Moteriškumas vyrų akimis

2014-03-08 11:01

Artėjant Kovo 8-ajai, "Vakarų ekspresas" atliko proginę anoniminę vyrų apklausą. Paprašėme jų pažaisti trumpą asociacijų žaidimą. Išgirdus mūsų pasakytą žodį, vyrui reikėjo per sekundę, visiškai nemąstant, pasakyti, su kuo jis jam asocijuojasi. Tas žodis buvo "moteriškumas".

Deja, nemąstyti ir pasikliauti pasąmone maždaug trečdaliui "tiriamųjų" nepavyko: moteriškumą jie susiejo su žodžiu "moteris" arba "moterys". Visi kiti prašymą įvykdė ir ištarė tai, kas ant liežuvio galo. Spėkite, koks atsakymas kartojosi dažniausiai. Taip, jūs teisūs: seksas. Antroje vietoje - grožis. Trečioje - švelnumas, ketvirtoje - atsidavimas. Šie atsakymai kartojosi dažniausiai. Buvo ir visai originalių asociacijų, pavyzdžiui: "nėštumas", "papai", "ranka" arba "pusė".

Taigi iš mūsų apklausos būtų galima spręsti, kad vyrai įpratę moteriškumą sieti su seksualumu, švelnumu, atsidavimu - t. y. su moters sugebėjimu ištirpti vyre.

Žodis, praradęs turinį

Ar tikrai būtent šių savybių vyrai ieško moteryje? Ar šiuolaikinis vyras randa tai, ko ieško, šiuolaikinėje moteryje? To paklausėme Mykolo Romerio universiteto profesoriaus psichologo Gedimino Navaičio.

"Vienos moters savybės atkreipia dėmesį, kitos leidžia palaikyti ilgalaikius santykius, - iš karto ribą nubrėžė psichologas. - Vyrai daro klaidą, kai tai painioja arba suplaka į vieną. Ši klaida labai dažna ir kone visuose moteriškuose žurnaluose, kur minėti dalykai neatskiriami."

Informuotas apie mūsų improvizuotos apklausos rezultatus, profesorius priminė, jog žodis "seksualus" nėra nei geras, nei blogas, tačiau, anot jo, atsakydami vyrai nežinia, ką turėjo galvoje: ar norą patvirtinti, kad jie heteroseksualūs, ar savo troškimą ir pasirengimą turėti seksualinių santykių, ar tiesiog moters išvaizdos patrauklumą.

"Žodis "seksas" apskritai dabar yra praradęs turinį", - konstatavo psichologas.

Ietis ir taikinys

Originalų požiūrį į moteriškumą, moters seksualumą bei misiją savo tinklaraštyje poetiškai išdėstė psichologas Markas Ifraimovas. Jis sako, kad moteriškumas yra intuicija, įkvėpimas ir dvasinė partnerystė.

Dvi sielos, bekūnės, visiškai skirtingos energijos, kokybės, tačiau turinčios bendrą tikslą, keičia savo buveines - kūnus, ir skatina juos veikti. Vyro kūnas tampa tvirtas ir ryžtingas tarsi ietis, moters - minkštas ir kviečiantis nelyg taikinys.

Kūnai tampa seksualūs tam, kad, susijungę į vieną sielą, galėtų pasitarnauti pačiam Gyvenimui. Kad per juos Gyvenimas galėtų pasireikšti Visatoje.

Moteris, anot M. Ifraimovo, tampa moteriška tą akimirką, kai sutinka sielą, kurios tikslas įdomus josios dvasiai. Psichologas tvirtina, jog intuicija moters neapgaus: protas dar nė neįtaria, tačiau intuicija - svarbesnė už protą.

"Intuicija veda į ateitį, kurdama tai, kas nauja, o protas klajoja po praeities labirintus ieškodamas prarastos savo paties reikšmės", - rašo autorius. Intuicija ir po jos atsirandantis įkvėpimas, anot jo, yra du svarbiausi moteriškumo atributai. Intuicija leidžia įsiklausyti į savo sielos šnabždesius, ji pasako, kad šalia tavęs yra tas, kuris rūpinsis tavimi, kol kartu tarnausite Gyvenimui."

Autorius moterį įsivaizduoja kaip upę ir ragina ją plaukti pasroviui. "Būk tekanti, nesustok. Pajusk, kaip į tave įkrenta akmenėlis - taip intuicija leidžia žinoti, kad šalia - artima siela. Ką daro vanduo su akmenėliu? Ji panardina jį į save ir suka aplink jį verpetus, tolyn vilnydama bangas. Vanduo negali priešintis, nes jis tekus, lankstus. Jo bangos ir yra moters įkvėpimas."

Kol moteris leidžia kitiems būti jos erdvėje, jie gali plaukti. Ji leidžia jiems gyventi savyje, bet jie kartu su ja plaukia bendro tikslo link.

Moteris nedaro judesių, ji - upė, kuri leidžia sau tiesiog plaukti. Ji juda ir verčia judėti tuos, kurie jos kelyje.

Moteris nesipriešina erdvei, ji pritaria gyvenimo reljefui ir priima viską. Taip ji tarnauja Gyvenimui.

Anot psichologo, moteriškumas nėra motinystė. Moteriškumas pasireiškia per intuiciją ir įkvėpimą ir visada siekia susijungimo su kito žmogaus kuriančiąja dvasia. Po susijungimo moters tarnystė Gyvenimui tampa Motinyste.

Tačiau ateis laikas, kai vaiką reikės paleisti, o tai reiškia, kad moteriai reikės vėl pasitelkti savo moteriškumą. "Būtent dabar, po motinystės, moteriškumas tampa didvyriškumu", - rašo psichologas. Todėl, kad gaudyti neaiškius savo dvasios signalus lengva tik jaunystėje, o ne tada, kai atplėši nuo savęs vaiką.

Taigi Moteriškumas yra būdingas tik amžinai jaunoms ir toms, kurios turi ryšį su savo dvasia...

Taigi psichologo M. Ifraimovo supratimu, moteriškumas yra aukščiausias moters dvasingumo pasireiškimas. Būti motina lengviau nei būti moterimi, įkvepiančia kitus veiksmui.

"Daugelis moterų laiko save moteriškomis ir mano gebančios įkvėpti. Jos sako: "Mano vyras daro viską, ką pasakau", "Mano vadovaujamas kolektyvas dirba sėkmingai" ir t. t. Visa tai rodo motinystės kelią. Motina nurodinėja, ką daryti. Moteriškumas - atvirkščiai: yra ramybės būsenos ir dėl jos žmonės patys nori judėti. Motinystė ir moteriškumas - du skirtingi dalykai", - konstatuoja autorius ir priduria, jog vyrams moteriškumas yra "Tuštuma, žinanti atsakymus, Visata, kviečianti kūrėją, Šviesa, viliojanti savęs link, ramybė, kurianti judesį. Tai gyvenimo upės energija: gaivinanti, žvalinanti, nukreipianti. Tai vyro gyvenimo prasmė."