Psichologas G. Navaitis atskleidė, kaip pasikeitė didžiules pinigų sumas laimėjusių lietuvių gyvenimas: tai paveikia net kaimynus
Praėjusį ketvirtadienį pranešta, kad Lietuvoje „Vikinglotto“ loterijoje žaidėjas iš Lietuvos išlošė rekordinę 13 mln. eurų sumą. Vėliau paaiškėjo, kad laimingasis yra vilnietis, o jo laimėjimas didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
Psichologas prof. G.Navaitis tikina, jog viešumoje sklando senas mitas, kad visi milijonus laimėję asmenys tuos pinigus iššvaisto ir susigadina gyvenimą amžiams. Kaip jis sako, realybė yra visiškai priešinga – tie pinigai pagerina ne tik laimėtojo, bet ir jo artimųjų materialinį gyvenimą bei psichologinę būseną.
Be to, pasvajoti apie milijonus ir kur juos būtų galima išleisti yra naudinga kiekvienam. Tai padeda geriau pažinti save ir savo tikslus.
– Loterijose dideles sumas laimėję asmenys tikriausiai iki tol tokių pinigų nėra matę nei gyvai, nei savo sąskaitose. Kaip nepamesti proto, sulaukus tokio laimėjimo?
– Yra moksliniai mitai, paplitę viešojoje erdvėje. Vienas iš jų – tie, kurie laimi didelius pinigus loterijose, juos iššvaisto, gyvenimą susigadina ir po kelerių metų būna labiau nuskurdę ir nelaimingi nei buvo iki laimėjimo. Šitą mitą tikrai esate girdėję.
Jis remiasi 1972 m. Amerikoje atlikta 29 žmonių apklausa. Nuo to laiko buvo atlikta daug kitų tyrimų, aiškinančių, kas atsitinka su laimėtojais. Ta nuomonė, kad žmonėms po laimėjimo būna labai blogai, nepasitvirtino. Visi, iš tiesų, yra patenkinti laimėjimu ir po to jaučiasi geriau negu iki laimėjimo.
Atlikau tyrimą su Lietuvos žmonėmis, laimėjusiais didesnes sumas loterijose. Didesnė suma reiškė, kad tai yra bent vienerių metų atlyginimas. Tad jeigu jūs laimėtumėte, galėtumėte bent metus nedirbti.
Pastebėti keli aspektai. Žmonės, kurie iki laimėjimo buvo nepatenkinti savo darbu, dažniausiai jį metė. Paprastai tai buvo dirbantys ne kūrybinį, o fizinį darbą, pavyzdžiui, sandėlininko ar kasininkės. Jei laimėjimas pakankamai didelis, gyventa iš jo.
Žmonės, kurie dirbo biuruose, kūrybinį darbą ar darbą kompiuteriu, tik sumažino darbo apimtis, bet ir toliau dirba. Be to, darbo laiką sutrumpino ne tik jie, bet ir jų sutuoktiniai ar sutuoktinės.
Įdomus faktas – laimėjimas paveikia ir niekaip su juo tiesiogiai nesusijusius žmones, aplinkinius, kaimynus. Danijos tyrimas parodė, kad, jeigu žmogus laimi, tai jo kaimynai irgi nusiperka geresnius automobilius arba bent jau susiremontuoja, nusidažo namus.
– O kaip yra Lietuvoje? Ar laimėtojai susiduria su kokiomis nors sveikatos ar psichologinėmis problemomis?
– Lietuvoje apklausėme 36 tiriamuosius. Pirmiausia, 15 tiriamųjų, matyt, ir taip gerai gyveno, nes jų finansinė padėtis po laimėjimo nepasikeitė. Visiems kitiems – pagerėjo.
Buities sąlygos nepasikeitė 12 asmenų, likusiems – pagerėjo. Psichologinė savijauta nepasikeitė 17, kitiems – pagerėjo. Profesinės veiklos nepakeitė 30 žmonių, kitiems karjera pagerėjo.
Ir įdomu, kad iš 36 tik 3 atsakė, jos jiems pablogėjo savijauta, 2 žmonėms pablogėjo fizinė sveikata, santykiai šeimoje pablogėjo taip pat 2, o santykiai su draugais – 4.
Bet nereikėtų manyti, kad tik aplinkiniai yra pavyduoliai, todėl santykiai pablogėja. Kartais ir laimėtojai puikuojasi, pabrėžia savo pranašumą.
– Skaičiai, rodantys gyvenimo pablogėjimą, tikrai labai maži...
– Taip, ir tai labai aiškiai rodo, koks, iš tiesų, yra nedidelis pablogėjimas.
Buvo atliktas ir angliškas tyrimas, kuris rodė, kaip pasikeičia sveikata po laimėjimo. Psichinė sveikata, savęs vertinimas, psichinė savijauta pagerėjo visiems, tik 8 proc. pablogėjo fizinė sveikata.
Klausimas – kodėl? O atsakymas labai paprastas: jei turiu daugiau pinigų, galiu brangesnius cigarus ir daugiau viskio nusipirkti, tad, natūralu, kad pradedu daugiau vartoti ir sveikata pablogėja.
– Gal tirdamas pastebėjote, kur žmonės išleidžia laimėtus pinigus?
– Yra daug būdų, kur galima išleisti pinigus. Pavyzdžiui, galima nusipirkti daiktų. Kaip rodo tyrimas, tai yra mažiausiai sėkmingas būdas, nes nusipirkus automobilį, batus ar televizorių, aišku, juo pasidžiaugiama. Bet kiek aš tuo televizoriumi galiu džiaugtis? Jis tampa mano buities dalimi, prie jo priprantu ir tiek. Vadinasi, tai nelabai ką keičia mano gyvenime.
Galima pinigus padovanoti kitiems, ką ir daro dalis loterijos laimėtojų.
– Dovanoja artimiesiems ar labdarai?
– Labdarai daug neskiriama, kai kas duoda bažnyčiai.
Galima pakalbėti ir apie kitą reprezentatyvų tyrimą, atstovaujantį Lietuvos gyventojų nuomonę. Ten buvo virš 1 tūkst. tiriamųjų. Klausta, kiek procentų pinigų, jei laimėtų milijoną, skirtų buities pagerinimui, taupymui, laisvalaikiui, kelionėms, labdarai ir t. t.
Vienas iš smagesnių faktų, kad yra apie 5 proc. žmonių, kurie trečdalį iš to įsivaizduoto laimėjimo skirtų transportui. Jaunimo žargonu kalbant, įsivaizduojate, kokią krūtą tačką nusipirktų už 300 tūkst. eurų? Visi tie žmonės buvo jaunesni nei 30 metų ir visi vaikinai. Nebuvo nė vieno vyresnio negu 30 metų ir nebuvo merginų, kurioms šautų į galvą išleisti trečdalį pinigų automobiliui.
Apie artimų žmonių rėmimą atsakė, kad tai darytų atsižvelgiant į esamą situaciją. Bet labdarai, bažnyčiai numatė skirti pinigų tik žmonės nuo 65 metų, o nuo 70 metų numatė skirti net trečdalį laimėjimo. Juk galbūt jau reikia galvoti apie geresnę vietą tame pasaulyje – protinga investicija...
Didžioji dalis lietuvių yra pakankamai racionalūs ir jie planavo iš to įsivaizduoto milijono maždaug pusę išleisti įvairioms pramogoms ir gyvenimo sąlygų gerinimui, o kitą pusę palikti ateičiai.
Įdomu tai, kad lygiai tas pats atsitinka su realiais laimėtojais. Jie savo realų laimėjimą panašiai ir paskirstė.
Dar vienas būdas, kaip išleisti pinigus, – juos dovanoti. Dovanojimas gali būti sėkmingas ir nesėkmingas, nes, pavyzdžiui, kada yra bandoma išspręsti šeimynines problemas ką nors dovanojant, jos nėra išsprendžiamos. Vienas iš lietuvių laimėtojų sakė, kad be reikalo žmonai atidavė bilietą su laimėtu automobiliu, nes ji pasišypsojo, o paskui vis tiek išsiskyrė.
Kitas būdas išleisti pinigus buvo naujiems įspūdžiams, kelionėms. O geriausias būdas nusipirkti ne tik gerus įspūdžius, bet ir naujus įgūdžius. Pavyzdžiui, ko nors išmokti, išleisti pinigus savęs tobulinimui.
– Išvardijote net keletą būdų, kaip lietuviai leido laimėtus pinigus, tačiau kam pinigų skyrė daugiausia?
– Buities tvarkymui, būsto, namo remontui.
– Kalbėjote ir apie konkuruojančius kaimynus. Bet ar, apskritai, verta dalintis laimėjimo žinia su savo giminaičiais, draugais ar kaimynais? Ar tai nėra pavojinga, gal laimėtojus norės išnaudoti?
– Žiūrėdami filmus matome, kad Džeimsas Bondas, laimėjęs kazino, numeta žetoną krupjė, taip dalijasi savo laime. Bet tai yra veiksmas, kuriame didelio racionalumo nėra.
Pavyzdžiui, žmogus giriasi savo asmeniniu laimėjimu: parašė knygą, laimėjo medalį olimpiadoje, pasisodino kokios nors ypatingos rūšies morkas ir užaugino puikų derlių. Tai yra jo pasiekimas.
O laimėjus loterijoje aiškinti, kad esu geresnis už kitus... Kuo gi aš geresnis? Kad nuėjau ir bilietą nusipirkau? Tai nėra mano asmeninis pasiekimas, vadinasi, neturiu kuo girtis kaimynams, pažįstamiems ir atsitiktiniams žmonėms.
Tačiau slėpti savo gyvenimo permainas nuo artimųjų neverta. Jie juk pamatys, kad gyvenimas keičiasi. Be to, žinome, ko jiems trūksta, gal jiems reikia paramos vaiko mokslams, gal reikia paramos kokiai medicininei operacijai, tada yra prasminga dalintis ne tik žinia, bet ir pinigais. Tai yra mums artimi žmonės ir galime jiems padėti.
Jeigu kas nors jaučia, kad tai ne visai užsitarnauta, o atsitiktinė likimo dovana, ir nori ką nors paremti, tada yra bažnyčia, labdaros, įvairiausios visuomeninės organizacijos ir paprastai laimėtojai dalį sumos jiems skirdavo.
Tačiau labdara tampa prasminga, jeigu sugalvojame, ką norėtume pakeisti. Pavyzdžiui, mes su jumis turime 10 mln. eurų, pamąstome ir sugalvojame, kad Lietuvai būtų labai gerai išleisti modernų matematikos vadovėlį. Bet jūs sakote: „Ne, ką tu čia, Gediminai, sugalvojai. Iš tikro reikia paremti ne šiaip vaikus, o konkrečių globos namų penkis vaikus, kad jie galėtų groti smuiku.“
Jeigu tai yra tokia labdara, kai yra matoma visa seka, kai atiduodama konkrečiam dalykui, o ne tik paduodami pinigai, kad su jais kas nors padarytų ką nors gero, tada žmonės jaučiasi įvykdę prasmingą dalyką.
– Ar nepastebėjote, kad loterijos laimėtojų draugų ratas išsiplėtė? Gal atsirado naujų draugų, kurie, deja, tą žmogų norėjo tik išnaudoti, ištraukti pinigus?
– Lietuvoje yra nemažai milijonierių ir jie turi problemą, kad tiek įžymiosios „barakudos“, tiek kiti asmenys bando jais pasinaudoti. Tačiau žmogus, kuris sugebėjo užsidirbti, sugeba savo milijonus ir apsaugoti.
Todėl įdomiau, kai žmogus tuos milijonus laimi. Bet dažniausiai šalia to žmogaus yra jo artimieji, kurie nuo nelabai apgalvotų veiksmų jį sulaiko.
Didesnė grėsmė gali kilti dėl verslo projektų. Juk daugybę verslo projektų galima sugalvoti už svetimus pinigus. Tokių pasiūlymų mano tiriamieji buvo gavę, tačiau neminėjo, kad būtų taip „durnai“ investavę į svetimus pasiūlymus.
– Loterijų organizatoriai prizų laimėtojams siūlo finansų ekspertų paslaugas ir psichologinę pagalbą. Ar jūsų tiriamiesiems prireikė psichologų pagalbos, ar visgi lietuviai yra sąmoningi ir pajėgūs su tokiais didžiuliais pinigais susitvarkyti patys?
– Šitas 13 mln. eurų laimėjimas yra didelė suma, kur finansų patarėjas praverstų. Jam reikės pasakyti, ko nori: ar nori tuos pinigus pamėginti padvigubinti, tada tektų dalyvauti įvairiuose rizikinguose finansiniuose projektuose, o gal pinigų yra pakankamai ir juos nori tiesiog saugiai laikyti ir turėti.
Kiek reikalinga psichologo pagalba?.. Apie bet kurią psichologo konsultaciją pasakyčiau labai paprastai – jei nors truputėlį kyla noras ar manoma, kad tai gali būti naudinga, tuo reikia pasinaudoti, nes kaina nėra didelė, o sugaišite tik valandą savo brangaus laiko. Po tos valandos nuspręsite, ar ji jums reikalinga toliau, ar ne. Šis patarimas galioja bet kuriuo atveju – laimėjote milijoną, ar ne.
Mano tirti loterijų laimėtojai buvo sudominti psichologo pagalba. Dalis jų psichologams ir paskambino.
– Amžinas klausimas – ar pinigai keičia žmogų? Ar toks didelis laimėjimas loterijoje gali jį pakeisti?
– Pasakysiu taip. Kiekvienas žmogus gali įsivaizduoti, kaip jis pasielgtų gavęs tokį laimėjimą. Tas įsivaizdavimas yra tarsi savotiška psichoterapija. Žmogus taip geriau supranta save ir savo tikslus.
Jeigu jis sau užduoda klausimą, ar ką nors parems. Pradeda skaičiuoti, kad broliui duos tiek, seseriai – tiek, o pusbroliui nieko neduos. Taip jis atsako į klausimą, koks yra jo santykis su aplinkiniais.
Gal jis galvoja, kad laimėjęs pasistatytų namą, o prie namo šezlongą, ten sėdėtų, rūkytų cigarą ir gertų konjaką. Tai įsivaizdavęs po kiek laiko jis gali pasakyti, kad kažkoks menkas tikslas, negi jo tikslas yra tik išgerti ir parūkyti. Gal geriau tuos pinigus kokiai bažnyčiai paskirti. Taip žmogus vėl geriau supranta save.
Vieni pasvajoja, o kitiems, laimėjusiems loterijoje, pinigų leidimo uždavinį tenka spręsti realybėje. Daugelis lietuvių neskuba savo gyvenimo pakeisti per savaitę, jie planuoja, ką norėtų padaryti, galvoja, sprendžia. Tai turbūt ir yra protingiausias sprendimas.
Rašyti komentarą