Ar visada verta žiūrėti tik iš savo varpinės?

Projekcijos efektas

Mums atrodo, kad aplinkiniai turi jausti tokius pačius jausmus ir emocijas, kaip ir mes. Todėl ir stebimės, kodėl kiti jų nesupranta. Vis dėlto tai, kas jaudina asmeniškai mus, gali nė kiek nejaudinti kito žmogaus. Ir priešingai. Tai būtina priimti kaip faktą.

Klaidingas sutikimas

Mums dažnai atrodo, kad aplinkiniai visiškai sutinka su mūsų nuomone, nors tai gali būti visiška netiesa. Tiesiog žmonės ne visada atvirai išsako savo požiūrį. Kartais kur kas lengviau būna linksėti galva, klausantis kieno nors išvedžiojimų, negu leistis į diskusiją.

Pervertiname savo svarbą aplinkiniams

Galime manyti, kad aplinkiniai turi žavėtis mūsų laimėjimais ir išgyventi dėl to, kad jie aptarinės mūsų nesėkmes. Iš tiesų žmogų paprastai labiausiai domina jis pats. Vargu ar kas nors galvos apie jus ilgiau kaip porą minučių.

„Priešo“ nuvertinimas

Jei koks nors žmogus mums ne itin simpatiškas, mes priešiškai sutinkame bet kokį jo pasakymą. O jei tą patį išsakys mums simpatiškas žmogus, tai įvertinsime visiškai kitaip. Lygiai taip pat „priešo“ laimėjimai mums visada atrodys ne tokie reikšmingi ir nepelnyti, palyginti su laimėjimais to, ką laikome savo draugu.

Antipatijos efektas

Visas neigiamas mums nemalonių žmonių veiksmų pasekmes vertiname kaip patvirtinimą, kad jie yra blogi. Kai tie patys žmonės daro ką nors gera, mes linkstame to nepastebėti arba vertinti kaip atsitiktinio aplinkybių sutapimo rezultatą.

Laimėjimas padidina šansus sulaukti sėkmės

Ši klaida būdinga kazino lošėjams. Išlošęs triskart iš eilės, lošėjas neabejoja, kad ir kitą kartą jam pasiseks. Nors iš tiesų laimėjimas gali būti atsitiktinumas arba jam specialiai leidžiama išlošti, kad paskui praloštų didelę sumą. Lygiai taip pat nėra prasmės tikėtis daug išlošti, jei lošiate nuolat. Lošimų, juolab pralaimėjimų kiekis niekaip nepriartina jūsų prie stambaus laimikio.

Pažįstamo kelio efektas

Kai kur nors vykstame, mums atrodo, kad kelionė trunka ilgiau, jei kelias į paskirties vietą yra žinomas. Ir priešingai, kelias sutrumpėja, jei juo važiuojate ar einate ne pirmą kartą. Visa esmė - mūsų laiko suvokimas.

Retrospektyvos efektas

Prisimindami praeitį neretai apgailestaujame, kad nepavyko numatyti vienų ar kitų įvykių ar jų padarinių. Mums atrodo, kad tai būtų buvę visiškai lengva. Bet ne veltui sakoma: „Jei žinotum, kur pargriūsi, pagalvę pasidėtum.“ Mes anaiptol ne visada numatome, kas bus net artimiausioje ateityje. Ir iš savo amžiaus ir patirties aukštumų į ankstesnius poelgius ir situacijas dažnai imame žiūrėti kitu žvilgsniu.

Tikrovės kontrolės iliuzija

Šiuo atveju žmonėms atrodo, jog jie pajėgia kontroliuoti įvykius, nepriklausančius nuo jų valios. Kad ir atlikdami religinius ir magiškus ritualus, medituodami. Pavyzdžiui, jei žmogus padarė gerą darbą, o paskui darbe gavo premiją, jis šiuos du įvykius gali susieti. Kitas pavyzdys: jūs ant ko nors labai supykote, o netrukus tam žmogui atsitiko nelaimė. Jūs, aišku, įsitikinę, kad tai jūsų nuoskauda materializavo jo nemalonumus. Bet dalykas tas, kad atkreipiame dėmesį į tokius sutapimus tik kai jie atsitinka, o daugeliu atvejų nieko tokio nevyksta.

Klaidingas objektyvumas

Dauguma įsivaizduojame, kad mūsų požiūris į pasaulį - teisingiausias. Todėl linkstame protingais žmonėmis laikyti tuos, kurių pažiūros yra panašios į mūsų. Jei susiduriame su tokiais, kurių požiūris iš esmės yra kitoks, juos vertiname kaip neišmanėlius. O iš tiesų ir jie mus laiko tokiais. O kokia pasaulėžiūra atspindi objektyvią tikrovę, nežino niekas...

Mums atrodo, kad esame protingesni už aplinkinius

Jau mes tai tikrai neįkliūsime į psichologinius spąstus, į kuriuos patenka kiti! Bet mes - nė kiek ne geresni už kitus. Tiesiog esame linkę pastebėti svetimas klaidas ir nematyti savų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“