Jeigu santykiuose nėra draugystės – nėra ir meilės

Pažiūrėkite, kaip jūsų mylimas žmogus elgiasi su draugais ir kaip su jumis. Jeigu vienodai arba su jumis elgiasi draugiškiau, vadinasi, viskas gerai, yra prasmės puoselėti santykius. Arba jais džiaugtis.

Jeigu partneris su draugais elgiasi geriau nei su jumis, reikia susimąstyti, ar verta stengtis dėl tokių santykių ir tokio partnerio. Ar verta emocionaliai patarnauti kažkam, nertis iš kailio dėl tokių „santykių“? Ar verta stengtis kurti tokius santykius? Ar verta suprasti ir priimti svetimus trūkumus, atleisti ir užmerkti akis, susivaldyti, nekreipti dėmesio, padėti surasti išeitį iš konflikto, pajusti kito nuotaikas, taikytis, priimti, pataikauti?

Tik draugystės santykiuose niekada negalvojame apie tokius dalykus, draugystėje jaučiamės laisvai. Kvėpuojame lengvai. Nereikia nešioti kaukės, būname tokie, kokie esame. Ir draugas būna toks, koks yra. Čia ir glūdi draugystės prasmė.

Neteko girdėti, kad kas nors atvestų draugą pas psichologą ir imtų mokėti pinigus už jo darbą, koreguojant santykius su draugu. Kad tas stengtųsi surasti priežastis ir paaiškinimus, kodėl draugas ant draugo rėkia ar kelia beprotiškas isterijas su ašaromis ir pretenzijomis, ar muša per veidą iš nuovargio darbe. Ir jūs vedate jį pas psichologą arba patys imatės to nedėkingo vaidmens – ieškote priežasčių, kodėl draugas taip elgiasi.

Kokių priežasčių? Kad ir kokios jos būtų, jūs nedraugautumėte su tokiu žmogumi! Geriausiu atveju tyliai pabėgtumėte nuo jo.

Jeigu mylimas ir tariamai mylinti žmogus sukuria nepakeliamą atmosferą, o jūs jį aptarnaujate, stengiatės dėl santykių, kenčiate jo agresiją ar priekaištus, tai be reikalo tą darote.

Santykiuose reikia kvėpuoti laisvai. O ne įeiti į juos kaip į narvą su tigru ar išprotėjusių ligonių palatą. Nereikia nieko įkalbinėti, bėgioti iš paskos ir taikytis prie kito žmogaus nuotaikų.

Mat tai ne meilė ir ne draugystė. Tai kankinimas ir išnaudojimas. Ir toks žmogus nepakenčiamai elgiasi būtent su tais, kurie stengiasi dėl santykių. Kasdien jis darosi vis įžūlesnis ir elgiasi vis bjauriau ir bjauriau.

Meilė yra aukštesnis draugystės laipsnis. Abipusė meilė – aukščiausias draugystės laipsnis. Ir jeigu vienas tyčiojasi iš kito, tai toks jo elgesys neturi niko bendra nei su meile, nei su draugyste. Ir dirbti dėl santykių čia nereikia. Tai, kas vadinama darbu, atlieka vienas žmogus. Jis aptarnauja antrąjį ir ieško būdų jam įtikti. Ir ieško tokio elgesio priežasčių.

Jeigu draugas jums nepaskambins ir neparašys, atsakydamas į jūsų pranešimą, jūs nusiminsite ir suabejosite dėl jūsų draugystės. Patys paskambinsite ir paklausite: :Kodėl neatsakei man?“ O meilėje reikia ieškoti pateisinimų iš sunkios vaikystės ar per didelio užimtumo darbe. Pabandytų draugė jums atsakyti keiksmais, jūs tikriausiai nutrauktumėte draugystę su ja. O kodėl tas, kurį mylite, kalba su jumis nepagarbiai? Ar jo vaikystė buvo sunki?

Palyginkite savo meilės santykius ir santykius su draugais. Jeigu skirtumas yra didelis, reikia daryti išvadas. Kodėl artimas žmogus leidžia sau elgtis taip, kaip niekada nepasielgtų draugas? Todėl, kad jūsų santykiuose nėra nei meilės, nei draugystės. Yra lytinis potraukis, už kurio laikosi šie santykiai. Kol kas laikosi. Paskui prasidės prievarta, neslepiama agresija, ir viskas. Jeigu nėra santykiuose draugystės – nėra ir meilės!