Kas gyvena ilgiausiai?

1921 metais, kai dauguma mūsų dar nė nebuvome gimę, mokslininkai pradėjo stebėti 1500 amerikiečių vaikų gyvenimus. Siekiant išsiaiškinti ilgaamžiškumą lemiančius veiksnius, daugiau nei 80 metų buvo renkama įvairi informacija apie tyrimo dalyvius: jų santykius, šeimos istoriją, pomėgius, sėkmę darbe, išsilavinimą, asmenybės bruožus ir t. t. Nors tyrimo iniciatoriaus nėra tarp gyvųjų, mokslininkai Howard S. Friedman ir Leslie R. Martin tęsia jo darbus ir randa vis naujų ilgo gyvenimo paslapčių. Kas lemia, kad vieni išgyvena ilgiau už kitus? Keletas stulbinančių atradimų.

Vedybos. Santuoka turi teigiamą poveikį vyrų sveikatai, tačiau moterims - nebūtinai. Stabilioje santuokoje esantys stipriosios lyties atstovai vidutiniškai išgyvena iki 70 metų ir daugiau, o tuo gali pasigirti tik mažiau nei trečdalis išsiskyrusių vyrų. Niekada nevedę ar antrą santuoką sukūrę stipriosios lyties atstovai vidutiniškai gyvena ilgiau nei išsiskyrę asmenys, tačiau trumpiau nei sukūrusieji stabilią santuoką.

Skyrybos. Skyrybos mažiau palankios vyrų nei moterų sveikatai. Dailiosios lyties atstovės, kurios išsiskiria ir nebeišteka, vidutiniškai gyvena tiek pat kaip išlaikiusiosios stabilią santuoką.

Stresas. "Nepersidirbk!" - dažnas pateikia sveikatos receptą. Tačiau, kaip rodo tyrimai, asmenys, kurie yra labiausiai įsipareigoję ir atsidavę darbui, laimi daugiausiai. Produktyvios moterys ir vyrai gyvena kur kas ilgiau nei jų tingūs kolegos.

Mokykla. Daugumos tėvų tikslas - užauginti protingus ir sėkmingus vaikus. Vis dėlto nevertėtų skubėti mažylius vesti į pradinę mokyklą. Mokslininkų teigimu, jaunesni nei šešerių metų vaikai, einantys į pirmą klasę, labiau rizikuoja numirti anksčiau. Labai svarbu, kad mažyliai gautų pakankamai laiko žaidimams ir sugebėtų bendrauti su klasės draugais. O tam reikia laiko.

Augintiniai. Nors kai kurie tyrimai parodė, kad gyvūnų laikymas padeda sumažinti kraujospūdį, tiesioginės įtakos ilgaamžiškumui jie neturi. Rūpinimasis augintiniu suteikia gyvenimui malonių atspalvių, tačiau neprilygsta tiesioginiam bendravimui su žmonėmis. Būtent turtingas socialinis ratas padeda apsisaugoti nuo įvairių negandų.

Meilė. Mylintys ir kitų mylimi asmenys teigia esantys laimingesni, tačiau tai negarantuoja ilgesnio gyvenimo. Pagalba kitiems, rūpinimasis bei savanoriavimas - geriausias vaistas nuo visų ligų. Socialinės grupės, kurioms mes priklausome, turi didelę įtaką pasirinktam gyvenimo būdui ir ilgaamžiškumui.

Optimizmas. Linksmi ir geru humoro jausmu pasižymintys vaikai gyvena... trumpiau. Netikėtas atradimas, kurį mokslininkai aiškina taip: „Šie vaikai dažniausiai būna nerūpestingi ir mėgsta rizikuoti. Optimistinis požiūris gali padėti išgyventi krizes, tačiau nuolatinis manymas, kad „viskas bus gerai“ dažnai trukdo racionalai pažvelgti į sveikatai svarbius dalykus“. Kaip rodo tyrimo rezultatai, ilgiausiai gyvena apdairūs ir atkaklūs asmenys.

Šaltinis: Psichologijatau.lt