Motinystės paradoksai

Toms moterims, kurios manė, jog vaikai tėvą turi matyti, mylėti ir gerbti ne mažiau nei motiną, o šis turi teisę lygiai taip pat prisidėti prie vaiko auklėjimo, buvo nustatytas minimalus streso lygis ir depresijos požymių nebuvo rasta. O štai moterys, kurios laikėsi minties, jog vaikais deramai gali pasirūpinti tik jos pačios, dažniau sirgo depresija.

Tyrimas išsamiai aprašytas 2013 m. vaiko ir šeimos studijų leidinyje ("Journal of Child and Family Studies").

Studijos "Tėvystės paradoksas: intensyvi motinystė ir psichikos sveikata" ("Insight into the Parenthood Paradox: Mental Health Outcomes of Intensive Mothering") autorės - tiriamosios psichologijos srityje dirbančios mokslininkės Ketrina Rizou (Kathryn Rizzo), Holi Šifrin (Holly Schiffrin) ir Mirjam Lis (Miriam Liss).

Pasak mokslininkių, dirbančių JAV, Frederiksburge, esančiame universitete, "pasiaukojimo" pozicija moterims neleidžia gyventi visaverčio gyvenimo, nes jos pačios nesąmoningai jį nuskurdina. Pernelyg intensyvi "motinystė" daro moteris nelaimingas, skaudindamos ne tik jas pačias, bet ir jų vaikus.

Ankstesni tyrimai parodė, kad rūpinimasis vaikais teigiamai veikia bet kurio žmogaus psichiką, bet tik tuo atveju, kai šis rūpestis suvokiamas kaip galimybė džiaugtis, mokytis, dalintis. Kai vaikų auklėjimas suvokiamas labiau kaip pareiga ir pasiaukojimas, ši idėja galiausiai priveda prie depresyvios būsenos.