Pirmagimis, vidurinysis, jauniausias ar... vienintelis? (2)

Pasak Adlerio, vienturčio vaiko pozicija unikali tuo, kad jam netenka konkuruoti su broliais bei seserimis. Dažniausiai toks vaikas varžosi su tėvu. Jis pernelyg ilgai ir smarkiai kontroliuojamas mamos ir laukia tokios pat globos bei rūpesčio iš kitų. Ryškiausias tokio gyvenimo stiliaus bruožas - priklausomybė ir egocentrizmas.

Vienintelis...

Kad psichika lavėtų, kiekvienam žmogui reikia ne tik fizinės, bet ir dvasinės erdvės, periodiško dialogo su aplinkiniu pasauliu tete-a-tete. Iš pradžių tai susimąstymas ir dvasinio darbo periodai, vėliau - sprendimo paieškos sunkiose ir nepažįstamose situacijose be tėvų palaikymo.

Vienturtis vaikas dažnai lieka be šios būtinos tobulėti laisvės: kilus mažiausiam sunkumui, iš karto "atvažiuoja greitoji pagalba" (tėvai).

Kai kurie tėvai vienturtį vaiką tiesiogine žodžio prasme moko bejėgiškumo: saugodami nuo bet kokių neigiamų išgyvenimų, konfliktų su bendraamžiais etc., jie įteigia vaikui nuostatą "Aš esu silpnas."

Tačiau vienturtis gali įgyti daug pranašumų, jeigu tėvai elgiasi su juo pagal amžių: laiku "atriša" nuo savęs, leidžia bendrauti ir pačiam išsiaiškinti santykius su bendraamžiais. Mat paprastai vienturčiai vaikai su suaugusiais bendrauja lengviau, geba greičiau nei su bendraamžiais atrasti bendrą kalbą.

Vienintelis vaikas neturi galimybės vaidinti "mokytojo" vaidmens savo jaunesniems broliams ir seserims, todėl tarp jo draugų turi būti ne tik bendraamžių, bet ir mažesnių vaikų, kurių akivaizdoje jis galėtų jausis "didelis", protingas ir stiprus.

Tėvams, kurie augina tik vieną vaiką, kyla pavojinga pagunda: sūnaus ar dukters sąskaita realizuoti savo neišsipildžiusias svajones arba idealaus įpėdinio įsivaizdavimą (pvz., dėl profesijos pasirinkimo).

Kita vertus, labiau nei kuris kitas, vienintelis vaikas perima tos pačios lyties gimdytojo bruožus ir stiprų prisirišimą prie tėvų. Tuomet jis tampa jų sekėju sava valia.

Auklėjant vienintelį vaiką, kaip ir pirmagimį, labai svarbu neįskiepyti jam "pirmūno komplekso" keliant per didelius reikalavimus.

Vienturtis gali tapti meistrišku manipuliatoriumi, todėl jis turi matyti, kad tėvų taktika jo atžvilgiu nuosekli, ir apskritai jie turi savo, suaugusiųjų, pasaulį, savų interesų, kurie jo neliečia.

Vienodų scenarijų nebūna

Kartais vaikų bruožus, neva nulemtus gimimo eiliškumo, sugalvoja patys tėvai. Pavyzdžiui, dvynukų dažnai klausiama, kuris iš jų gimė pirmas, ir iškart "randama" tipiškų vyresniojo ir jaunesniojo vaiko bruožų, nors jųdviejų atėjimą į pasaulį skiria vos kelios minutės.

Anot dvynių elgsenos tyrinėtojų, tuomet pradedamas nesąmoningas tų bruožų akcentavimas bei stiprinimas, mat tėvai, kaip ir kiti aplinkiniai, tikisi iš dvynių, kad jie elgsis pagal tradicinius gimimo eiliškumo modelius. Ir vaikai ima pateisinti šiuos lūkesčius.

Taigi gimimo eiliškumo šeimoje modelių pervertinti nederėtų. Šias "pozicijas" galima vadinti vaidmenimis (vyresnėlis, jaunėlis, vienturtis), kuriuos mums paskyrė pats gyvenimas. Tačiau "scenarijus" ir "dekoracijos" - kiekvienam savos. Mes negalime pasirinkti vaidmens, tačiau galime pasirinkti, kaip jį atlikti.

Kai laukiate antrojo mažylio

Naujo mažylio šeimoje atsiradimas - išbandymas ne tik tėvams, bet ir vyresniam vaikui. Jeigu antrasis vaikas pasirodo, kai pirmajam kiek daugiau nei metukai ar dveji, neverta iš jo tikėtis supratimo. Pirmagimiui aišku tik viena: mama, kuri iki tol jam priklausė visa, dabar nuolat užsiėmusi kita būtybe, retai su juo žaidžia ir kalba.Padidėjęs vyresnėlio nervingumas šiuo metu beveik neišvengiamas.

Kita vertus, pusantrų - dvejų metų vaikas priima situaciją kaip savaime suprantamą, ir šis įvykis nesukels jam tokių sudėtingų jausmų kaip, tarkime, keturmečiui - šešiamečiui. Šiaip ar taip, vaiką reikia paruošti iš anksto - likus nedaug laiko iki gimdymo.

Ko neverta sakyti pirmagimiui

* Neklauskite jo, ar jis norėtų turėti broliuką ar sesutę, jeigu nuo jo atsakymo jau nieko nepriklauso.

* Nesakykite vaikui, kad jis turės būtent broliuką (sesutę), jeigu jūs patys tuo nesate tikri. Pirmagimis gali labai nusiminti, jei lytis pasirodys ne ta, kuri buvo "žadėta".

* Parodykite pirmagimiui jo kūdikystės fotografijas ir paaiškinkite, kodėl ką tik gimęs broliukas (sesutė) negalės su juo žaisti.

* Pokyčiai, kurie turi įvykti vyresniojo vaiko gyvenime, kai mama grįš iš gimdymo namų, neturi būti tiesiogiai susiję su naujagimiu. Jeigu jūs nutarėte pradėti vesti vyresnėlį į vaikų darželį, išsiųsti pas močiutę ar perkelti jo lovytę į kitą kambarį, padarykite tai iki naujagimio atsiradimo namuose ir kitu pretekstu.

Parengė Vilma Skiotienė