Šeima: realizmas - romantikos pagrindas

Nei geromis, nei blogomis. Nei kai susitinkate su savo išrinktuoju, nei kada skiriatės. Ypač - kai skiriatės.

Emocijos, aistros - tai meilė ne jam ar jai, o pačiam sau. Kai pasipila emocijos, jūsų partneris lieka antrame plane. Jis tampa veidrodžiu, kuriame jūs stebite savo atvaizdą, tokį malonų akiai. Jūs matote, kaip jus myli, kokius žodžius jums sako, kokius žygdarbius dėl jūsų daro... Kuo labiau šis atvaizdas glosto jūsų savimeilę, tuo jūs jam palankesni.

Meilės aistrose mes ieškome ne santykių, o savo pačių išskirtinumo patvirtinimo.

Aš už jausmus, kurie virsta santykiais. Už realizmą savo pačių atžvilgiu. Realizmas - pradinė santykių kūrimo medžiaga, jo pagrindas. Meilė be realizmo - tai zoologija. O kai kuriais atvejais - botanika.

Nekartokite mizanscenų

Svarbiausia tarpusavio santykiuose - nuolat keisti savo elgesį. Kaip? Bet kaip. Kad tik nesikartotų jau suvaidintos mizanscenos. Nesikelkite daugiau iš lovos taip, kaip keldavotės. Nekoketuokite taip, kaip anksčiau. Nekalbėkite to, ką jau sakėte. Nesutikite su tuo, su kuo sutikdavote. Laužykite šablonus kiekviename žingsnyje. Ir tuomet jūsų partneris neišvengiamai ims kalbėti ir veikti kitaip.

Žmogus yra savo buvusio elgesio stereotipų vergas. Mes be paliovos kartojame tai, ką mokame daryti, tai, ką darėme anksčiau. Sulaužyti stereotipą labai sunku, nes mes bijome pralaimėti ir prarasti tai, ką gaudavome anksčiau gerai išmokto bendravimo stiliaus dėka.

Idealus moters poveikio vyriškajai lyčiai instrumentas - nuotaika. Gera. Arba bloga. Arba visai niekam tikusi. Gera - kai jūsų išrinktasis nuspėja, kokių veiksmų jūs iš jo laukiate. Ir padaro tai, ko tikitės. Bloga - kai niekaip nesupranta, ko iš jo norima. Ir jau visai prasta - kai nesupranta šito dieną, dvi, tris...

Kaip auklėti vyrą

Vyrui svarbiausia - forma. Su neegzistuojančiomis generolo žvaigždutėmis ant įsivaizduojamų antpečių. O turinys tegu būna jūsų.

Mylimojo, atspėjusio jūsų nuotaikos kritimo priežastis, paskatinimas turėtų būti audringos glamonės ir bučiniai, meilės prisipažinimai, šūksniai "Tu pats, pats...", lepinimas skaniais pietumis ir to, ko jis trokšta, bet nedrįsta paprašyti, įvykdymas. Tokiu būdu jis labai greitai supras jūsų pasiūlyto žaidimo sąlygas. Atspėjo, ko norite, padarė, - viskas bus labai gerai. Jam gerai. Nenuspėjo, nepadarė - bus blogai. Vėlgi - jam pačiam.

Tokį jausmų auklėjimo metodą sugalvojo ir labai nuodugniai aprašė fiziologas Pavlovas, kuris, žinia, atliko eksperimentus su bandomaisiais šunimis. Pavyzdžiui, tris dienas nešertas šuo negauna ėdalo tol, kol neatlieka tam tikro veiksmo. Šunys labai greitai ėmė suprasti, ko iš jų reikalaujama. Ir buvo labai sotūs. Išskyrus visiškus besmegenius. Tie nugaišo iš bado.

Na, ką? Taisosi? Ir darosi vis panašesnis į šunį? Atleiskite, norėjau pasakyti - žmogų. Na, tuomet, vadinasi, viskas bus gerai. Jums gerai ir jam. Ir visai jūsų šeimai.

Jie negali nekariauti

Visiškas paklusnumas ir ištirpimas vyro gyvenime yra būdingas labai geroms moterims. Tokios yra pasirengusios paaukoti savo gerovę vardan vyro gerovės. Už tai galiausiai ir nukenčia. "Aš - jo moteris. Gyvensiu, kaip nori jis. Gyvensiu jam. Mano misija - rūpintis juo ir mūsų bendrais vaikais. Čia yra mano laimė. Jeigu aš būsiu tokia - jis niekada neišeis." Taip mąsto daugelis moterų. Tačiau dažniausiai atsitinka atvirkščiai, nei jos tikisi.

Per didelis prisirišimas, ypač jaunystėje, žmogų labiau slegia nei džiugina. Vyrui sunku patikėti, kad iki gyvenimo pabaigos jo akiratyje bus tik ši konkreti moteris. Ir tik štai toks gyvenimas. Jis nenori sustoti, jis nori siekti. Taip pat ir moterų. Ne, ne konkrečiai tos ar kitos, o moterų apskritai. Kad ir tikros žmonos asmenyje. Tik va ką čia žmonoje beužkariausi? Nėra ko. Žmona nugalėta seniai ir besąlygiškai. Tęsti kovą dėl tokio grobio - tai negerbti savęs. Ir vyras ima dairytis objekto, kur galėtų išbandyti savo vyriškas jėgas.

Vyras negali neužkariauti moterų. Todėl, kad šimtus tūkstančių metų patinai tik kovodami vienas su kitu sužavėdavo pateles. Taigi suteikite jam šansą žaisti šį begalinį žaidimą žmonių giminės pratęsimo fronte. Suteikite jam galimybę visą gyvenimą kautis dėl jūsų. Ir su jumis - o sykiu ir su visa moterų gimine. Juk esmė ne intymios paslaugos, kurias galima nusipirkti kitur. Esmė yra amžina vyro ir moters kova. Ir vyro pergalė. Būtinai pergalė!

Neištirpkite savo vyruose, jeigu nenorite jų prarasti. Netapkite bevaliais jų priedais. Nuolat raskite galimybę priminti, kad jūs dar nesutramdytos. Tik nepersistenkite. Jauskite skonį ir saiką. Kaip kulinarijoje. Prėskam šeimos gyvenimui būtini prieskoniai, tačiau persūdymas - dar blogiau.

Pyragėliai šeštadieniais

Subrendusio vyro vien nuoga aistra nesuviliosi, galite net nesistengti. Todėl, kad jis ne paauglys, kuris šoka ant visko, kas juda ir dėl tokio judėjimo gali mokėti netgi savo santuoka. Solidaus vyriškio vien seksu nepaimsi. Jis jau daug matęs. Ir tikriausiai turi moterų, iš kurių gauna visko, ko panorėjęs. Solidų vyriškį reikia gaudyti visai kitokiu masalu. Jaukumu ir glamonėmis.

Neleiskite jam pasikelti nuo sofos kokį pusmetį. Tegu išguli ją pagal savo formas. Tegul pripranta prie sienų apmušalų, jūsų balso intonacijų, jūsų ypatingų barščių ir pyragėlių šeštadieniais. Tegu pripranta prie gyvenimo su jumis. Prie labai patogaus gyvenimo, kuriame, be valgymo, miegojimo ir TV žiūrėjimo, nieko nereikia daryti. O paskui, kai jis pripras, sulaužykite įprastą gyvenimo tvarką. Imkite verkti, inkšti, rautis plaukus ir skandintis vonioje. Tuo parodydamos, kad toliau taip gyventi negalite. Garantuoju: jis pabėgs. Tikrai pabėgtų. Jeigu ne tie sienų apmušalai, tie barščiai ir pyragėliai šeštadieniais...

Pabėgti nuo sofos, apmušalų ir pyrago jis nepajėgus. Jis nuo jų priklausomas. Ir be jų negali. Jis tai suprato, kai tik nuridenote jį nuo tos sofos. Dėl sofos, apmušalų ir pyragėlių jis liks.

Grąžinkite pasitikėjimą

Tam tikrame amżiuje bet kuris vyras pradeda abejoti savo galimybėmis. Jis jau nebegali pakartoti jaunystės rekordų. Nors kartkartėmis ir bando, niekaip nenorėdamas pripażinti, kad jo didžiojo sporto kelio atgal nebėra.

Ta moteris, kuri sugrążins jam pasitikėjimč savo galia, taps jam būtina. Kitaip nei ta, kuri patvirtins neįgalumą. Suaugęs vyras panašus į vaiką, kuriam reikia nuolat kartoti, jog jis pats šauniausias. Darbe, kūryboje, meilėje, na, ir, žinoma, lovoje. Tokios moters jam reikia kaip mamos. Netgi labiau nei mamos.

Oficialus santykių įregistravimas - tai tik pusė eikalo. Tiksliau, trečdalis. Tiesą sakant, turbūt net mażiau. Todėl, kad "paimti" vyrą yra kur kas paprasčiau nei jį išlaikyti. Ypač jei norite išlaikyti visą likusį gyvenimą. Nesitikėkite, kad ištekėjus viskas jau padaryta. Viskas tik prasideda.

Ko jis niršta?

Vyras yra vaikas, kuriam reikia būti pirmam. Bent vienoje srityje. Ar tai būtų tostų sakymas, ar spjaudymas į tolį. Būti paskutiniam - tai būti nevykėliui. Būti nevykėliui - tai būti nelaimingam ir piktam.

Vyrai visą savo gyvenimą išpažįsta paauglišką psichologiją. Suaugęs vyras, kuris nė vienoje srityje nėra pirmas, išlieja savo pyktį ant šeimos. Todėl, kad daugiau nėra ant ko.

Jeigu jam nepavyko tapti maršalu ir jis neturi galimybės išrikiuoti aikštėje savo pulkų, jis rikiuoja virtuvėje savo namiškius. Ir komanduodamas treniruoja gerklę. O būtų maršalas - išsirėkautų kitur.

"Komivojažieriai"

Šiuolaikinis pasaulis vyrams teikia labai mažai galimybių išreikšti save.

Didžių geografinių atradimų era praėjo. Riteriai išnyko. Ir net karai tapo kažkokie vangūs, nevyriški, vis iš tolo, vis raketomis. Per pusę amžiaus nė vieno pasižymėjusio karvedžio negirdėjome.

Kur vyrui pademonstruoti savo sugebėjimus? Nebent užsiimti kokiu hobiu - kastruota vyriškojo heroizmo realizacija. Ką čia ir kalbėti. Kadais buvome tyrinėtojai, konstruktoriai, o dabar - "brokeriai", "dileriai" ir "komivojažieriai". Vyriškoji heroizmo dvasia pasireiškia nebent tampant kartonines dėžutes iš taško A į tašką B, glebiu sekretorės pačiupinėjimu ir baime laiptinėje sutikti kilerį. Tačiau šioje vyriškoje tragedijoje galima įžvelgti ir gerų dalykų. Moterims.

Meilikaukite

Kuo blogiau gyvena šiuolaikinis vyras, tuo jis lengviau pasiekiamas. Tuo arčiau prisileidžia. O meilikavimus ima tiesiog iš rankų. Todėl, kad išsikankino nuo savo paties bergždumo. Tą, kuri jo argumentaciją pagirs, jis pamils visa širdimi ir nepaleis iš akių, kad vis iš naujo išgirstų tuos jam patikusius žodžius.

Svarbiausia - įrodyti vyrui, kad jis pats pats. Pats gražiausias arba pats stipriausias, arba šmaikščiausias, arba seksualiausias, arba geriausiai kepa šašlykus. Arba geriausiai vairuoja. Ir nesvarbu, kaip yra iš tikrųjų. Svarbu, ką jūs sakote. Nes niekas kitas šito nepasakys. "Nieko toks..." - numyks, ir viskas. Užtat į nieką kitą jis jūsų ir nekeis. Kam? Kad tektų pripažinti, jog yra viso labo "nieko toks"? Kaip visi? Kaip visi - tai labai skausminga.

Saldžialiežuvaukite. Girkite savo vyrus. Žinoma, jeigu norite, kad jie būtų šalia. Ištisos valstybės laikėsi tik ant saldžialiežuvavimo. O čia viso labo šeima...

Šaltinis: Andrejus Iljinas, "Vyrų medžioklės praktikos vadovas"