Malda už negimusį kūdikį

Negimusių vaikelių kapinių Japonijoje yra daug. Čia moterys aukoja dievui Juzo - įsčiose žuvusių ir gimusių negyvų vaikų globėjui. Kartais ritualams vadovauja šventikas, kalbamos maldos. Atlikti ritualo eina ir sutuoktiniai, ir abortus darę gydytojai. Prieš aukodami dievui Jizo tėvai atlieka apsiplauna tam skirto šulinio vandeniu.

Japonai tiki, kad pirma laiko gimę kūdikiai eina į pragarą, dėl to kelia skausmą tėvams. Pragare jie krauna akmenukų bokštelius. Jeigu sukrautų visą bokštelį, iš ten išsivaduotų, tačiau jiems nepavyksta - požemių demonas vis sugriauna bokštelius, muša ir kankina vaikus. Todėl tėvai skiria dievui jizo aukas, kad pagelbėtų vaikams. Manoma, kad miręs vaikas - tai bausmė tėvams.

Ritualas yra skirtas motinos traumai iškentėti, paguosti, atsiprašyti ir atleisti. Moteris meldžiasi: "Yasuraka ni nemutte kudasai" ("miegok ramiai") arba "Gomen ne" ("atleisk man"). Tai gali daryti ir vyrai, ir visa šeima.

Statulės Japonijoje nuo seno statomos ir puošiamos gatvėse bei ir namuose. Čia gyva tradicija užrašyti negimusio kūdikio vardą šventoje vietoje, kur pagerbiami protėviai.

Lietuvoje veikianti asociacija "Už gyvybę" Vilniaus Rasų kapinėse negimusiems vaikams yra paskyrusi simbolinį kapą.

Kenčia tyliai

Vilniaus psichikos sveikatos centro psichiatrė psichoterapeutė Palmira Rudalevičienė taip pat įsitikinusi, jog abortas labai pakenkia moters psichikai. "Tai nėra kone ambulatorinė penkių minučių procedūra, - teigia ji. - Moterys apie apie tai nekalba, nes jaučia gėdą, pažeminimą, išdavystę, jas graužia sąžinė, ramybės neduoda prisiminimai, gali atsirasti ir vaizdinių - po penkerių ar net dešimties metų."

Poabortinis sindromas dar nėra įtrauktas į vakarietišką psichikos ligų sąrašą, tokios diagnozės neegzistuoja, tačiau JAV mokslininkai yra pasiūlę kriterijus, pagal kuriuos būtų galima ją nustatyti. Tai yra psichopatologija, kurią lydi baimė, pyktis, gėda, apmaudas.

Taigi abortas gali sukelti ne tik fiziologines komplikacijas. Sutrikusi psichika savo ruožtu sukelia grandidinę reakciją: blogėja šeimyniai santykiai, darbingumas, bendravimas, asmenybė keičiasi destrukcijos link, atsiranda savižudybės rizika.

Pasak psichiatrės, religingos moterys skaudžiau išgyvena kaltę, tačiau jos sugeba atleisti, o tai poabortinio sindromo atveju - labai svarbu. Atleisti tiems, kurie pastūmėjo darytis abortą, atleisti sau yra pagrindinė sveikimo sąlyga.

Parengta pagal spaudą