"Ilgą laiką teko stebėti, kaip aplink mane skiriasi mano draugai, ir štai atėjo mano eilė. Kartu išbuvome šešerius metus ir vieną dieną sulaukiau ilgo pokalbio... Kad jis man nieko nejaučia jau penkerius metus, kad jį sulaiko tik pagarba man, kartu linksmai praleistas laikas. Ir nieko daugiau. Kaip man išlikti oriai, nepulti ant kelių, neprašyti išmaldos - kad būtų su manim? Sulaukiau iš jo tokio pasiūlymo, kad galime būti kartu, gyventi ir toliau, tik aš nesikišiu į jo gyvenimą, o jis - į mano ir panašiai... Skaudu, beprotiškai skaudu... Kaip išplėšti tą jausmą, kurį jam jaučiu? Kas tai? Meilė? Man atrodė, kad taip, bet dabar pradedu abejoti. Šimtas viena mintis sukasi galvoje, nežinau, ką daryt... Tikrai neisiu žudytis, tiesiog noriu, kad viskas manyje nurimtų... Noriu atgauti dvasios ramybę. Šiuo metu mes dirbam užsienyje, nelabai čia mums sekasi, mąsčiau, gal tai turi itakos... Gal kokia depresija, aš nežinau... Iki šių įvykių planavome statyti namą, nusipirkome bendrą sklypą ir šiaip visokių smulkmenų. Visa tai nerodė nieko tokio, kas nutiko... Ar aš kvaila, kad nieko nepastebėjau?.. Viktorija."
Klausimus specialistei siųskite paspaudę čia |
Neverta savęs kaltinti dėl to, ko nepastebėjote. Kai besąlygiškai mylime žmogų, į daug ką užmerkiame akis, būname atlaidūs. Jūsų partnerio jausmai tikriausiai nebuvo tokie stiprūs kaip jūsų. Vien iš Jūsų laiško sunku pasakyti, kokių gi sunkumų jie neišlaikė.
Kaip gyventi toliau? Štai svarbiausias klausimas. Būseną, kurią aprašėte, išgyvena visi žmonės, kurie atsidūrė ties išsiskyrimo riba arba išsiskyrė. Dvasinis skausmas, tuštuma, neviltis, nežinia... Šie išgyvenimai normalūs ir natūralūs. Be jų neįmanoma pereiti į kitą gyvenimo etapą. Neišgyvenus sunkaus periodo nebūtų kito normalaus ir sveiko gyvenimo etapo.
Kaip oriai ištverti sunkų gyvenimo periodą? Kartu buvote šešerius metus, bet atsitiko taip, kad reikia išsiskirti. Svarbu tai padaryti gražiai. Kai praeis daug metų ir skyrybų kartėlis pasimirš, svarbu, kad liktų geri prisiminimai, kurie šildytų, o ne keltų pyktį.
Tai, ką siūlo jūsų dabartinis partneris - palikti sugriuvusius santykius ir gyventi kartu toliau nesikišant į vienas kito gyvenimą, - ne pati geriausia idėja. Gali būti, jog taip jis palieka jums viltį - tarsi apsidrausdamas (galbūt nesąmoningai), pasilieka jus kaip "atsarginį variantą" tam atvejui, jeigu pasirodys, kad jis klydo.
Atsakykite sau, ar norite būti tuo atsarginiu variantu. Ar norite laukti, kol jis išsiaiškins pats su savimi. Ar norite gyventi šalia ir stebėti jo meilės istorijas? Ar norite gaišti savo laiką, užuot pergyvenusi skausmą ir vėl susikūrusi savo asmeninį gyvenimą.
Sėkmės ir stiprybės Jums.
Rašyti komentarą