Kaip tapau vyro tarnaite: tokioje situacijoje gali atsidurti bet kuri kita moteris

Skaudus atpildas

Ne, ji visai negriežia danties ant vyrų, nors tikriausiai lengvai galėtų tai daryti.

Į tai, kas jai nutiko, ši moteris žvelgia tik su karčia ironija, apgailestaudama, kad ne sykį turėjo progos iš gyvenimo pasimokyti, tik, deja, niekada nepavyko to padaryti.

Jos akimis, matyt, taip buvo lemta, jog gyvenimo kelyje jai pasitaikydavo vis ne tie vyrai.

"Pirmą kartą ištekėjau aštuoniolikos. Už savo bendraklasio, iš didelės meilės.

Kai vyras įstojo mokytis į institutą, aš jau buvau nėščia. Jo laukė egzaminų sesija, manęs - gimdymas.

Gimė mergaitė. Visą naktį supdavau jos lovytę, kad nepravirktų, kad vyras galėtų išsimiegojęs eiti į paskaitas.

Žinoma, buvau irzli, nepatenkinta, į namus jis neskubėdavo.

Jam patiko studentiškas gyvenimas. Vakarėliai, kelionės...

Praėjus pusantrų metų po dukters gimimo, pasakė, kad esu jam neįdomi, kad sutiko kitą, su kuria nenuobodu kalbėtis. Girdi, man visas gyvenimas dar prieš akis.

Grįžau pas savo mamą. Alimentų vyro neprašiau. Buvau kvaila, išdidi...

Tiesa, vyras dažnokai užsukdavo, bendravo su dukra.

Tik nedaug tos laimės jo gyvenime buvo. Antroji jo žmona žuvo per autoavariją, palikusi jam dvi dukreles.

Po to jis vedė dar kartą - ir vėl nesėkmė: pats sunkiai susirgo, o žmonai pasidarė per sunku rūpintis juo ir jo mergaitėmis", - pasakojo Inga.

Nors pirmasis vyras ją ir paliko, jie niekada netapo priešais.

Šiuo metu savo buvusį vyrą Inga lanko onkologinėje ligoninėje.

Tiesa, daro tai be didelių sentimentų. Vien todėl, kad užklupus ligai žmogus liko vienui vienas kaip pirštas.

Dvi jo dukros išvykusios uždarbiauti į užsienį, kitų slaugytojų neatsirado.

Kai sykį jis paskambino, prašydamas aplankyti, Inga negalėjo jam pasakyti "ne".

Jos akimis, gyvenimas kartais skaudžiai atkeršija, tik tas jo kerštas kažkodėl neatneša džiaugsmo.

"Slapčia norėjau, kad jam nesisektų, kad jis būtų paliktas, kad jaustųsi bejėgis.

Lyg ir viskas išsipildė. Bet kai praveriu jo palatos duris, kai matau jo paliegusį kūną, jaučiu kaltę. Tarsi būčiau išmeldusi jam tokią lemtį", - sako moteris.

Norite ištekėti? Gal verčiau atidėkite savo planus...

Bet ji norėjo pasakoti ne apie meilę artimui...O

Inga linksmai nusijuokia, sakydama, kad jos pasakojimas apie tai, kaip ji, racionali moteris, po 25 vienatvės metų pagaliau sumanė dar kartą pabandyti laimę ir ištekėti.

Juk dukra užaugo, ėmė studijuoti, turi draugą.

O čia dar draugės ramybės nedavė, sakydamos, kad atėjo laikas ir apie save pagalvoti.

Girdi, visai nebūtina vienai leisti dienas. Tiesa, Inga bandė ieškoti vyro ir anksčiau, deja, į tinklus pakliūdavo tik dėmesio nevertas mailius.

"Ramybės nuolat nedavė prasigėręs kaimynas, kuris, kai jam trūkdavo keliųeurų, dainuodavo man laiptinėje meilės dainas, o blaivas būdamas nedrįsdavo nė užkalbinti.

Ant kaklo kabinosi bendradarbis, po skyrybų su žmona neturintis kur gyventi.

Kas netingėjo, tas piršo man savo vienišus pusbrolius ar pažįstamus našlius.

Tik nė vienam jų nieko nieko nejaučiau.

Dar kartą atsidurti "ant ledo" nenorėjau.

Darbe stebėjausi, kaip kitoms sekasi įsimylėti, kaip joms pavyksta sėkmingai ištekėti.

Kai viena jų pakvietė pas savo į svečius, siūlydama susipažinti su įdomiu vyriškiu, neatsispyriau pagundai.

Jos vyras nepriklausė nevykėliams, todėl ir jo pažįstamas turėjo būti ne blogesnis.

Aš visai nesiruošiau būti kokio netikšos gelbėtoja.

Jeigu jau plaukti į šeimyninius vandenis, tai ne su kokia barža, o su dėmesio vertu garlaiviu. Maniau, kad per tiek metų pradedu vyrus pažinti kaip nuluptus", - tikino Inga.

Kodėl turtingas vyras ieško moters?

"Na ir kas, kad jis neišvaizdus, kad panašus į Buratiną, svarbiausia - turtingas, neseniai jaunos žmonos paliktas 58 metų dėdulė..." - pašnibždėjo pažinties vakarą jai gero linkinti draugė.

Taip Ingos gyvenime atsirado ponas Algirdas.

Pasak Ingos, jis mokėjo žavėti moteris, įtikinamai tvirtino, kad visą gyvenimą pasitikėjo jomis, tenkino beveik visus jų įgeidžius, bet taip ir nerado sau artimos sielos.

Paskutinį kartą vedęs ką tik studijas baigusią mergaičiukę. Ji galėjo jam tikti į dukras.

Pasirodo, jog toji buvusi tik gudri lapė. Sužavėjo ir paspendė jam spąstus.

Kadangi su pirmąja žmona ponas Algirdas jau seniai nesutarė, nusprendė su ja išsiskirti ir pradėti naują gyvenimą. Jautėsi jaunas ir kupinas jėgų.

Tikėjosi išgyventi antrosios jaunystės periodą. Su jaunąja žmona susilaukė dvynukų. Kai nusipirko butą, žavi žmona netrukus parodė savo nagelius.

"Klausiausi jo ir tikėjau kiekvienu žodžiu. Žmogus geidė sulaukti dėkingumo, o jauna žmona kėlė vis daugiau reikalavimų.

Po trejų santuokos metų jie nebenorėjo vienas į kitą net pažiūrėti.

Algirdas jos nenuskriaudė. Paliko jai butą, o sau nusipirko kitą.

Bepigu, kai vėjai kišenėse nešvilpia. Tokie gali eksperimentuoti.

Tik jis vis dar labai pyko, kad buvusi žmona samdo vaikams aukles, kad nežinia su kuo leidžia laiką.

Buvo nepatenkintas, kad jai ir be jo gerai, mat ji susirado gerą darbą - įsidarbino vienoje ambasadų.

Jis pripažino, kad gailisi leidęsis į šią avantiūrą.

Tvirtino suvokęs, kad vienas kitą geriausiai supranta tik vienos kartos žmonės", - tapė savo išrinktojo paveikslą Inga.

Išskaičiavimas nuo aklumo negelbsti

Nuo to pažinties vakaro ir prasidėjo jų draugystė.

Netrukus ji su dukra buvo pakviestos pas jį į svečius. Abi nustebino gerai įrengtas ir prabangus penkių kambarių butas pačiame miesto centre.

"Tas vyras man tikrai patiko. Neslėpsiu, kad turėjau ir tam tikrų išskaičiavimų: ištekėjusi antrą kartą, būčiau galėjusi įsikurti pas vyrą, dukteriai palikčiau savo butą.

O čia dar tas dėmesys, dovanos, komplimentai...

Jau po trijų mėnesių jis pasiūlė man persikelti pas jį.

Tikino, kad neilgai trukus kelsime vestuves. Tiesa, prieš tai dar su dukterimi buvome nuvežtos į jo sodybą kaime.

Ankstyvą rytą, pažadinęs mane, pakvietė pasižiūrėti, kaip miško laukymėje ganosi elnių porelė...

Tokio reginio nebuvau mačiusi.

Tik žaviai prasidėjusi idilija netrukus baigėsi. Keisčiausia, kad iš karto to nė nepajutau... Priėmiau viską kaip išskirtinį pasitikėjimo ženklą.

Jis man patikėjo ne tik buto raktus, bet ir visus buitinius rūpesčius.

O aš taip norėjau jam įtikti!

Ryte jo laukė paruošti karališki pusryčiai, per pietus lėkdavau iš darbo, kad išvirčiau jam daržovių sriubytės, vakarienei viriau košytes...

Bijojau tokio grynuolio netekti.

Savaitgaliais važiuodavau į sodybą, o ten užgriūdavo būrys medžiotojų su savo merginomis ar be jų. Į elnius neturėjau kada žiūrėti, vos spėdavau jiems gaminti maistą, plauti po jų viešnagės likusius indus ir valyti prišnerkštus kampus.

Be to, teko prižiūrėti ir jo buvusios žmonos vaikučius.

Kiekvieną penktadienio vakarą jie likdavo jo bute. Nėriausi iš kailio.

Šypsojausi, lanksčiausi. Jo dvynukams skaičiau pasakas, žaidžiau, jiems panorus virsdavau arkliuku...

Dabar, kai pasižiūriu į viską atgal, atrodo, kad buvau trumpam išsikrausčiusi iš proto. Visa tai galėjo tęstis gan ilgai.

Gyvenime dažnai praregime visai netikėtai.

Kai duktė laikė valstybinius egzaminus, grįžau į savo namus, nes tuo metu norėjau jai daugiau padėti. Vyras džiugiai sutiko.

Sakė, kad supranta mane, kad negaliu elgtis kitaip. Išvažiavau.

Kai grįžau po poros savaičių, lyg ir niekas nebuvo pasikeitę. Tik skalbinių dėžėje manęs laukė neplautų drabužių ir rankšluosčių stirta, virtuvėje - daugybė nešvarių lėkščių, ant parketo nusėdusios dulkės...

Išeidamas į darbą Algirdas linksmai pasakė, kad tikisi grįžęs rasti švara tviskančius namus. Jam galvos neskaudėjo, kad taip pat turiu skubėti į darbą.

Pradėjusi miegamajame kloti lovą, joje radau svetimus naktinukus. Nėriniuotus ir kvepiančius. O vonioje kabėjo nematytas rankšluostis, batų dėžėje aptikau svetimas šlepetes...

Vakare pavydo scenos nekėliau, tik paklausiau, kas ji.

Mano mielasis Buratinas nelabai mokėjo meluoti. Paaiškėjo, kad, susipykusi su savo vyru, čia nakvojo mus supažindinusi draugė, kuriai jis, pasirodo, simpatizavo labai seniai.

Taip mano nuostabusis romanas pasibaigė.

Išėjau palikusi jam raktus. Ir dvejus savo gyvenimo metus, kuriuos buvau vyro tarnaitė ir jo vaikų auklė.

Grįžau namo. Jeigu kas anksčiau man būtų papasakojęs tokią istoriją, būčiau pamaniusi, kad ta moteris buvo visiškai akla. Dabar tai turiu pripažinti pati", - padarė išvadą Inga.

Žmona - tik darbinis arkliukas

Jos buvęs draugas ir dabar laiko vienas neleidžia.

Ingai jis pasakė, kad visada galima rasti moterį, kuri aukotųsi. Ji suteikia vyrui komfortą, o meilei reikalinga meilužė, kuri tik ateina į svečius.

Kuo skiriasi viena moteris nuo kitos?

Žmona laisto gėles, siurbia kilimus, gamina maistą, perka produktus, dažnai skundžiasi, kad jai skauda galvą, būna pavargusi...

Ji - darbinis arkliukas.

O meilužė?

Pasak Ingos, tikra meilužė niekada neišplaus lėkštės, iš kurios ji valgė su mylimu vyru vakarienę, neišneš šiukšlių, neklos jo lovos.

Parengta pagal "Moters savaitgalį"