Kai vaikus aplanko pirmoji meilė

Ką tėvams derėtų žinoti apie romantiškus jausmus paauglystėje ir kaip padėti pirmąją meilę išgyvenančiam savo vaikui?

Kada jau metas?

Su vaikų ar paauglių meilės jausmais susidūrę suaugę dažnai nusistebi, kad jie būdami tokio amžiaus dar nesidomėdavo priešinga lytimi. Kas pasikeitė? Nejau šiuolaikiniai vaikai greičiau užauga ir subręsta?

Į šį klausimą negalime atsakyti vienareikšmiškai. Iš vienos pusės mūsų vaikai yra stipriai veikiami akceleracijos - jie greičiau išstypsta, pradeda lytiškai bręsti. Tačiau fizinis pavidalas negarantuoja emocinės ir socialinės brandos, kuri ne tik kad nepaankstėjo, bet net ir užsitęsė laike. Juk mokymasis, o kartu ir pasiruošimas savarankiškam gyvenimui tapo ilgesnis, o vaikai kaip niekada priklausomi nuo savo tėvų (nekvalifikuotų, nepilnamečiams prieinamų darbų nėra daug). Tad mūsų atžalos atsiduria gana prieštaringų biologinių ir socialinių įtampų lauke.

O kur dar kultūrinės aplinkos įtaka, kuri keičiasi priklausomai nuo laikmečio, pasaulinių tendencijų vėjų. Kartais užtenka gero dešimtmečio, kad akivaizdžiai pasikeistų visuomenėje iki tol dominavusios nerašytos taisyklės, reguliuojančios tokius dalykus kaip tinkamiausias laikas pradėti pasimatymus, lytinius santykius, kurti šeimą ir pan.

Sąmoningai draugystės ir meilės santykių pradedama siekti tik paauglystėje. Pirmiausia tai susiję su jaunuolių lytine branda, atsiradus natūraliam domėjimuisi priešinga lytimi. Be to, vystantis mąstymui, atsiskleidžia gebėjimas giliau pažinti savo mintis bei jausmus. Atsiranda poreikis dalintis savo vidiniais išgyvenimais, todėl su didesniu sąmoningumu siekiama artimo emocinio ryšio su kitu žmogumi.

Subręsti meilei

O kaip įsimylėjusius paauglius mato pripažinti raidos psichologai?

Psichoanalizės tėvas Zigmundas Froidas pagrindinius žmogaus gyvenimo uždavinius apibrėžė dviem tikslais: išmokti dirbti ir mylėti. Kadangi pats Z. Froidas nenumatė, kurio iš šių tikslų reikia siekti pirmiausia, toliau pasiremsime nemažiau autoritetingais jo sekėjais.

Štai Erikas H. Eriksonas savo klasikiniame veikale "Visuomenė ir vaikystė" paauglystei skiria grumtis su asmens tapatybės paieškos iššūkiu. Neišsprendus šio raidos etapo užduoties gresia vaidmenų sumaištis, kuri trukdys deramai reaguoti į kitas gyvenimo krizes (čia krizės sąvoka vartojama teigiama prasme - ja paženklinama galimybė siekti didesnės brandos). Pasak šio psichologo, savęs ieškantiems paaugliams labai sunku užmegzti visaverčius romantiškus santykius, nes jiems kitas žmogus daugiau reikalingas kaip jų tapsmą atspindintis veidrodis nei vertinamas pats. Žinoma, toks išeities taškas tikrai negali garantuoti ilgalaikės draugystės. Tad Erikas H. Eriksonas mano, kad artimų santykių užmezgimas ir puoselėjimas yra kiek aukštesnės raidos pakopos uždavinys. Jo verčiau imtis suaugusio amžiaus sulaukusiems jaunuoliams, jau atradusiems savąjį tapatumą, kurio išorinė išraiška galėtų būti savo profesinio vaidmens pasirinkimas, emocinė ir socialinė branda.

Panašiai mąstė ir Erichas Fromas, pabrėžęs atsakomybės ir įsipareigojimo reikšmę artimiems santykiams, o tai dėl nepilnos brandos paaugliams tampa dar nepasiekiama kartele.

Santykių mokykla

Ar tai reikštų, kad priešingų lyčių paauglius turėtume atskirti vienus nuo kitų, kad jie galėtų susitelkti tik į mokslus ir savo tapatybės paieškas? Juk atskirų mergaičių ir berniukų ugdymo įstaigų praktika, klestėjusi senesniais laikais, kai kuriose šalyse sėkmingai gyvuoja iki šiol (nors jau nėra taikoma taip plačiai).

Kaip alternatyva ankstyvam paauglių susiporavimui iškyla paauglių polinkis burtis į mišrias pagal lytį ir amžių grupeles. Tokius neformalius jaunuolių susibūrimus galime pavadinti tikra tarpasmeninių santykių mokykla. Paaugliai mėgsta laisvalaikį praleisti savo grupelės susitikimuose, kurių svarbiausias tikslas - tiesiog pasėdėti kartu. Daugeliui suaugusiųjų toks laiko leidimas atrodo betikslis, bet paaugliams neįpareigojantis bendravimas padeda geriau susipažinti su priešinga lytimi, kol jie dar vengia griežtai skirstytis į poras.

Vis dėlto paaugliai dažnai susiduria su socialiniu spaudimu atitikti madingus įvaizdžius. Vyresniųjų klasių mokinių vengimas užmegzti draugystės santykius su priešinga lytimi gali sumenkinti jų statusą tarp bendraamžių, nes jų populiarumas iš dalies priklauso ir nuo sėkmės "meilės frontuose".

Lyčių skirtumai

Kalbant apie meilę ir draugystę paauglystėje neišvengiamai atsiremiama į lyčių skirtumus. Juk vaikinai ir merginos skiriasi ne tik kūno sandara, bet ir savo lyčiai būdingu socialiniu elgesiu. Iš dalies jį nulemia mūsų kultūroje paplitę stereotipai apie tipinius vyro ir moters vaidmenis visuomenėje. Iš tokių nuostatų gimė vadinamasis dvigubas moralės standartas, pagal kurį paauglės turėtų vengti ankstyvų lytinių santykių, o beveik tokio pat amžiaus vaikinų seksualinės patirties kaupimas yra labiau toleruojamas. Nors šiais laikais ir merginos nesidrovi imtis tokios iniciatyvos, tačiau psichologiniu atžvilgiu jos pažeidžiamesnės.

Tyrimais nustatyta, kad merginos anksčiau subręsta artimiems emociniams santykiams. Vaikinams intymumas iš pradžių siejasi su lytėjimu, noru pažinti tiek savo, tiek priešingos lyties asmens kūną, todėl jie neskuba įsipareigoti ilgalaikiams santykiams. Iš čia gimė sparnuotas posakis, kad merginos siekia meilės, o vaikinai ieško sekso. Vaikinams poreikis dvasiniam intymumui atsiranda tuomet, kai emocinė branda pasiveja lytinę brandą, ir jaunuolis įgyja daugiau bendravimo įgūdžių su priešinga lytimi.

Pasitikėti ir domėtis

Aptariant jaunuolių tarpusavio santykius dažnai vartojama susižavėjimo sąvoka. Šiuo žodžiu apibūdinami trumpalaikiai, mažai įpareigojantys ryšiai su kitu žmogumi, o kartais taip pavadinama preliudija į gilesnius jausmus. Susižavėjimui esame linkę priskirti ir moksleiviško amžiaus draugystes, tokiu būdu tarsi abejodami jaunuolių galimybėmis patirti brandžią meilę. Gyvenimiška patirtis liudija, kad subrendimas tarpusavio santykiams ne visada yra susijęs su asmens amžiumi.

Vis dėlto turime tikėti, kad dauguma jaunuolių sugeba nubrėžti ribą tarp trumpalaikių, niekuo neįpareigojančių ryšių ir visaverčių draugystės bei meilės santykių. Juk paaugliams taikomais apribojimais ar draudimais draugauti mažai ką pakeisime. Todėl turėtume labiau akcentuoti teigiamas bendravimo puses.

Tačiau vertėtų įsikišti, kai vardan "meilės" paaugliai aukoja savo mokslus, kitus jiems svarbius žmones ar interesus. Jei tokie romantiniai santykiai skurdina jūsų vaiko asmenybę ir temdo ateities perspektyvas, turėtumėte netylėti ir išsakyti savo reikalavimus, pvz., "Pirmiau -mokslai, po to - pasimatymai".

Ir nebūkite naivūs. Artimai draugaujantys paaugliai gali greitai nuslysti iki lytinių santykių. Pasistenkite dar iki to momento pasikalbėti su savo vaiku. Svarbu suvokti, kad lytinis švietimas neturi prasmės be bendravimo kultūros, pagarbos kitam asmeniui mokymo.

Jei savo paaugliui rodysite pagarbą bei nuolat patvirtinsite savo pasitikėjimą juo, jis bus linkęs labiau atsižvelgti į jūsų žodžius ir bandomą perduoti patirtį.

Informacija

Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba organizuoja nemokamų paskaitų ciklą apie šeimą:

Gegužės 11 d. (trečiadienį) 17.30 val. - "Psichinės vaiko sveikatos stiprinimas šeimoje".
Birželio 8 d. (trečiadienį) 17.30 val. - "Išsiskyrusių šeimų vaikai".
Informacija pasiteirauti ir išankstinė registracija telefonu 34 22 53.
Kviečiame teirautis dėl vaiko ar paauglio mokslų, bendravimo su bendraamžiais arba mokytojais bei kitų emocinių ir elgesio sunkumų, taip pat konsultuotis dėl asmeninio santykio su vaiku problemų elektroniniu paštu: [email protected].
Garantuojame konfidencialumą ir atsakymo į Jūsų klausimus operatyvumą.