Vasara - romantiškų nuotykių metas: kai nugali aistra

"Šią vasarą išsiskyriau su vaikinu. Nelaiminga ir sugniuždyta visą savaitę lindėjau namie.

Nieko nenorėjau nei matyti, nei girdėti. Mėgindama mane pralinksminti mama išsiuntė pailsėti į pajūrį. Nemaniau, kad man ten bus įdomu, nenorėjau su niekuo bendrauti, juolab neviliojo ir meilės nuotykiai.

Tačiau jau po poros dienų poilsiavietėje susipažinau su JUO.

Pamačiau jį paplūdimyje. Sėdėjo prisimerkęs nuo saulės ir žiūrėjo į mane, einančią pro šalį.

Pati to nesuvokdama ėmiau ir pasitiesiau rankšluostį šalia, atseit kitur nebuvo vietos (o tikrai buvo).

Po kelių minučių jau kalbėjomės. O dar po valandos jis nesidrovėjo glostyti man nugaros ir bučiuoti rankų.

Mintyse save keikiau ir klausiau, ką gi darau. Jo nepažįstu, net nežinau, ar tiesą mala apie save, aplink daug žmonių.

Bet kažkas viduje mane vertė atsipalaiduoti - juk atostogos! Be to, jaučiausi nusipelnius ir mažyčio prizo po sunkaus išsiskyrimo su "savuoju".

Toliau viskas vyko labai greitai: vakaronės, šėlionės, romantiškos vakarienės, maudynės jūroje, vynas ant kopos, saulė, skęstanti Baltijos bangose.

Pati nepastebėjau, kaip įklimpau.

Tai, kas iš pradžių atrodė žaidimas, man virto įsimylėjimu.

Negaliu patikėti - per 5 dienas! Net salo širdis, vaikščiojau kaip apsvaigusi. Žiūrėdama jam į akis ir vėl pradėjau tikėti meile iš pirmo žvilgsnio.

Lyg ant sparnų parlėkiau į savo miestelį ir supratau - viskas baigėsi. Praėjo jau dvi savaitės, o jis paskambino tik kartą.

Kalbėjomės jau ne taip, kaip pajūry. Mano širdis drebėjo iš susijaudinimo, o jo balsas buvo abejingas.

Neįtikėtina, bet kai grįžau iš pajūrio, "parvairavo" ir maniškis.

Neva suprato, kad negali be manęs gyventi, esu jam pernelyg brangi, graži ir artima.

Prieš mėnesį gal ir būčiau ištirpusi, bet ne dabar.

Pasimėgaudama pasakojau apie savo kurortinį romaną. Norėjau, kad suprastų, jog trokštu romantikos, o jo buitiškumas, smulkmeniškumas mane tiesiog erzina.

Keista, bet šiuo metu mes su juo ir vėl drauge.

Suprantu, kad kažkas ne taip, vėl trokštu patirti laisvę, nesinori sugrįžti į kasdienę santykių rutiną.

Tačiau ir santykių nutraukti nenoriu. Na, o blaiviu protu suvokiu, kad su savo vasaros meile daugiau nebesusitiksiu. Ir ar yra prasmės?

Psichoterapeuto komentaras

Aprašyta situacija pakankamai dažna ir tipiška. "Noriu pabrėžti ir tam tikra prasme apsidrausti, kad tai, ką dabar kalbėsime, nėra konkretaus žmogaus tyrinėjimas arba patarimų dalijimas.

Pirma, taip daryti viešai būtų neetiška, antra, tie konkretūs patarimai nebūtų teisingi, - perskaitęs istoriją perspėjo psichoterapeutas.

- Bendrąja prasme šioje istorijoje slypi keletas problemų.

Pirmoji yra krizė: išsiskyrimo, meilės, traukos sumažėjimo, santykių pablogėjimo.

Prasideda rutina. Išgyvenantis krizę žmogus važiuoja atostogauti ir susiranda kitą žmogų, atitinkantį jo idealus, trauką".

Pasak psichoterapeuto, asmeniui patekus į krizinę situaciją, suveikia natūrali apsaugos reakcija.

Kažko netekęs žmogus keičia tai kitais dalykais, užpildo atsiradusią tuštumą. Pavyzdžiui, sugedus dviračiui prisimenama, kad dar yra kortos, šachmatai ar šaškės, ir pramogaujama toliau.

"Kažkas panašaus vyksta ir čia: mergina prisimena, kokia maloni pirmaisiais kartais būna aistra, kas yra romantika, įsimylėjimas, kai dar nežinia, kas bus, kuo viskas baigsis.

Žmogus pasiduoda tiems jausmams, poreikiams ir patiria jį tuo metu gydančių, padedančių susidoroti su krize išgyvenimų", - aiškino pašnekovas.

Vėliau, jau grįžus namo, suprantama, kad nebegali būti taip pat kaip anksčiau, reikia kažką keisti.

"Mergina vėl kartu su "saviškiu".

Bet suvokia, jog per nuotykį išgyventi jausmai yra tokie svarbūs, kad negali be jų gyventi.

Mergina nenori, kad meilė pavirstų rutina. Ši situacija tuo svarbi, kad žmogus sau pačiam užduoda labai svarbų egzistencinį klausimą: "Kas atsitiko mūsų santykiams, kas pasidarė man, kad mano meilė šiam žmogui pavirto rutina?"

Situacija, pasak psichoterapeuto, nėra tragiška, bet nemaloni ir skaudinanti. "Šis istorijoje pavaizduotas asmuo liko nepalaužtas. Jis "gavo į snukį", patyrė nokdauną, bet ne nokautą.

Šio žmogaus adaptaciniai mechanizmai pakankamai tipiški", - mano specialistas

Į rėmus neįsprausi

Pasak jo, santykiams pavirtus rutina, žmonės dažnai linkę kaltinti antrąją pusę.

"Arba galima menkinti save: "Aš sustorėjau", "Po nėštumo pasidariau neseksuali" ir kaip tik nori.

Tada, be abejo, kitas vaikinas yra tarsi indikatorius: "Ne, man viskas gerai", - aiškino Šarovas. Tačiau neretai gyvenime, kaip ir merginos istorijoje, nauji santykiai greitai nutrūksta.

"Tai verčia žmogų susimąstyti, kas darosi jo jausmams. Bendra visų santykių problema yra ta, kad pradžia lengva, bet nėra tęsinio. Mums visiems sudėtingiausia likti kūrybiškiems ir laimingiems ilgai, - teigėpsichoterapeutas.

- Apsiginkluojame perspektyvomis, kažko vis laukiame laukiame ir nesulaukiame, smarkiai nusiviliame.

Sunku gyventi, kai priprantame dirbti, laukti atlyginimo, rinkimų, Naujųjų metų ir taip toliau.

Sudėtinga persiorientuoti į tą mažą vaiką, kuriam Naujieji metai yra šventė, bet tik viena iš kiekvienos dienos švenčių", mintis dėstė pašnekovas.

Paplitusi nuomonė, kad poros patiria 2, 7, 10 ir panašiai buvimo kartu metų krizes.

Esą tais metais didėja tikimybė išsiskirti. "Priežastis ta, kad žmogus nepažįsta gilesnių savo asmenybės bruožų, nežino, kaip save valdyti, nepaliauti džiaugtis.

Pavyzdžiui, dviem šeimyninio gyvenimo metams jis pasirengęs ir žino, kaip tvarkytis. O trečiaisiais jau nežino, kaip elgtis", - teigė specialistas.

Pasak jo, vienas paaiškinimų būtų, kad žmogaus gyvenimas tarsi spraudžiamas į rėmus.

Lengviau užmegzti santykius

Psichoterapeuto manymu, apskritai vasarą romantiškus santykius užmegzti lengviau nei žiemą.

"Vasarą šilta, instinktai aktyvesni. Vasara visus veikia - ir vyrus, ir moteris, ypač Lietuvoje", - tikino psichoterapeutas.

Pasak jo, gyvenant pietuose, pavyzdžiui, Ispanijoje, galbūt tokio didelio skirtumo nebūtų.

Žiemą vaikštom įsisupę į kailinius, apsimuturiavę šalikais - tik nosys kyšo, o vasarą visi apsinuoginam.

Todėl ir juntama tokia įtaka.

"Svarbu ir tai, kad Lietuvoje atostogos dažniausiai asocijuojasi su vasara. Gal dėl to, kad mokykloje visiems būdavo vasaros atostogos po tris mėnesius.

Kalbant apie erotizmą, seksualumą, seksas dažniausiai siejamas su malonumu, poilsiu ir atsipalaidavimu. Todėl vasaros ir seksualinių nuotykių ryšys labai artimas", - pažymėjo jis.

Vasaros meilės nuotykiai dažnai vadinami kurortiniu romanu.

Sanatorijose ar kurortuose, kur ilsimasi ar stiprinama sveikata, žmonės jaučiasi laisviau.

Specifinės sąlygos aktyvina instinktus ir įveikia mūsų griežtą gynybą ar draudimą. Žmogus lengviau pasiduoda aistrai.

Galbūt vyriškis savo mieste darbe niekada "neprasidėtų" su bendradarbe. Jis mąsto apie ateitį: meilės nuotykiui pasibaigus, teks dirbti kartu toliau.

Be to, svarbi ir aplinkinių nuomonė. Tačiau kurorte jis atsipalaiduoja ir ramina save - juk niekas nepažįsta. "Iš tikrųjų čia vyksta kova tarp žmogaus moralės ir instinktų - kas ką nugalės.

Ta kova amžina. Ji prasideda nuo pat vaiko gimimo ir tęsiasi visą gyvenimą.

Leisti sau lošti kortomis ar neleisti? Būti neištikimam ar ne? Žmogus nuolat sprendžia begalę panašių problemų, kad ir vaizduotėje.

Priklauso nuo mūsų pačių

"Remiantis faktais, trumpalaikiai santykiai retai kada virsta ilgalaike meile.

Toks neva artimas bendravimas dirbtinis, nes ir aplinka dirbtinė. Atostogų meilės romanai dažniausiai iš pat pradžių pasmerkti žlugti.

"Žmogus įsivelia į tokius santykius, nors puikiai supranta, kad vėliau tikrai kasdien nevažinės į kitą miestą susitikti.

Dėl dvasinės tinginystės žmogus tuo metu tiesiog pasiduoda. Va, kažkas "buvo po ranka", tai ir atsidaviau arba pasiėmiau. Tai lengvabūdiška", - pabrėžė pašnekovas.

Tik nuo žmonių brandumo priklauso, ar romantiški santykiai tęsis.

Tarkime, žmogus pažįsta save, žino, kaip elgtis: "Aš žengsiu žingsnį ir susidorosiu su jo padariniais".

Jei esame pakankamai brandūs, tai atsakomybės nebijom. Reikia stengtis ir puoselėti meilės jausmą", - kalbėjo psichoterapeutas.

Pasak jo, jei žmogus pakankamai paviršutiniškas, tiesiog pasiduoda instinktams, anksčiau ar vėliau pradeda kamuoti kaltės jausmas, sąžinė, galbūt gėda.

Santykiai, aišku, nutrūksta. Jei taip vyksta nuolat, vertėtų susimąstyti ir pasistengti rasti pusiausvyrą tarp savo vidaus ir pasaulio suvokimo.