Meilė ir pinigai: šeimos buhalterija

Kiekviena šeima pasirenka jai priimtiną, savitą finansų tvarkymo modelį. Pasak šeimos psichoterapeuto, psichoanalitiko Bernard Prieur, šis modelis atspindi žmogaus požiūrį į gyvenimą kartu.

Nenoras tvarkyti šeimos biudžeto bendrai - tai noras pasilikti save sau, atsisakymas dalytis savimi su kitu plačiąja šio žodžio prasme.

"Skaičiuoti šeimos pajamas bei išlaidas reiškia suvokti faktą, kad tau kai kas yra duodama - o tai reiškia priimti kitą žmogų, - teigia psichoanalitikas. - Jeigu to nenorime daryti - vadinasi, nenorime rizikuoti ir užsikrauti tam tikro vidinio įsipareigojimo partnerio atžvilgiu."

Diskusijos dėl pinigų visuomet paaštrėja, kai pora išgyvena santykių krizę, tvirtina psichoterapeutas.

"Iš tikrųjų partneriai pykstasi dėl kitų dalykų: galbūt dėl dėmesio, saviraiškos galimybių arba seksualinio pasitenkinimo stokos. Suformuluoti panašius išgyvenimus sunku - kur kas paprasčiau juos pakeisti "akivaizdžiomis" finansinėmis problemomis."

Vienas katilas: siekis kontroliuoti

Populiariausi šeimos biudžeto tvarkymo modeliai yra "bendras katilas", "kiekvienas sau" ir jų sintezė. Panagrinėkime kiekvieno pliusus bei minusus atskirai.

Principas "Viskas, kas tavo, yra mano, o viskas, kas mano, - tavo" - tradicinis šeimos organizacijos modelis, kilęs iš to laikmečio, kai vienas partnerių (žmona) nedirbo. Šiandien tokia sąlyga jau nėra įprasta.

"Bendras katilas" reiškia, kad partneriai šeimą suvokia ne kaip du atskirus "aš", o kaip vieną "mes". Toks požiūris yra pozityvus, tačiau kartu ir slepia pavojų: jeigu kuriam nors iš partnerių sunku savarankiškai vertinti finansinius veiksmus, kitam tai sudaro galimybę savivaldžiauti.

"Kai pradedame bendrą gyvenimą, nevalingai kyla noras kitą žmogų kontroliuoti. Tas siekis nebūtinai yra negatyvus: pavyzdžiui, klausdami, ką pirko partneris, mes juo domimės, tačiau toks santykių tipas gali privesti prie šnipinėjimo ir noro viską žinoti."

Kai visi pirkiniai nuolat kontroliuojami, įsisuka mechanizmas, kuris vis labiau trukdo priimti savo partnerį tokį, koks jis yra. Ir kontroliuojantis, ir kontroliuojamas asmuo iš tiesų siekia vieno - būti arčiau kito.

"Pavyzdžiui, nuolat kontroliuojama žmona išlaidauja, nes šitaip išreiškia savo troškimą, kad vyras pasikeistų - nebūtų toks smulkmeniškas ir priekabus", - aiškina B. Prieur.

"Kontrolierius" irgi nori būti kuo arčiau žmonos. Taip elgdamasi pora galiausiai gauna visiškai priešingą rezultatą. "Kontroliuoti - pats patikimiausias būdas prarasti savo partnerį", - sako šeimos psichoterapeutas.

Atskiros sąskaitos: kova dėl valdžios

Kai kuriose šeimose pasidalijama "mokėjimo zonomis", kruopščiai fiksuojamos pajamos bei išlaidos, taip pat kiekvieno partnerio indėlis.

"Tokį finansinį režimą dažniausiai pasirenka jaunos poros, jeigu abu partneriai dirbantys, - sako B. Prieur. - Tačiau čia esama pavojaus, kad šeimos gyvenimas virs amžina buhalterija - nuolatiniu fiksavimu, kas ką kada pirko. Iš tiesų žmonės tokiu būdu vienas su kitu konkuruoja."

Toks smulkus skaičiavimas, pasak psichoanalitiko, slepia vyro arba žmonos asmeninę (šeimos) istoriją: varžytuves tarp brolių ir seserų, santykių su tėvais sunkumus...

Kartais partneriai su matematinių veiksmų pagalba bando išspręsti savo egzistencines problemas ir prisidengdami skaičiais iš tiesų kovoja dėl vietos po saule.

Ir kartu, ir atskirai

Dviejų jau aptartų šeimos finansų tvarkymo modelių sintezė gali tapti geriausiu sprendimu, jeigu bendra šeimos kasa materializuoja pačią sąjungos idėją, įkūnija abipusį pasitikėjimą, o asmeninė sąskaita yra kiekvieno asmeninės laisvės galimybė.

Tiesa, sunkumų gali iškilti, jeigu vienas iš partnerių uždirba mažiau: tuomet jis rečiau gali sau leisti nusipirkti kokių nors mažmožių ir jaučiasi mažiau nepriklausomas. Tokia situacija žmogui gali pažadinti buvusių praradimų ir skriaudų atsiminimus.

"Iš tikrųjų daugelis iš mūsų gyvename nujausdami, kad ne kartą esame tapę neteisybės aukomis, - aiškina B. Prieur. - Šis jausmas pažįstamas kiekvienam žmogui ir kyla iš vaikystės: mums atrodo, kad kažką kentėjome - pavyzdžiui, rūpesčio arba maisto trūkumą."

Taigi šeimos finansų tvarkymas pirmiausiai iš partnerių reikalauja vidinės dvasinės brandos: ne taip paprasta sugebėti priimti faktą, kad pradėję bendrą gyvenimą sumažiname savo asmeninės laisvės zoną. Pinigai, kaip ir kiti gyvenimo aspektai, porą įgalina sudaryti simbolinę sutartį: nuo šiol mudu viską dalinsimės...

53 proc. moterų ir tik 5 proc. vyrų netrikdo faktas, kad poroje daug daugiau uždirba žmona. 34 proc. moterų pripažįsta, kad tokioje situacijoje jaučiasi nejaukiai.
Komunalines sąskaitas paprastai kontroliuoja moterys (41 proc.). Kasdieniais pirkiniais (maisto produktais etc.) rūpinasi tas, kuriam tuo metu patogiau (48 proc.).
Dėl stambesnių išlaidų sprendimą kartu priima 67 proc. porų. Jeigu tai daroma ne kartu, tuomet sprendimą priima vyrai (24 proc.). ("Psychologies" duomenys)