"Padariau klaidą..."

Sveiki. Draugauju su vaikinu metus. Šią vasarą jis dirbo Palangoje bare. Turėdavo labai mažai išeiginių, aš gyvenau kitame mieste ir man trūko jo šilumos. Man 19 metų. Kartą gavau pasiūlymą iš vieno pažįstamo vaikino atvykti pas jį su drauge ir tiesiog pavakaroti. Sutikau, išvažiavau, draugui nesakiau šito. Ten išgėrusi vyno per daug sau leidau - jis mane keletą kartų pabučiavo. Likau pas jį nakvoti, nes draugė negalėjo vairuoti. Bet mes tik miegojome. Deja, draugės draugas viską papasakojo mano vaikinui.Jis labai supyko ant manęs, pagalvojo, kad mylėjausi. Pasakiau, jog ne... Bet jis vis tiek ant manęs labai supykęs, negali niekaip atleisti.Nežinau, ką daryti, jaučiuosi beviltiškai, labai jį myliu... Padėkite.

Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Vilma Mažeikienė:

Sveiki. Visi mes esame tik žmonės. Eidami savo gyvenimo keliu pridarome dažnai daug kvailų poelgių, dėl kurių vėliau patys gailimės. Ir didžiausia dovana, kai šalia esantis brangus žmogus, padarius mums kokią kvailystę, nenusisuka nuo mūsų, o atvirkščiai, padeda atsikelti, ištiesia pagalbos ranką, atranda savyje vidinių jėgų mus suprasti ir iš naujo mumis patikėti.

Tokie išbandymai tik stiprina santykius, padeda labiau pažinti vienas kitą, moko gerbti vienas kitą, pagaliau jei žmogus brangus - jį tausoti. Tausoti jį gerais poelgiais, neįsileidžiant melo ir kitų blogybių į tarpusavio santykius.

Tai, kas atsitiko tarp jūsų su draugu, - didelis išbandymas jūsų metus trukusiai draugystei. Skaudžiausia jūsų draugui, manau tai, kad nuslėpėte patį faktą, jog išvykote pasilinksminti jam nieko nepasakiusi. Melas visada gimdo nepasitikėjimą, nusivylimą, pyktį, abejones kito žmogaus deramu elgesiu bei ketinimais. Taip atsitiko ir jums.

Kaip pasibaigs ši situacija, priklauso nuo jūsų abiejų, nuo jūsų gebėjimo "prisibelsti" į draugo širdį ir nuo jūsų draugo pasiruošimo jus išklausyti, suprasti bei atleisti. Kad jis ant jūsų pyksta - natūralu ir normalu. Minutėlei sustokite ir pamąstykite, o kaip jūs jo vietoje jaustumėtės? Būtų turbūt irgi sunku... Nespauskite jo, duokite jam laiko. Jei jūs esate jam tikrai brangi, jis pajėgs perlipti per savo abejones, užgautas ambicijas, pyktį ir išklausys jus bei suteiks jums dar vieną šansą. Jei jo jausmai nėra stiprūs, o stipriau užgautos ambicijos, - jis nepajėgs jūsų suprasti ir atleisti. Tuomet jums beliks iš šio įvykio pasimokyti ir iškęsti išsiskyrimo skausmą.

Tačiau į kitus santykius jūs jau įžengsite brandesnė, labiau suvokianti, kokias pasekmes gali atnešti tarpusavio santykiams melas.

Manau, visi mes esame verti atleidimo. Deja, tik ne visi sugebame laiku ir iškart atleisti. Dažnai tam reikia laiko.

Stiprybės jums.