Menas bendrauti be konfliktų

Dūmai be ugnies

Konfliktų būna įvairių. Bet šiandien pakalbėkime apie labiausiai paplitusios rūšies konfliktus - asmeninius. Jie gali kilti visiškai netikėtai ir, atrodytų, be priežasties. Tačiau paprastai taip mano tik tie, kas pirmieji puola. O jei paklaustume „aukos“, ji nurodys tūkstančius priežasčių, dėl kurių skriaudėją galėtų apskųsti mažų mažiausia Europos Žmogaus Teisių Teismui. O jeigu „auka“ ne tokia inteligentiška, gali pakakti ir įprasto plūdimosi bei fizionomijos daužymo.

Visuomenėje dar gerokai prieš atsirandant „labutenams“ ir „Birkin rankinėms“ gyvavo įstatymas „akis už akį“. Atrodo, nuo tų laikų nedaug kas pasikeitė, nors jau du tūkstančius metų esame kviečiami.

Psichologai teigia, kad konfliktinėse situacijose žmonės reaguoja visiškai skirtingai. Reakcija daug kuo priklauso ne tik nuo auklėjimo, bet ir nuo žmogaus psichologinio tipo. Vieni koflikto bando išvengti, atsuka nugarą, nebandydami jo išspręsti. Prisitaikymas - aukos pozicija. Kompromisas - tai bandymas susitarti, tačiau mūsų interesai gali nukentėti. Bendradarbiavimas - ko gera, tinkamiausia išeitis iš padėties; tada šalys bando rasti bendrų interesų. Deja, tokia baigtis galima ne visada, taigi dažniausia pasitaiko konkuravimo situacija, kai vienos šalies interesai tenkinami kitos sąskaita.

Žodis po žodžio...

Kasdieniniame gyvenime konfliktai dažniausia kyla, kaip sakoma, „žodis po žodžio“. Kam nors nepatiko, kad kitas kreivai į jį pažiūrėjo. Ką nors papiktino jam skirta pastaba. O tolyn - stipryn. Psichologai mano, kad daugiau kaip pusė konfliktų kyla to visiškai nenorint. Dėl to kalti vadinamieji konfliktogenai - žodžiai arba veiksmai, kurie išprovokuoja ginčą ir santykių aiškinimąsi. Nepalankus atsiliepimas apie kreivas kojas kolegės, kuri išdrįso ateiti į darbą su mini sijonėliu ir aukštakulniais, arba patarimas, kurio niekas neprašė, o jūs jį vis tiek duodate - tai pranašumo konfliktogenai. Jeigu puldinėjate žmones su pretekstu ir be jo, jeigu jums užvis smagiausia paliežuvauti arba prikalbėti atžarybių, ypač telefonu - tai agresijos konfliktogenas. Jeigu įpratote išsisukti kitų sąskaita arba, kitaip tariant, žarstyti žarijas svetimomis rankomis, elgiatės kaip gudrus egoistas, todėl būkite pasirengę kaip reikiant gauti pylos. Bet jeigu nors vienas iš konflikto dalyvių elgsis teisingai ir nereaguos į agresiją, pavojinga situacija pati savaime išsisklaidys. Žinoma, konflikto priežastis niekur nedings, ją išsiaiškinti vis tiek teks, bet jau gerokai ramiau.

Kaip išvengti konflikto

Prieš 2500 metų Kinijos karo strategas Sun Tzu sakė: „Šimtą kartų susikauti ir šimtą kartų nugalėti - ne geriausia išeitis; geriausia išeitis - nugalėti svetimą armiją nesikaunant“. Jo traktatas „Karo menas“ ir dabar yra parankinė diplomatų knyga. Kodėl būtent diplomatų? Todėl, kad joje sudėta tūkstantmetė kinų išmintis: „Nugalėtojo didybė - rasti trumpiausią kelią į tikslą ir kartu iki minimumo sumažinti konfliktą“. Tam reikia drąsiai taikyti „amortizacijos principą“, kuriam būdingi du „ne“: nesileisti į ginčą ir nesiteisinti. Kai verda aistros, geriausia sukurti pritarimo iliuziją. Tai užgesins konfliktą, o kai viskas nurims, bus galima ramiai viską aptarti.

Padės tokie patarimai

Nebijokite sąmoningai susimenkinti, kad būtų pasiekta taika. Dėl to tik išlošite.

Atminkite, kad geriausia dirva barniams - savo pačių tuštybė ir nesugebėjimas suprasti, kad pasaulis sukasi tikrai ne aplink jus.

Venkite žodžių ir poelgių, kurie provokuoja barnį. Jeigu to nepadarysite iš pat pradžių, toliau įtampa tik didės ir padėtis būtinai taps nevaldoma.

Pasistenkite į konfliktą pažvelgti priešininko akimis ir suprasti jo motyvus ir būseną. Tai jums padės susiorientuoti ir tinkamai išsisukti iš padėties.

Net jeigu jūsų didžiausia svajonė - įsikibti įžūliam priešininkui į gaurus, tegu ji geriau lieka neįgyvendinta. Agresija išprovokuoja agresiją. Pamėginkite elgtis geranoriškai.

Geriausias būdas ginčytis - aptarinėti ginčo objektą. Būtinai leiskite oponentui išsikalbėti ir klausykite kuo objektyviau. Jūsų tikslas - ne nusileisti, o rasti kompromisą, sprendimą, kuris tenkintų abi puses.

Ginti savo interesus galima ir reikia. Bet tai būtina daryti civilizuotai. Kiekvienas iš mūsų gali nugalėti, išsaugojęs taiką. O tam būtina suprasti vieną paprastą tiesą - mes privalome vienas kitą gerbti.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"