Konstruktyvios kritikos principai

Daugelis žmonių dalija kritiškus patarimus, kai jų niekas to neprašo, ir daro tai nemokšiškai: jų pasisakymai tik dar labiau supainioja ir sugniuždo kritikuojamąjį.

Yra ir kita kategorija žmonių: jie nedrįsta kritikuoti. Netgi kai tai yra būtina. Pavyzdžiui, kai kurie vadovai vengia sakyti pastabas savo pavaldiniams bijodami juos įžeisti.

Kaip pakoreguoti kito žmogaus elgesį nežeminant jo savivertės?

Pabandykite laikytis psichologų suformuluotų konstruktyvios kritikos principų.

1. Sukurkite pasitikėjimo atmosferą.

Nekritikuokite "šūviu į kaktą". Pirmiausiai pasikalbėkite neutraliomis temomis, leiskite žmogui pajusti, kad esate nusiteikęs geranoriškai. Tik kai pokalbininkas liausis gynęsis, eikite prie antrojo etapo.

2. Ką apie tai manai?

Kaip jau minėta, patarimą visada maloniau duoti, o ne priimti. Todėl leiskite žmogui patarti pačiam sau. Savo patarimo jis laikysis su didžiausiu malonumu.

Paklauskite pokalbininko, kaip jis galėtų pats sau padėti išspręsti vieną ar kitą problemą.

3. Įvertinkite.

Net jeigu matote daugybę trūkumų kito žmogaus darbe, pirmiausiai atraskite tai, kas jus tenkina. Pasakykite tai. Šitaip parodysite, kad nesate jo atžvilgiu nusiteikęs priešiškai.

4. Ką būtų galima pagerinti?

Pastabas formuluokite kaip pasiūlymą ką nors "pagerinti". Užuot sakę "Tavo sukurtas produktas visiškai beviltiškas", pasakykite: "Jį galima dar šiek tiek pagerinti". Šią formuluotę maloniau girdėti, be to, su ja sunku ginčytis, nes ir gerą produktą visada dar galima patobulinti.

5. Kalbėkite konkrečiai.

Savo patarimą suformuluokite taip, kad jį būtų galima pakartoti. Jeigu jūs sakote žmogui: "Būk labiau savimi pasitikintis", - tai jam nesuprantama, ko iš jo norima. Jeigu jūs sakote: "Išsitiesk, pakelk galvą, kvėpuok giliai, rankas laikyk ramiai..." - čia jau aišku, ką reikia daryti.

Lygiai taip pat po frazės "Reikia pagerinti mūsų svetainės dizainą" žmogus vargu ar supras, ko iš jo tikimasi. Kalbėkite, ką konkrečiai reikia padaryti.

7. Kritikuokite ne žmogų (koks jis yra), o jo elgesį (ką jis daro blogai).

"Taaaip... Dizaineris iš tavęs nekoks..." Tokia fraze jūs žeminate žmogų. Tai, žinoma, skaudina. O jeigu skaudina, tai neverta tikėtis, kad kritika duos naudos.

Kalbėkite apie veiksmus, elgesį, darbus: "Čia proporcijos neatitinka, čia spalvos nelabai tiksliai parinktos..." Tokiu būdu jūs sakote: "Dizaineris tu geras, o klaidų padaro visi. Atraskime jas ir ištaisykime."

8. Reziumuokite.

Pokalbio pabaigoje paklauskite: "Ką darysi, kad pagerintum tai, apie ką kalbėjome?"

Pateikę tokį klausimą pokalbio pabaigoje, jūs suprasite, ar jūsų žodžiai buvo suvokti. Jeigu atsakymas - tyla, vadinasi, reikia grįžti į pirmąjį etapą ir pradėti nuo pradžių...

Išbandykite šiuos principus praktiškai. Juk svarbiausia - ne žinoti, o mokėti.

Parengė Vilma Skiotienė