Pakeisti mokyklą?

Ar teko kada girdėti apie tokį fenomeną, kaip grupės dinamika? Bet kokioje atsitiktine tvarka sudarytoje grupėje išryškėja pagrindinių vaidmenų atlikėjai. Šie grupiniai procesai nesąmoningi, juos valdo galingi sociopsichologiniai dėsniai, kuriuos sunku paveikti.

Taigi bet kuriame kolektyve visada atsiranda lyderis. Taip pat atsiranda lyderio palaikymo grupė, antilyderis, atpirkimo ožys, juokdarys ir t.t. Tai, kaip pasiskirsto vaidmenys, 90 procentų priklauso nuo individualių vaiko ypatybių ir jo būdo pateikti save pasauliui, ir tik 10 proc. - nuo susiklosčiusių aplinkybių.

Lyderis greičiausiai taps lyderiu, kad ir kur atsidurtų, tačiau jis gali tapti ir antilyderiu toje situacijoje, jeigu pateko į komandą, kurioje lyderis jau yra. Tačiau lyderis iš prigimties niekada nebus juokdariu ilgiau nei dvi dienas.

Reikia pridurti, kad lyderis negali nebūti lyderiu, o juokdarys negali liautis būti juokdariu - bent jau tol, kol nesusigaudys, kas jį tokį daro.

Vaidmenų pasiskirstymo mechanizmas yra toks: bet kuris vaikas aplink save palaiko tokio tipo tarpusavio santykius, kokie jam labiausiai įprasti. Tačiau tai nereiškia, kad pasirinktas gyvenimo grupėje stilius jam maksimaliai priimtinas. Jeigu vaikas dažnai konfliktuoja, vadinasi, būdus, kuriais jis prisitaiko prie kolektyvo, reikėtų koreguoti.

Būtų naudinga su vaiku nuosekliai išnagrinėti konfliktinę situaciją, pradedant nuo pat jos šaltinio, ir atidžiai išanalizuoti paties vaiko indėlį į konfliktą.

Taigi prieš priimdami galutinį sprendimą dėl mokyklos pakeitimo, pagalvokite apie visa tai. Jeigu scenarijus, pagal kurį iškilo konfliktas, veiks ir toliau, viskas pasikartos ir kitoje mokykloje.

Konfliktai su mokytojais

Dėl konflikto su mokytoju pereiti į kitą mokyklą būtų prasminga tuo atveju, jeigu su šiuo pedagogu vaikas bus priverstas bendrauti, kol pabaigs mokyklą, ir jeigu šis pedagogas "nepakaltinamas".

Vaiko konfliktas su mokytoju - tai siūlas, kurio vieną galą laiko mokytojas, o kitą - vaiko tėvai. Pats vaikas čia - tik vidurinioji, ir pati silpniausia, grandis. Konfliktiškų tėvų vaikai kur kas dažniau konfliktuoja su savo mokytojais. Dažnai tokiose šeimose vyrauja nebyli nuomonė, kad paklusti "turintiesiems valdžią" - žema. Taigi vaikas galvoja, jog "protingas žmogus" turi elgtis atžagariai ir boikotuoti egzistuojančią tvarką. Pasipriešinimas jam asocijuojasi su nepriklausomu, laisvu mąstymu. Toks vaikas bet kokiame kolektyve tampa savo šeimos tradicijų įkaitu. Konfliktuodamas su vyresniaisiais, jis tarsi išreiškia ištikimybę tėvams. Pagalvokite, ar prie konfliktų su mokytojais tikrai neprisidedate patys.

Būti tikriems, kad vaiko indėlio į konfliktą nėra, galima tik tuo atveju, jeigu nuo to paties mokytojo kenčia ir kiti mokiniai. Tokiu atveju sprendimas, ar keisti mokyklą, priklauso nuo to, kokio stiprumo stresą patiria vaikas bendraudamas su pedagogu, kaip labai pastarasis gadina jam gyvenimą.

Jeigu samprotausime filosofiškai, mokykla - tai tik ilgo jūsų vaiko socializacijos kelio pradžia. Galima pakeisti darželį, mokyklą, o štai darbo kolektyvą - jau sunkiau. Daug efektyviau būtų išmokti valdyti stresą nepaliekant "mūšio lauko", išmokti vertinti mokytoją kaip žmogų, turintį trūkumų, o bendravimo su juo situaciją - kaip būtinybę lankyti mokyklą.

Žinoma, neverta vaikui sudaryti "išgyvenimo džiunglėse" sąlygų. Jeigu stresas labai didelis, paprasčiau būtų paieškoti vaikui kitos mokyklos. Neverta iš jo daryti "kario", jeigu yra kitų išeičių.

Galų gale tokiose situacijose vaikas suvokia, kas vyksta, todėl, jeigu jūs abejojate, kokį sprendimą priimti, paklauskite jo paties.

Polina Gaverdovskaja, psichologė psichoterapeutė