Kodėl svajojame laimėti milijoną ir nieko neveikti?

Kodėl svajojame laimėti milijoną ir nieko neveikti?

Laimėti milijoną kone kiekvieno iš mūsų svajonė, tačiau niekada nesusimąstome, kaip panaudotume laimėtus pinigus, ar mokėtume su jais elgtis ir kaip tai pakeistų mūsų gyvenimą. Kaip didelė laimė veikia mūsų psichiką, „TV publika“ klausė psichologo, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesoriaus, socialinių mokslų daktaro Albino Bagdono.

Laimėjimas sukrečia

Didelis piniginis laimėjimas nevienodai paveikia žmones. Vieni laimėję milijonus pameta galvą, meta darbą, išsiskiria su vyru ar žmona, o kiti investuoja, aukoja labdarai. Psichologo, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesoriaus, socialinių mokslų daktaro Albino Bagdono teigimu, laimėjimas tam tikra prasme žmogui sukelia šoką: „Milijono ar pusės milijono laimėjimas sukrečia. Ypač tą, kuris turi mažai pinigų ir laimi kad ir 10 ar 20 tūkstančių. Juk visus metus reikėtų dirbti, kad tokius pinigus turėtum. Laimėjimai paveikia net ir tuos, kurie moka paskirstyti dideles pinigų sumas. Kaip netektis sukelia neigiamas emocijas, taip aukšto posto, pinigų įgijimas - teigiamas emocijas.“

Kai kuriais atvejais įgijęs daug pinigų žmogus sutrinka, atsiranda dvilypumo jausmas. „Vėliau kyla įvairios prieštaringos emocijos. Vieni galvoja, ar čia dalytis pinigais su kitais, ar ne? Ką daryti, kad manęs neapvogtų? Atsiranda baimė. Vienų tos emocijos stipresnės, kitų silpnesnės. Žmogaus reakciją lemia daug priežasčių“, - sako psichologas A.Bagdonas.

Nemoka planuoti finansų

Svarbu mokėti planuoti finansus. „Finansų planavimas susijęs su žmonių mąstymu ir mokėjimu sudėlioti savo gyvenimo elementus, susieti ir apskaičiuoti pajamas ir išlaidas. Didesnioji dalis žmonių neturi išsiugdytų vykdomųjų funkcijų, nesugeba planuoti. Žmonės nemoka elgtis ne tik su dideliais, bet ir su mažais pinigais. Visgi laimi dažniau tie, kurie savo finansų planuoti nemoka. Jie dažniau laimi už kitus, nes dažniau perka loterijos bilietus. Sugebantys planuoti bilietų perka mažiau, nes žino, kad tikimybė laimėti yra labai menka. Yra toks pasakymas: viltis - kvailių motina. Visgi ne tik kvailių, bet ir žmonių, kurie nesugeba prisitaikyti ir mano, kad lengvai įgis pinigus, o paskui sočiai ir gražiai gyvens“, - teigia profesorius.

Socialinių mokslų daktaro A.Bagdono tvirtinimu, pas mus žmonės planuoti neišmokyti: „Kai visą laiką žmogus gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, jam nereikia daug galvoti. Ypač vyresniems žmonėms. Ir jauniems panašiai, nes tėvai juos viskuo aprūpina. Aišku, ne visi nemoka planuoti finansų. Kai kurie į mokyklą einantys vaikai iš kišenpinigių sugeba susitaupyti.“

Didelės tragedijos, anot psichologo, nėra ir tada, kai laimėtojas tiesiog iššvaisto laimėjimą. „Jeigu laimėtojas iššvaisto pinigų ir nemoka su jais elgtis, tegul nemoka. Didelės tragedijos čia nėra. Vis tiek pinigai nueina visuomenės naudai. Laimėtojas perka, kažkur išleidžia, valstybei eina mokesčiai. Ar tu pinigus taupysi, ar ką nors darysi, visuminis rezultatas bus tas pats. Vis tiek pinigai tam tikra forma grįš į valstybės kišenę“, - teigia pašnekovas.

Svajoja būti išlaikytiniai

Laimėjus didelę pinigų sumą gali kilti noras mesti darbą, tačiau tokios idėjos, anot pašnekovo, kyla iš tingumo. „Vis tiek po kurio laiko žmogus užsinorėtų užimti kokią nors poziciją visuomenėje. Tačiau tokių išlaikytinio nuotaikų ir nuostatų lietuviai tikrai turi labai daug“, - konstatuoja psichologas.

A.Bagdono tvirtinimu, ir pati sistema moko gauti tam tikras pajamas kuo mažesnėmis pastangomis: „Darbo netekus siekiama, kad būtų pripažintas kuo didesnis nedarbingumas. Jeigu yra galimybė kur nors pavogti, pavagiama, duodami kyšiai. Lietuva vis dar yra korumpuota. Aišku, rezultatai gerėja, bet iš esmės vis tiek likę tendencijų būti išlaikytiniu.“

Socialinio spaudimo įtaka

Pasak psichologo, reikia daug valios pastangų pačiam užsidirbti milijoną. „Didesniajai daliai žmonių, kurie žino, kad reikės įdėti pastangų mąstant ar judant fiziškai, kyla tingumo jausmas. Jie jau geriau televizorių pažiūrės, pabambės, negu prisidės prie visuomenės klestėjimo. Jie, aišku, nori klestėjimo, bet ir nori, kad kažkas už juos tą klestėjimą pasiektų“, - pasakoja A.Bagdonas.

Kita vertus, profesoriaus tvirtinimu, žmonėms vis tiek yra išlikusi vidinė tendencija būti naudingiems visuomenei. „Gamta įkalė mums tokį mechanizmą. Ne tik egoizmą, bet ir įvairias altruistines tendencijas. Jeigu žmogus mažai kur dalyvaus, mažai kur prisidės, tada kitų žmonių akyse nekaip atrodys. O mes norime kitų akyse atrodyti geriau. Vis tiek yra socialinis spaudimas. Dabar paplitęs noras gyventi gaunant išmokas, gyventi nedirbant, tikintis laimėjimų, iš kažkur nukritusių pinigų, tačiau kai tokių žmonių ims darytis mažiau, spaudimas padidės ir situacija pasikeis“, - sako pašnekovas.

Parengta pagal priedą „TV publika“

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder