Rūpesčiai prieš Kalėdas

Turiu padėkoti savo vaikams, kad jau nesu dėl tvarkos išprotėjusi Freken Bok. Kol jų neturėjau, tvarka namuose būdavo kaip bažnyčioje.

Kai po penkiolika kartų per dieną surinkdavau išmėtytus žaislus, o šešioliktajam nelikdavo jėgų, pradėjau priprasti prie to, kad namuose gyvena VAIKAI...

Tiesa, priprasti tvarkytis kitaip taip pat reikėjo laiko: dabar kai tvarkausi, tai būtent tai ir darau, negeriu kavos, nespoksau į veidrodį, neplepu telefonu ir pan. Stengiuosi susitvarkyti, iki prabunda vaikai, nes po to, kai jie nuobodžiauja man atliekant buities darbus, ima graužti sąžinė...

Be to, niekada nesitvarkau savaitgaliais, kai norisi užsiimti vaikais ar išdumti kur toliau nuo namų. Todėl stengiuosi palaikyti tvarką kiekvieną dieną, o susikaupusius darbus atlikti ketvirtadieniais. Kartais "tvarką" suardo netikėti svečiai, kai kambariai tampa švarūs per ypač trumpą laiką... Arba netampa... jei tie svečiai patys turi vaikų...

Dar augindama vaikus išmokau taupyti laiką ir nevalyti ten, kur yra švaru. Juokinga, bet kadaise taip darydavau.

Dėl tos pačios priežasties neskalbiu kiekvieną mėnesį užuolaidų ir nevalau kiekvieną savaitę langų... Stengiuosi viską sutvarkyti iškart, nepalikdama nepadaryto darbo vėlesniam laikui, pavyzdžiui, drabužių spintą tvarkau tuoj pat, o ne kai sumigs vaikai. Mat ne kartą įsitikinau, kad vėliau - tai tikrai ne greitu laiku...

Vis dėlto tenka nuolat atlikti man gana nuobodų darbą - valyti žaislus, juos rūšiuoti, išmesti sulūžusius ir pan. Galėčiau priversti ir Vyresnėlį tvarkytis savo teritorijoje, bet jis ištveria tik dešimt minučių, po to ieško įdomesnio užsiėmimo. Gerai bent kad žaislus jau pats susirenka kiekvieną vakarą, kad ir kaip pavargęs būtų.

Deja, bet čia ne mano nuopelnas...

Kartą vyras įvykdė mano nuolatinį grasinimą nunešti išmėtytus žaislus į rūsį, vadinasi, geriau ne dešimt kartų pasakyti, o kartą padaryti.

Sunkiausia būna namuose daryti tvarką, kai vyksta "statybos": Vyresnėlis stato palapines, namus iš kėdžių, patalynės, vystymo lentos, sauskelnių pakuočių ir kt. Reikia paminėti, kad "šedevro" nevalia nugriauti net keletą dienų: privalai gerbti vaiko darbą...

Dvi eglutės

Mano vyrai jau ir eglutę praeitą savaitę pasipuošė, parsitempė iš rūsio, kol buvau parduotuvėje. Vis dėlto Vyresnėlis laukia Kūčių rytą tikros, kvepiančios, žalios... Pernai tokios neturėjom, nes tėtis praleido šventes užsienyje, o aš buvau pilvota, tai puošėme tik šakeles.

Tą tikrą eglutę norėčiau šiemet papuošti saldainiais (suvaikėjau?), bet esu įsitikinusi, kad iki Naujųjų žaliaskarė liktų be jų. Gal tiek to. Būtų neblogai, jei prieššventiniai rūpesčiai į antrąjį planą nenustumtų svarbiausių dalykų. Juk šventinė namų dvasia - anaiptol ne švara tviskantys namai, ne vaišėmis ir gėrimais nukrautas stalas, ne puošnios dekoracijos ir tikrai ne brangios dovanos, o laimingi žmonės, dovanojantys meilę vieni kitiems...