Iš kur jūs žinote? Vienos detalės trinasi, kitos kuriasi naujai

Kas, jūsų manymu, jūs esate? O ką galėtumėte pasakyti apie savo motiną? Kaip apibūdintumėte savo vyrą ar žmoną?

Arba tą keistą žmogų, kuris sėdi kavinėje prie gretimo stalelio?

Tikriausiai jau atlikote ne vieną testą ir nustatėte, kuriam asmenybės tipui pats priklausote. Ir pajutote, kad visos tos tipologijos nieko vertos.

Kad esate kur kas daugiau. Kaip ir jūsų motina, žmona ar vyras, ar tas keistas žmogus prie gretimo stalelio.

Šablonai

Tai, kaip jūs apibūdinate kitus, kaip vertinate jų elgesį, ne mažiau pasako apie jus patį. Psichologijoje tai vadinama "asmenybės konstruktais".

Tai tokie šablonai ir etalonai, kurie stipriai veikia jūsų nuotaiką, elgesį ir gyvenimo gerovę.

Tai jūsų savivokos pagrindas ir kartu - proto narvas. Jie gali nurodyti jums kelią, padėti įveikti negandas, bet gali padaryti jus įkaitu - riboto savęs ir kitų suvokimo belaisviu.

Klaidinga grandinėlė

Pavyzdžiui, žmogus mano, kad jeigu kas nors turi prabangią mašiną, tai jis yra banditas.

Vadinasi, jo galvoje egzistuoja maždaug toks minčių sąryšis: brangi mašina - banditas, pigi mašina - sąžiningas.

Kaip reaguos tokios sistemos autorius, susidūręs su tam tikrais stimulais? Greičiausiai apeis brangias mašinas iš tolo.

"Konstruktai" žmogaus galvoje turi tam tikrą organizaciją, tam tikrą hierarchiją: vieni yra pagrindiniai, kiti nuo jų priklausomi. Beveik 100 proc. atvejų žmogus sąmoningai nesuvokia savo konstruktų sistemos.

Absoliuti dauguma minčių grandinės dalių priklauso pasąmonės sričiai. Kai kurios iš jų, žinoma, klaidingos.

Reikalas tas, kad smegenys, įsimindamos grandinę, nesidomi, ar detalės teisingos, ar ne.

Juk brangia mašina gali važinėti ir padorus, išsilavinęs žmogus.

Konstrukto susidarymas

Visi gerai žinome, kad jeigu įsivaizduosime citriną, - burnoje išsiskirs seilės. Jeigu, būdamas alkanas, įsivaizduosite keptą antį, - skrandyje išsiskirs sultys.

Vaizduotės poveikis fiziologijai akivaizdus.

Kokius stimulus įjungs jūsų vaizduotėje regimi vaizdai, priklauso nuo to, kokia grandinė egzistuoja jūsų galvoje.

Tai priklauso nuo atminties.

Regimieji vaizdiniai - tikri ar tik įsivaizduojami - turi realią jėgą, veikia fiziologinius procesus organizme.

Tokią pat realią jėgą turi ir žodžiai. Jie veikia ne tiesiogiai, o per regimus vaizdinius.

Grandinė maždaug tokia: žodis - vaizdinys - fiziologinė reakcija. Pavyzdys: citrina (žodis) - citrinos vaizdas - seilių išsiskyrimas (reakcija).

Žodžių ir vaizdinių poveikio mechanizmas paprastas: žodžiai ir vaizdiniai yra stimulai, kurie įjungia reakcijas pagal anksčiau susidariusius sąryšius.

Atmintis - tai smegenyse vykstantis sąryšių susidarymo procesas.

Tarkime, vaikas nori, kad prieš miegą jam pakasytų nugarytę. Bandymų keliu jis atranda, kaip to pasiekti.

Pavyzdžiui, zirzti. Tėvai stengiasi atsikratyti erzinančio garso ir eina kasyti mažajam nugarytę. Sykiu jie įtvirtina ir tokį jo elgesį.

Mažylio galvoje formuojasi konstruktas: "Kad man pakasytų nugarytę, reikia zirsti. Kad nekasytų - reikia gulėti tyliai."

Šis konstruktas palaipsniui virsta jau sudėtingesne programa. "Kad žmogus tau padarytų ką nors malonaus, reikia jam įkyrėti.

Jeigu jam neįkyrėsi, jis tau nieko gero nepadarys."

Šeimoje konstruktų formavimasis remiasi biologiniais poreikiais (maisto, saugumo, švelnumo ir kt.) bei teigiamu arba neigiamu įtvirtinimu.

Virsta įsitikinimu

Dar vienas pavyzdys. Jums atrodo, kad labai raumeningas vyras yra pavojingas. Jeigu vyras liesas, jis nepavojingas.

Šis konstruktas gali turėti sąryšį su kitu konstruktu: jeigu žmogus pavojingas, geriau jam į akis nešokti, neprieštarauti. Jeigu nepavojingas, galima ir pasiginčyti.

Šis konstruktas savo ruožtu gali būti susijęs su trečiu konstruktu: "Jeigu paprieštarausiu raumenų kalnui, gali nukentėti mano sveikata.

Jeigu prieštarausiu netvirtam žmogui, tai sveikatai neatsilieps."

Iš šių pavyzdžių matyti, kaip paprasti atminties sąryšiai virsta "sąvokomis", "požiūriu į gyvenimą", "elgesio normomis, "morale" ir "žmogaus psichologija".

ASMENYBĖS konstruktų teorijos autorius prof. Džordžas Kelis (George Kelly, 1905-1967).

Mūsų "sąmonė", "asmenybė", "pasaulėžiūra", "įsitikinimai", - visa tai skirtingi žodžiai, reiškiantys tą patį: jie rodo ypatingą uždarą sąryšių sistemą.

Tarkime, kažkas galvoja: "Jeigu vyras labai raumeningas, jis pavojingas. Jeigu vyras liesas, jis nepavojingas."

Šis konstruktas gali turėti sąryšį su kitu konstruktu: "Jeigu žmogus pavojingas, geriau jam neprieštarauti. Jeigu nepavojingas, galima šokti į akis."

Šis konstruktas savo ruožtu gali būti susijęs su trečiu konstruktu: "Jeigu paprieštarausiu raumenų kalnui, gali nukentėti mano sveikata."

Klasifikacijos būdas

Konstruktai yra pagrindinis žmogaus psichikos būdas klasifikuoti aplinkinio pasaulio objektus ir reiškinius.

Realybę kiekvienas interpretuojame skirtingai - remdamiesi individualiais tikrovės modeliais.

Mes negauname jokių abstrakčiai teisingų arba neteisingų signalų - teturime trafaretus, šablonus, hipotezes, tam tikrus principus, etalonus (t. y. konstruktus), kuriuos patys susikuriame, o paskui bandome prie jų pritempti išorinio pasaulio realijas.

"Visuomeninė sąmonė"

Konstruktų formavimasis žmogaus galvoje vyksta ne tik šeimoje, bet ir įvairiuose kituose socialiniuose institutuose.

Dažnai būna, kad šeimoje yra kuriamos vienos "reagavimo programos", mokykloje - kitos (šie procesai paprastai vadinami "ugdymu").

Jeigu konstruktai (reakcijų, elgesio programos) vienas kitam prieštarauja, žmogus patiria stresą, formuojasi neurozės ir pan.

Žmonės turi skirtingą požiūrį į gyvenimą, tačiau egzistuoja ir visiems žmonėms bendri konstruktai.

Jie būna panašūs tarp žmonių, gyvenančių vienoje teritorijoje, kalbančių ta pačia kalba, t. y. bendri tam tikram etnosui.

Kalbant apie šiuos konstruktus, dažniausiai sakoma "visuomeninė sąmonė".

Visuomeninės sąmonės formavimu pirmiausiai užsiima šeima, po to mokykla, žiniasklaida etc....

Interpretacijos

Žmogus pažįsta pasaulį pagal įvykių panašumus ir skirtumus - taip sukuria aplinkinių pasaulio objektų tapatybę.

Kad paaiškintų, kaip žmogus susikuria pasaulio paveikslą, ir buvo sukurta sąvoka "asmenybės konstruktai".

Ši teorija aprašyta knygoje "Asmenybės konstruktų psichologija" ("The Psychology of Personal Constructs", 1955 m.), jos autorius - amerikietis prof. Džordžas Kelis (George Kelly, 1905-1967).

Pasak prof. D. Kelio, tai, ką vadiname "realybe", "faktais", galima traktuoti iš skirtingų požiūrio kampų. Tikrovė savaime neturi žmogui jokios reikšmės, kol jis jos vienaip ar kitaip neinterpretuoja.

Pagal D. Kelį, asmenybės konstruktų (angl. personality construct) sistema - tai mechanizmas, leidžiantis mums operuoti turimomis žiniomis, analizuoti ir prognozuoti įvykius.

Lygindami personalinius konstruktus tarspusavyje, žmonės ne tik interpretuoja realybę, prognozuoja įvykius, bet ir vadina dalykus "moksliniais".

Profesoriaus žodžiais, mokslininkai, kaip ir bet kurie kiti žmonės, aktyviai konstruoja pasaulio interpretacijas, o ne "daro atradimus" arba atskleidžia "kaip yra iš tikrųjų".

Pasaulis, D. Kelio žodžiais, nėra koks nors neištyrinėtas "istorijos paminklas". Visatos negalime suprasti vien pasitelkę universalias sąvokas ir absoliutus.

P. S.

Prof. Džordžas Kelis savo teorijos esmę nusakė paprastu pavyzdžiu.

"Kai aš sakau, kad kairysis prof. Lindsi batas yra intravertas, visi nukreipia žvilgsnį į batą, tarsi tai ką nors galėtų paaiškinti...

Nežiūrėkite į batą! Žiūrėkite į mane. Aš esu tas, kuris atsakingas už šį tvirtinimą."

Ir dar. Mūsų galvoje egzistuojanti konstruktų grandinė, arba sąryšių sistema, nuolat kinta.

Vienos detalės trinasi, kitos kuriasi naujai. Ir tai teikia vilties.