Sėkmės intelektas: pernelyg didelis pasitikėjimas savimi trukdo tobulėti

Eidami mišku du berniukai kalbėjosi apie tai, kas būtų, jei staiga pasirodytų lokys. Vienas iš jų, apskaičiavęs maksimalų lokio ir žmogaus greitį, nusprendė, kad žmogus bėga greičiau, taigi jie išsigelbės.

 – Kam tiek vargti? – paklausė antrasis. – Kad išneščiau sveiką kailį, man tereikia bėgti greičiau už tave.

… Abu šie berniukai protingi, bet kiekvienas savaip. Pirmasis greitai ir teisingai išanalizavo problemą (tai rodo aukštą intelektą); antrasis ne tik suprato užduoties esmę, bet ir surado kūrybišką ir praktišką sprendimą.

Sėkmės intelektas (SI), apie kurį kalbėsime, yra būdingas pastarajam.

Geriausias SI rodiklis yra sėkmė darbe. Tai, žinoma, subjektyvus dalykas: virėjui ir vadybininkui sėkmė toli gražu nėra tas pats.

Tačiau žmonės, turintys SI, yra panašūs.

Profesorius Robert J. Sternberg skiria 20 SI komponentų, daugiau ar mažiau būdingų visiems Fortūnos mylimiems darbuotojams.

1. Motyvuoti save

Mes dirbame dėl pinigų, pripažinimo ar pan. Visa tai yra skatinantys veikti (motyvuojantys) išorės veiksniai. Tačiau yra žmonių, kuriems svarbiausia – jų pačių pasitenkinimas savo atliktu darbu (vidinė motyvacija).

Abi motyvacijos rūšys vienodai vertingos, nes skatina dirbti ir siekti gerų rezultatų. Tačiau išorinė motyvacija priklauso nuo aplinkos – darbuotojas staiga praranda norą dirbti, jei vadovas jo nepagiria ar savaitę vėluoja atlyginimas.

Vidinė motyvacija yra pastovi, todėl laikini aplinkos pokyčiai neišmuša darbuotojo iš vėžių.

Klaidingai manoma, kad žmonės būna arba motyvuoti iš vidaus, arba iš išorės. Iš tiesų šios dvi motyvacijos rūšys egzistuoja kartu, tik viena gali būti ryškesnė.

Darbuotojai, kurių SI aukštas, geba rasti teisingą proporciją: susidomėję problema, prieš jos imdamiesi, randa išorinių šaltinių darbui skatinti.

 2. Kontroliuoti emocijas

Gebėjimas kontroliuoti impulsus yra svarbiausia intelektualaus žmogaus savybė. Impulsyvumas neleidžia optimaliai veikti kritinėse situacijose.

Darbuotojai, pasižymintys SI, kritinėse situacijose veikia labai greitai, tačiau jų veiksmai yra patirties, o ne impulsų pasekmė.

Jei problema sudėtinga, jie skiria pakankamai laiko, kad galėtų nuodugniai ją apsvarstyti ir blaiviai įvertinti visas galimybes.

3. Laiku liautis

Kai kurie žmonės pasiduoda po kelių nepavykusių bandymų. Nuostabu, kiek nedaug jiems tereikia, kad nusiviltų. Kiti vis dar kovoja, nors visiškai aišku, kad tai beviltiška.

Treti „išradinėja dviratį” – sprendžia jau seniai išspręstą problemą (mokslininkas, padaręs garsų atradimą, dar trisdešimt metų jį tobulina, užuot skyręs savo energiją naujoms hipotezėms tikrinti).

Darbuotojai, pasižymintys SI, supranta, kad sėkmė ateina po daugelio bandymų bei nusivylimų ir net nesitiki lengvos kovos.

Tačiau jie pastebi, kada laikas liautis, pripažinti, kad pralaimėjai, ir imtis kitos veiklos.

4. Maksimaliai išnaudoti gebėjimus

Daugumai teko patirti jausmą, kad „įsėdo ne į savo roges”, kad jų darbui reikalingos visai ne tos savybės, kurias turi.

Studentas, trejus metus mokęsis medicinos, ima ir suvokia, kad jam labiau patiktų matematika, tačiau viską mesti atrodo per vėlu.

O darbuotojai, pasižymintys SI, išbando daugybę veiklos rūšių, kol galiausiai randa tą, kuri jiems artima. Jie žino savo stipriąsias puses ir nepasiduoda išorės spaudimui.

5. Įgyvendinti idėjas praktiškai

Yra žmonių, kurie gali sugalvoti, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą, bet nesugeba įgyvendinti šių minčių, kad ir kokios naudingos ir originalios jos būtų.

Kūrybiškas ir praktiškas sprendimas be įgyvendinimo yra bevertis. Aukšto SI darbuotojai ne tik kupini naujų ir įdomių idėjų, jie ir veikia taip, kaip galvoja.

6. Siekti rezultato

Dažnai dirbant pasineriama į patį veiklos procesą ir pamirštamas rezultatas. O darbas be rezultatų primena automobilį be variklio: gražus pažiūrėti, bet nenaudingas.

Šiam automobiliui sukurti reikia intelekto, bet kad ir kokia graži būtų „Ferrari”, be variklio ji niekur nenuveš. Tai dar kartą įrodo, kad vien aukštas intelektas neužtikrina gerų darbo rezultatų.

Darbuotojai, pasižymintys SI, domisi procesu tik tiek, kiek jo reikia rezultatui pasiekti, ir nešvaisto energijos smulkmenoms.

7. Atlikti užduotis iki galo

Kai kurie žmonės nieko neatlieka iki galo. Jų gyvenime, atrodo, niekas neturi pabaigos. Gal jie bijo, kad nežinos, ką daryti, kai pabaigs visus darbus, arba yra taip pasinėrę į detales, kad negali užbaigti visumos.

Darbuotojai, pasižymintys SI, visada baigia tai, ką pradėję.

8. Rodyti iniciatyvą

Kai kurie darbuotojai nesugeba, nedrįsta ar nenori inicijuoti naujų projektų. Jie laukia, kol kas nors jiems paskirs naują užduotį, arba griebiasi tai vieno, tai kito projekto, niekaip neapsispręsdami.

Tokie žmonės skaudžiai nukenčia, patekę į konkurencinį, idėjų kupiną kolektyvą.

Iniciatyvumo stokos šaknys slypi baimėje dėl atsakomybės: mat už savo iškeltus pasiūlymus patys turime ir atsakyti.

Gebėjimas būti atsakingam ir iniciatyviam – žmogaus, turinčio aukštą SI, savybės.

9. Nebijoti klysti

Žmonės, kuriems visada sekasi, neišmoksta pralaimėti, todėl išsigąsta, kai taip atsitinka. Vėliau tokie darbuotojai nedrįsta imtis bent kiek rizikingesnių užduočių: juos baugina net ir menka nesėkmės tikimybė.

Baimė, kad tavo pasiūlymas bus nepriimtas, tavo idėjos – netinkamos, ar galiausiai tu pats – beviltiškai neįdomus, daugiau ar mažiau būdinga visiems žmonėms.

Darbuotojai, pasižymintys SI, žino, kad klaidos – neišvengiama mokymosi proceso dalis, ženklas, kad užduočiai reikia skirti šiek tiek daugiau pastangų ir laiko. Jie klysta, bet taiso savo klaidas ir iš jų mokosi.

10. Neatidėlioti darbų

Žmonės linkę atidėti darbus. Šiandien sakome, kad padarysime rytoj, rytoj – kad poryt, o poryt nusprendžiame pailsėti ir visus darbus atidėti savaitei prieš atostogas.

Patyręs „atidėliotojas” ieško pačių mažiausių dingsčių dar nors kelioms minutėms atidėti darbus. Jei jis ką ir padaro iki galo, tai užtrunka pernelyg ilgai.

Galiausiai komandos nariai neapsikentę viską padaro už jį. „Atidėliotojai” niekada neturi laiko, nes viską daro paskutinę minutę.

Jie daug geriau dirba, kai kas nors stovi jiems už nugarų ir nuolat ragina. Tada jų rezultatai būna išties neblogi.

Gana gerai dirbantis vadybininkas geba susidoroti su noru atidėti užduotis rytdienai. O puikiai dirbančiam vadybininkui tokio gebėjimo nereikia, nes jis iš esmės nelinkęs net galvoti apie galimybę atidėti darbus. Todėl jį gerbia vadovas ir vertina komanda.

Tokio tipo darbuotojai suplanuoja savo laiką taip, kad suspėtų atlikti svarbius darbus ir rastų laiko pailsėti.

11. Atsakyti už savo klaidas

Vieni darbuotojai, trokšdami viską atlikti tobulai, bet kuriuo atveju prisiima kaltę už klaidas, kiti, priešingai, ieško kaltų net už menką nusižengimą.

Puikus darbuotojas, nuolat kaltindamas save už menkutes nuodėmes, ir kitus gali įtikinti, kad yra niekam vertas.

Kai darbuotojas, už visas savo nesėkmes nuolat kaltina kitus, kyla įtarimas, kad jis per mažai dirba ir skiria per daug laiko „atpirkimo ožiams” ieškoti.

Darbuotojai, pasižymintys SI, prisiima atsakomybę už savo klaidas ir neieško nei pasiteisinimų, nei kaltųjų. To paties jie tikisi ir iš kitų, nes klaidos pripažinimas – pirmas ir svarbiausias žingsnis išvengti jos ateityje.

12. Negailėti savęs

Dažniausiai gailime savęs, kai ne viskas vyksta taip, kaip norėtųsi. Tačiau savigaila trukdo dirbti, o blogo darbo pasekmių atsiprašymai neištaiso.

Sėkmingai dirbantys žmonės negaišta laiko savigailai. Pastebėję, kad situacija slysta iš rankų, jie tuoj pat imasi reikalingų veiksmų padėčiai atitaisyti.

13. Veikti savarankiškai

Dauguma užduočių iš atlikėjo reikalauja tam tikro nepriklausomybės laipsnio. Jei darbuotojas jaučiasi bejėgis, kai niekas jam nenurodo, ką ir kaip daryti, nėra ir kalbos apie savarankišką ir konstruktyvų darbą.

Darbuotojai, pasižymintys SI, pasitiki tik savimi. Juk geriausias būdas ką nors atlikti – padaryti tai pačiam arba prisiimti atsakomybę, jei šį darbą jūsų pavedimu atliks kiti.

14. Atskirti darbą ir privatų gyvenimą

Visi patiriame tiek pozityvių, tiek negatyvių išgyvenimų, tik nevienodai juos reiškiame. Kai kurie žmonės pernelyg leidžiasi užvaldomi kad ir smulkių asmeninių problemų, ir tai atsiliepia jų darbo rezultatams.

Jie nepagalvoja, kad darbo aplinka, įtampa, bendravimas kaip tik gali padėti atsikratyti liūdnų minčių, susijusių su asmeniniu gyvenimu.

Geri darbuotojai žino, kaip sunku išvengti didelių asmeninių sukrėtimų įtakos darbo kokybei, bet stengiasi, kiek įmanoma, atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą.

15. Sutelkti dėmesį į tikslą

Yra nemažai žmonių, kurie negali savo mąstymo nukreipti kuria nors viena linkme – tik trumpai susikaupia vienai užduočiai, jų dėmesys „klajoja” visur, tik ne ten, kur reikia.

Išsiblaškymas yra gana pastovi asmeninė savybė, kurią nelengva kontroliuoti.

Darbuotojai turėtų taip susitvarkyti darbo vietą, kad būtų kuo mažiau stimulų, atitraukiančių dėmesį nuo pagrindinės užduoties.

Žmonės, pasižymintys aukštu SI, žino sąlygas, kuriomis jie dirba efektyviausiai, todėl susikuria tokias sąlygas ir maksimaliai jas išnaudoja.

16. Rasti balansą tarp persidirbimo ir veltėdžiavimo

Darbuotojai, prisiimantys per daug užduočių, dirba tikrai nuoširdžiai, bet rezultatų vis nėra. Dėl tokio projektų ir darbų kiekio per ilgą laiką jie pajuda tik mažytį žingsnelį į priekį.

Kai vienu metu įgyvendinami keli projektai, reikia itin tiksliai susiplanuoti laiką, bet ir tai ne visada padeda.

Tačiau ir tie, kurie vienu metu užsiėmę tik vienu dalyku, pralaimi: jie neatskleidžia savo gebėjimų ir praleidžia sėkmingos karjeros šansą.

Žmonės, turintys aukštą SI, stengiasi išvengti pernelyg didelio krūvio, bet ir netinginiauja. Jie pasiskirsto laiką taip, kad jų pasiekimai būtų maksimalūs.

17. Nesitikėti greitos sėkmės

Ieškodami pagyrimo ir įvertinimo už smulkmenas kai kurie žmonės taip ir nesulaukia pagarbos už tikrai didelius darbus.

Mokslininkai, užuot parašę svarią knygą, imasi trumpų straipsnelių, nes nori greito ir lengvo pripažinimo. Tačiau sėkmė neateina pernakt.

Žmonės, pasižymintys SI, neatsisako mažų gyvenimo džiaugsmų ir nevengia smulkių užduočių.

Tačiau jų intelektinė energija yra nukreipta į didesnį tikslą, kuris ateityje gali atnešti tokią pat didelę sėkmę.

18. Matyti ir mišką, ir medžius

Kartais pernelyg pasineriame į smulkmenas, per jas nematydami tikrai svarbių dalykų.

Žinoma, kai kada maži dalykai labai svarbūs kaip mikroschemos kompiuteriui, bet dažniausiai svarbesnis yra galutinis tikslas. Todėl turime stengtis bent jau nepamesti jo iš akių.

Darbuotojai, turintys aukštą SI, žino, ką daro, ir ar tai, ką jie daro, tikrai užtikrina norimą rezultatą.

19. Pasitikėti savimi

Pasitikėjimas savimi būtinas norint sėkmingai susidoroti su iškilusiais sunkumais. Jo stoka dažnai tampa pranašinga – kai žmogus netiki, kad jam pasiseks, jam iš tiesų nepasiseka.

Tačiau per didelis pasitikėjimas taip pat nėra gerai – tada žmogus nesuvokia, kad suklydo, nejunta, kad jam laikas išmokti naujų dalykų.

Pernelyg didelis pasitikėjimas savimi trukdo tobulėti. Todėl svarbu optimalus ir pagrįstas pasitikėjimas savo jėgomis.

20. Mąstyti analitiškai, kūrybiškai ir praktiškai

Darbuotojai, pasižymintis SI, sugeba produktyviai mąstyti trimis būdais – analitiniu, kūrybiniu ir praktiniu – ir atitinkamai juos derinti.

Visi šie būdai vienodai svarbūs: analitinio intelekto reikia nagrinėjant problemą, kūrybinio – ieškant sprendimo, praktinio – įgyvendinant idėją.

Sėkmingai dirbantys žmonės žino, kokio mąstymo iš jų laukiama tam tikroje situacijoje ir atitinkamai elgiasi

www.psichologijatau.lt

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder