Mūsų pačių elgesys pasako ir išmoko daugiau, negu pamokantys žodžiai

Už ką esu dėkingas žmonėms, kuriems aš padėjau, turėjau įtakos (vaikams, sutuoktiniui, draugams, mokiniams, pacientams, klientams, kolegoms ir t. t.)?

Už ką esu dėkingas nelaimėms, ligoms, žmonėms, kurie mane įskaudino?

Kaip išreiškiu dėkingumą kitiems (kam, kada, su kokiais jausmais, kokiomis formomis)?

Kaip priimu dėkingumą (kokie jausmai kyla klausantis dėkingumo žodžių, kaip elgiuosi su dovanomis ir kt.)?

Kas trukdo pajusti, išreikšti, priimti dėkingumą?

Kas padeda pajusti, išreikšti, priimti dėkingumą?

Ugdant kitų žmonių dėkingumą (vaikų, anūkų, mokinių, auklėtinių), reikšmingiausias yra asmeninis pavyzdys. Mūsų pačių elgesys pasako ir išmoko daugiau, negu pamokantys žodžiai.

Ugdant tiek savo, tiek kitų žmonių dėkingumą svarbi yra ne tiek jo forma, kiek pati dėkingumo nuostata, būsena. Dėkodami atsipalaiduojame nuo įtampos, išreiškiame vidinį džiaugsmą, susikuriame laimingesnį gyvenimą, pajuntame harmoniją su pasauliu.

Ačiū, kad skaitėte šį straipsnelį, dėkoju už Jūsų dėmesį ir laiką.