Mūsų elgesys priklauso nuo spalvos

Kodėl aliarmo mygtukas arba draudžiamasis šviesoforo ženklas - raudonos spalvos? Todėl, kad raudona daugiau už kitas patraukia dėmesį. Moteris, pasipuošusi raudonai, vakarėlyje vargu ar liks nepastebėta. O ką šiuo klausimu sako mokslas? Atlikdami eksperimentą, mokslininkai paprašė kelių moterų iš nuotraukų pagal nepažįstamų žmonių veido išraišką nustatyti, kurie iš jų yra geros nuotaikos, o kurie pyksta. Pasirodė, moterys atspėdavo tiksliau, kai pikti žmonės buvo nufotografuoti raudoname fone. O dėl patenkintųjų gyvenimu darydavo mažiau klaidų, jei tie pozuodavo žaliame arba pilkame fone.

Pagal tyrimo, kurio rezultatai buvo publikuoti žurnale "Journal of Hospitality and Tourism" rezultatus galima daryti išvadą: jei padavėjas kavinėje arba restorane bus apsirengęs raudonai, jis gaus mažiau arbatpinigių. Norėdami tai patikrinti, eksperimentuotojai bandymo dalyviams rodė vyrų su padavėjų uniformomis nuotraukas. Vieni buvo apsirengę baltais, kiti juodais, o dar kiti - raudonais kostiumais. Paskui savanoriai gaudavo 15 dolerių 86 centų čekį ir iš šių pinigų galėjo skirti tam tikrą sumą arbatpinigiams. Arbatpinigių dydį jie galėjo nustatyti patys. Paaiškėjo, kad "padavėjai" raudonais kostiumais arbatpinigių gavo gerokai mažiau už tuos, kurie nuotraukoje vilkėjo baltai arba juodai. O ankstesnių tyrimų metų buvo nustatyta: jei aptarnaudavo moterys, seginčios raudonus sijonus gaudavo daugiau arbatpinigių už kitas. Toks rezultatų skirtumas aiškinamas tuo, kad vyrams ir moterims mes nesąmoningai nustatome skirtingus kriterijus. Vyras, kurio drabužiuose vyrauja raudona spalva, kelia neigiamas emocijas, o raudonai apsirengusi dama atrodo patrauklesnė.

Įdomu, kad sportininkai vyrai, vilkintys raudoną uniformą, per varžybas pasiekia geresnių rezultatų už varžovus, vilkinčius kitų spalvų marškinėlius ar triko. Pavyzdžiui, per 2004 m. Atėnų olimpiadą raudonai vilkėję įvairių rūšių imtynių dalyviai pelnė kur kas daugiau medalių negu tie, kas rungėsi su mėlyna uniforma. Iš pradžių specialistai tai aiškino geresniais teisėjų įvertinimais. Tačiau pasak publikacijos žurnale "Journal of Sports and Exercise Psychology", raudona spalva kelia varžybų dalyvių tonusą ir nuotaiką, taigi didėja jų šansai nugalėti.

Spalvos veikia ir tai, kaip vartotojai priima reklamą. Kuo ryškesnė reklama, tuo didesnė tikimybė, kad potencialus klientas pasinaudos pasiūlymu. Kai savanoriams vyrams buvo rodoma reklama su nuolaidomis kepintuvams ir mikrobangų krosnelėms, jie dažniau ketino įsigyti prekę, jei jos kaina buvo nurodoma raudona spalva. Mokslininkų teigimu, raudona spalva gerina nuotaiką ir pasitikėjimą savimi. Vis dėlto kai dalyviai buvo paprašyti atkreipti dėmesį į konkrečius skaičius, kainos nebeatrodė tokios patrauklios... O štai moterys išvis nekreipė dėmesio į raudoną šriftą. Analogiškas efektas buvo pastebėtas ir užrašius kainas oranžine spalva.

Žurnale "Emotions" buvo paskelbta tyrimo, kurio tikslas buvo nustatyti įvairaus emocinio atspalvio žodžių įsiminimo ir jų spalvos ryšį, ataskaita. Mokslininkai siūlė savanoriams įsidėmėti žodžius, parašytus juodu, mėlynu, raudonu arba žaliu šriftu. Paaiškėjo: jei neigiamo atspalvio žodis buvo atspausdintas raudonai, jis atmintyje įstrigdavo ilgiau. O štai teigiamos prasmės žodžiai būdavo įsimenami geriau, juos išryškinus žalia spalva. Užtat mėlyna ir juoda spalva įtakos gebėjimui įsiminti beveik nedarė.

Taigi teoriškai naudojant spalvas galima modifikuoti žmogaus elgesį. Tiesa, spalvų įtaka yra kol kas ne itin gerai ištyrinėta ir įvairiose srityse tos pačios spalvos žmones gali veikti įvairiai.