Karta Y: ko iš jos tikėtis?

Vienoje seniausių verslo mokyklų Didžiojoje Britanijoje mokslo vyrai, mažų bei didelių politinių partijų, įvairių kompanijų patarėjai, dalijosi savo vizijomis, kokia kryptimi toliau plėtosis verslas.

Prie pietų stalo jie kalbėjo apie tai, kokia ateitis mūsų laukia po krizės. Įvairių sričių specialistai (kas "brendingo", lietuviškai - prekių ženklo sklaidos, kas finansų) kalbėjo apie tai, kaip būtų galima greičiau įveikti krizę.

Tuomet prasidėjo kalbos apie Y kartą.

Yra daug šio termino aiškinimų. Trumpai tariant, "Y kartos" etiketė prilipo tiems, kurie nepažįsta gyvenimo be kompiuterių, be interneto. Vieni sako, kad jie gimę tarp 1977-1998 metų, kiti - kad tai dabartiniai dešimtmečiai.

Pagrindinis Y kartos bruožas - technologinis išprusimas. Jų kitoks mąstymo būdas - lankstesnis, imlesnis. Y karta sugeba organiškai persijungti iš vienos realybės į kitą (virtualią).

Prie šios kartos bando prisitaikyti ir verslo guru. Ne tik tie, kurie sėdėjo prie bendro pietų stalo garsioje verslo mokykloje už Londono. Į šią kartą, be kita ko, dedamos viltys dėl esamos krizės įveikimo. Ne viskas, žinoma, patikima jaunuomenei, tačiau tie, kurie jais pasitiki, stengiasi visuomenėje įdiegti naują požiūrį į verslo vadybą.

Karta Y, jeigu tikėsime šiais "brendų" strategais, nejaus pagarbos didžiulėms kompanijoms ir korporacijoms. Išaugę socialiniuose tinkluose, jie kur kas labiau pasitikės "mikrobrendais". Jie patys kurs savo mini tinklus, mini kompanijas, socialines partnerystes.

"Kompanijų monstrų laikas baigiasi", - sako Londono verslo mokyklos profesorius Deividas Džeimsas.

Jis ir pats dar visai jaunas vyras, tačiau nepretenduoja į kartą Y. O štai jo 6 metų sūnus - jau esąs šios kartos atstovas. "Neseniai jam iškrito pieninis dantis, jis atėjo pas mane ir sako: "Tėti, paskolink man fotoaparatą - aš nufotografuosiu savo dantį ir įdėsiu į "e-Bay", - juokiasi D. Džeimsas.

Štai kas yra lankstus mąstymas.

Dar vienas svarbus naujos kartos bruožas - noras dirbti ne tik dėl atlygio, bet ir siekis suteikti visuomenei naudos.

Kad ir kaip patosiškai ar senamadiškai tai skamba, bent jau Senojoje Europoje ir JAV socialinis verslas jau yra ne ateities, o dabarties reikalas.

Jeigu prieš keletą metų į paieškos sistemą "google" būtumėte įrašę žodžių junginį "social entrepreneurship", jums būtų pateikta apie 2000 puslapių. Šiandien - daugiau nei 2 milijonai.

Vienas iš tokių verslininkų, Muchamadas Junusas, banko "Grameen bank", mikrokreditavimo flagmano, įkūrėjas, netgi gavo Nobelio premiją už savo inovacijas.

Tokių socialiai orientuotų verslininkų vis daugėja, ir tie, kuriems dabar 5-10 metų, užaugs būtent su tokia verslo vizija.

Jiems bus visiškai natūralu pradėti savo verslą su mintimi ne tiek apie pelną, kiek apie naudą ir permainas, kurias jų veikla įdiegs visuomenėje.

Vienas iš interneto aukciono "e-Bay" įkūrėjų Džefas Skolas taip pat pasinėrė į socialiai atsakingą verslą. Sukūrė Los Andžele nepriklausomą kompaniją "Participant Media" (ankstesnis variantas - "Participant Productions"), investuojančią pinigus į meninius ir dokumentinius filmus, kurie neša socialinę žinią: ar tai būtų "Syriana" su Džordžu Klūniu pagrindiniame vaidmenyje, ar Deviso Gugenhaimo "Nepatogi tiesa" aktyviai dalyvaujant buvusiam JAV viceprezidentui Alui Gorui.

Kai D. Skolo žurnalistai klausia, kodėl jis eikvoja savo uždirbtus milijonus įvairiems socialiniams projektams, užuot išmaišęs jūras ir okeanus nuosava jacha, jis visada prisimena vieną epizodą iš savo gyvenimo.

Jo tėvui diagnozavo vėžį, kai Džefas buvo dar paauglys. "Aš nebijau mirti, - pasakė jam tėvas, - man tik gaila, kad aš nepadariau tiek daug dalykų, kuriuos norėjau padaryti."

Y kartos žurnalistai vargu ar pateiks tokius klausimus. Veikiau atvirkščiai - nuostabą kels tai, kodėl žmogus trina sėdynę jachtoje, kai jo milijonai galėtų įsukti veiklą, kuri pakeistų kažkieno mikropasaulį.

Svarbiausia, kad socialiai atsakingas verslas kiekvienais metais tampa vis pelningesnis - žmonės, pasirodo, kur kas noriau investuoja pinigus į tai, kas keičia jų pasaulį į gera.

Karta Y ateis ir į politiką. Ir jeigu laikysimės loginės sekos, jie nesiburs į dideles partijas, o kurs savo mikroaljansus...

Parengė Olga Beleičeva