Kas jūs: globėjas ar maištininkas?

Įsivaizduokite, jog vairuojate automobilį, kai eismas labai intensyvus. Jūs kas sekundę turite įvertinti situaciją: kitų automobilių manevrus ir greitį, kelio ženklus, savo automobilio būklę ir t.t. Vairuodamas esate maksimaliai susikaupęs, adekvačiai reaguojate į aplinkybes, todėl esate Suaugusiojo būsenos.

Staiga prieš jus išnyra įžūlus vairuotojas, kuris, pažeisdamas saugaus eismo taisykles, lenkia priešpriešiais važiuojantį automobilį. Patyręs akimirkos išgąstį, jūs akimirksniu sumažinate greitį (baimė verčia vengti pavojaus). Kai pažeidėjo automobilis išnyksta tolumoje, įtampa nuslūgsta, jūs imate piktintis: "Tokius reikia izoliuoti! Būtų mano valia, - iškart atimčiau vairavimo teises!"

Atkreipkite dėmesį: dabar jūs nepastebimai perėjote į Tėvo būseną. Tikriausiai jūsų tėvas kadaise panašiomis aplinkybėmis kalbėdavo taip pat.

Po kelių minučių jūs privažiuojate savo biurą, žiūrite į laikrodį ir suvokiate, kad pavėlavote į suplanuotą susitikimą su interesantu. Jūsų širdis ima daužytis ir akimirką jus apima panika. Dabar jūs esate Vaiko būsenos (panašiai galėjote jaustis, kai vėluodavote į mokyklą). Panikos jausmas - tai reakcija į senus prisiminimus, o ne į tai, kas gali nutikti jums dabar. Tokiu momentu mes, to nesuvokdami, trumpam sugrįžtame vaikystėn.

Tačiau netrukus jūs susivaldote ramindamas save: "Ir ko aš čia taip nervinuosi? Kas iš esmės atsitiko? Mano interesantas gali puikiai suprasti, kas darosi miesto keliuose tokiu metu..." Ir laiptais kyla jau ne išsigandęs vaikas, o suaugęs žmogus.

Mąstau, vertinu, jaučiu

Taigi psichologai išskiria tris esmines ego būsenas: Tėvo, Suaugusiojo ir Vaiko.

Tėvo būsenai būdingi iš vaikystės perimti šablonai, socialinio elgesio stereotipai, taisyklės ir draudimai.

Suaugusiojo būsena - tai racionalus, analitinis požiūris, veikiantis pagal principą "čia ir dabar".

Vaiko būsena - emocinė, intuityvi, instinktyvi reakcija į aplinkybes.

Sveikai ir vientisai asmenybei reikalingos visos trys ego būsenos. Suaugusiojo - kad galėtų spręsti problemas čia ir dabar; tėvo būsena - kad galėtų įsilieti į visuomenę, kurios nariui būtinas elgesio taisyklių rinkinys; vaiko būsena leidžia tapti tikram, nuoširdžiam, patekti į intuicijos bei kūrybinio potencialo pasaulį.

Supaprastinus būtų galima suformuluoti taip: "Kai aš mąstau - esu Suaugęs, kai vertinu - Tėvas, kai jaučiu - Vaikas."

Mumyse gyvenantis Tėvas ir Vaikas yra mūsų praeities atgarsiai. Būdamas Vaiko būsenos, žmogus atkuria mintis, jausmus, elgesį, kuriuos išgyveno vaikystėje. Būdamas Tėvo būsenos, jis atkuria tai, ką nusikopijavo nuo tėvų arba kitų jam reikšmingų asmenų.

Ir tik būdami Suaugusiojo būsenos, mes reaguojame į tai, kas vyksta, kaip esamos asmenybės. Jeigu ši būsena atmetama, mes negalime analizuoti gyvenimo įvykių ir priimti tinkamus sprendimus.

"Atnešk arbatos"

Žvelgiant iš šios koncepcijos taško, galima analizuoti žmonių tarpusavio sąveiką ir suprasti bendravimo sunkumų ištakas.

Imkime buitinį pavyzdį. Vyras ir žmona grįžta po sunkios darbo dienos namo. "Siaubingai pavargau. Atnešk man arbatos", - sako žmonai vyras. Žmona suirzta: "Aš irgi siaubingai pavargau, bet neprašau tavęs atnešti arbatos. Pasidaryk pats."

Iš pirmo žvilgsnio, vyro frazėje nėra nieko tokio, kas galėjo įžeisti žmoną. Tačiau iš to, kaip ji reagavo, galima spręsti, jog vyro balso intonacijoje ji išgirdo įsakymo gaidelę. Vaikystėje tikriausiai tokiu tonu su ja kalbėjo tėvas arba motina, arba mokytojai, kurie ją vertino kritiškai ir nurodinėjo: "Marš į lovą!", "Išnešk šiukšles!" ir t.t.

Suaugusi ši moteris negali toleruoti įsakmaus tono. Ji tikisi prašymo, parodančio, kad paisoma ir jos interesų: "Jeigu tau nesunku, būk gera, atnešk man puodelį arbatos. Porą minučių atsikvėpsiu ir padėsiu tau sutvarkyti namus."

Aprašytame pavyzdyje vyras, pats to nežinodamas, užėmė įsakinėjančio Tėvo poziciją - ir vietoje arbatos sulaukė atsakymo iš maištaujančio Vaiko. Kai tik jis su žmona bando kalbėti kaip Kritikuojantis Tėvas (KT), tai dažniausiai sukelia pasipriešinimą ir konfliktą.

Imkime šį pavydį dar kartą.

Vyras žmonai: "Siaubingai pavargau. Atnešk man puodelį arbatos."

Žmona: "Gerai. Gal dar ko norėtum prie arbatos?"

Kas čia kitaip?

Vyras - Suaugęs (S), žmona - Globojantis Tėvas (GT). Būsena GP susijusi su nuoširdžia pagalba, rūpesčiu ir pagarba žmogui. Todėl jeigu vienas iš partnerių užima GT poziciją, o antrasis - S, ir periodiškai jie keičiasi šiais vaidmenimis, jų santykiai tvirti ir harmoningi.

Suaugęs + Suaugęs

Kiekvienas iš mūsų, būdami tam tikros ego būsenos, bendraudami iš partnerio laukiame adekvačios reakcijos, ir jeigu mūsų lūkesčiai sutampa, - bendravimas sėkmingas. Jeigu ne - kyla konfliktas.

Įsivaizduokime gyvenimo partnerius, vienas iš kurių linkęs nuolat kritiškai vertinti kito mintis, sumanymus ir poelgius. Šis žmogus stengiasi arba viską daryti pats, arba reikalauja ataskaitos. Iš pradžių toks elgesys gali būti suprastas kaip rūpestis, tačiau ilgainiui jis pradeda erzinti. Todėl, kad kritiškas žmogus atlieka ne Globojančio, bet Kontroliuojančio Tėvo vaidmenį. Tuo jis primeta savo partneriui Vaiko būseną. "Vaikas" stengiasi išlikti "Suaugęs", todėl, pats to nežinodamas, tampa Maištaujančiu Vaiku.

Tai labai dažna šeimyninių konfliktų priežastis. Šeimos psichologai tokiais atvejais porai rekomenduoja mokytis bendrauti iš pozicijų Suaugęs - Suaugęs.

"Mėgstamiausia" būsena

Kad būtų lengviau bendrauti su aplinkiniais, labai svarbu žinoti savo "mėgstamą" ego būseną.

Toliau pateikiami psichologų suformuluoti būsenų modeliai leidžia pažvelgti į save iš šalies, suprasti savo vaikų, vyro arba žmonos, arba kolegų elgesį.

Kontroliuojantis Tėvas

Pozityvi išraiška: suteikia vaikui saugumo jausmą, supažindina su perspektyvomis, teikia gyvenimiškas rekomendacijas.

Negatyvi išraiška: nurodinėja, reikalauja paklusnumo, riboja, kontroliuoja, netoleruoja kitokios nuomonės.

Globojantis Tėvas

Pozityvi išraiška: skatina, palaiko, įkvepia, stiprina potencialą.

Negatyvi išraiška: hipergloba, kai už kitą žmogų daroma tai, ką jis ir pats gali padaryti.

Suaugęs

Daro logines išvadas, priima atsakingus sprendimus, įgyvendina idėjas.

Adaptuotas Vaikas

Išauklėtas, paklusnus, disciplinuotas, tačiau neiniciatyvus, išgąsdintas.

Laisvas Vaikas

Nesuvaržytas, spontaniškas, atlapaširdis, kūrybingas.

Maištaujantis Vaikas

Nepaklusnus, šiurkštus, konfliktiškas, priešgyniaujantis.

Jūs nesunkiai atpažinsite savo "mėgstamą" būseną, jeigu stebėsite:

1. kaip bendraujate su artimaisiais, kolegomis, draugais;

2. kaip dažniausiai reaguojate į aplinką: ginčijatės, globojate ką nors, mokote gyventi, skundžiatės...

3. kuo dažniausiai būnate: Suaugusiu, Tėvu (Kontroliuojančiu arba Globojančiu) ar Vaiku (Maištaujančiu, Laisvu, Adaptuotu).

Jeigu norite, pavyzdžiui, sąmoningai kontroliuoti savąjį Tėvą-Kritiką ir dažniau būti Globojančiu Tėvu, aprašykite žmogų, kuris, jūsų galva, atitinka šią ego būseną. Užrašykite žodžius, kuriais jis kalba, jo reakcijas į įvairias situacijas. Palyginkite savo elgesį su šiuo etalonu (GT), kurį apibūdinote.

Pabandykite įgyvendinti savo planą nuo šios akimirkos. Imkite kontroliuoti savo kalbą, intonaciją ir elgesį. Jeigu kritiką ir įsakymus pakeisite prašymais ir pageidavimais, Maištaujančio Vaiko arba Kritikuojančio Tėvo būseną sąmoningai keisite į Suaugusio, veikiai pajusite, jog aplinkiniai tapo supratingesni ir geranoriškesni. Keisdamasis pats, pakeisite jus supantį pasaulį.

Parengė Vilma Skiotienė