Lojalumo konfliktas

Šeimos psichologai tokiais atvejais pataria atskirti santykius tarp išsiskyrusios poros ir jų buvusių uošvių nuo santykių tarp vaikų ir jų senelių.

Pirmiausiai susiklosčiusią situaciją reiktų aptarti kartu su buvusiu vyru ir buvusia anyta. Pasakykite, jog vertinate jos rūpinimąsi anūkais, tačiau prašote visas savo pretenzijas išsakyti tiesiogiai jums, o ne per vaikus. Paaiškinkite, jog vaikams girdint blogus atsiliepimus apie savo tėvus, kyla, kaip psichologai vadina, "lojalumo konfliktas": vaikai negali atsakyti į jiems nemalonius žodžius (močiutė - vyresnė, ją reikia gerbti), o nereaguodami, nutylėdami jaučia kaltę prieš mamą, tarsi ją išduodami.

Vaikai sunkiai išgyvena tėvų skyrybas, tačiau dauguma jų yra patyrę psichologinę traumą dar iki jų. Ši trauma susijusi su skyrybų priežastimis.

Suaugusiųjų užduotis, nepaisant tarpusavio santykių ir aplinkybių, - užkirsti kelią vaikų kaltės jausmui dėl tėvų skyrybų. Vaikai negali ir neturi atsakyti už suaugusiųjų problemas.

Kiekvienas iš mūsų patenkame į lojalumo konfliktą, kai žmonės tikisi ar net reikalauja iš mūsų priešingos reakcijos, nei mums natūraliai kyla. Lojalumo konfliktas lengvomis formomis gali pasireikšti tarp tėvų ir jų tėvų, tėvų ir mokytojų, tėvų ir auklės, ir pan. Taip nutinka dažnoje šeimoje, tačiau tokios situacijos nėra labai traumuojančios vaikus. Kas kita, kai iš vaiko abi konflikto pusės reikalauja sunaikinti meilę vienam iš tėvų. Tai žiauru ir turi rimtų psichologinių pasekmių.