Ar verta pildyti visus vaikų kalėdinius norus?

Vis dėlto, kaip turėtų elgtis tėvai šventiniu laikotarpiu? Ar reikėtų išpildyti visus vaikų kalėdinius norus, ar žiūrėti į šventes atsakingai?

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) profesorės Rositos Lekavičienės, greitas gyvenimo tempas neretai nulemia, kad tėvai neskiria tiek laiko vaikams, kiek norėtų, todėl stengiasi kompensuoti dėmesio trūkumą dovanomis.

„Nuovargis po darbo, buities rūpesčiai ir kita, veda prie to, kad vietoje dėmesio vaikas girdi: „netrukdyk“, „žaisk pats“, „ne dabar, vėliau“. Tad natūralu, kad švenčių laikotarpiu norisi išpirkti šią, greičiausiai, pasąmoninę kaltę – apipilti vaiką dovanomis ir užsidėti sau pliusą, kad esame puikūs tėvai. Beje, šis mano paminėtas modelis jokiu būdu netinka visoms vaikų turinčioms šeimoms“, – sako psichologė.

Bendravimas, santykis – svarbiausia ir per šventes, ir kasdien

Vaikui augant gali keistis ir jo lūkesčiai šventėms, pavyzdžiui, vyresni vaikai, paaugliai gali norėti dovanų to, ką turi jų bendraamžiai. Vis dėlto, psichologai atkreipia dėmesį, kad svarbiausia yra ryšys ir bendravimas tarp tėvų ir vaikų.

„Kaip ir kasdien, taip ir šventiniu laikotarpiu tėvai turi rūpintis, kad vaiko poreikiai, pavyzdžiui, meilės, pripažinimo, pagarbos, ugdymosi, fizinio aktyvumo, poilsio ir kita, būtų atliepti ir patenkinti.

Žinoma, vaiko poreikiai ir būdai juos patenkinti priklauso nuo vaiko amžiaus – vienaip pripažinimą parodysime ikimokyklinukui, kitaip – paaugliui. Kai vaikų šeimoje du ar daugiau, svarbu ir švenčių laikotarpiu skirti individualų dėmesį kiekvienam vaikui“, – sako KTU SHMMF docentė Rasa Erentaitė.

Psichologė atkreipia dėmesį, kad nebūtina pildyti visus vaiko norus tam, kad kurtume gerą, saugų ryšį su savo vaikais. Per žiemos šventes ugdymo įstaigos užsidaro, vaikai turi porą savaičių atostogų. Tai – galimybė tėvams sustiprinti ryšį su savo vaikais.

„Šventiniu laikotarpiu daugelis turi galimybę praleisti kokybiškesnį laiką su savo vaikais, daugiau laiko užsiimti smagia veikla visai šeimai, arba tokios veiklos paieškoti, ją atrasti. Kartu tai ir galimybė įsiklausyti į vaiko norus, parodyti vaikui, kad jį girdime, pasikalbėti, kuo tie norai vaikui svarbūs, aptarti galimybes tiems norams įgyvendinti“, – teigia R. Erentaitė.

Jei vaiko norai didesni nei šeimos galimybės, svarbu apie tai su vaiku kalbėtis, paaiškinti, kaip yra, bet kartu parodyti, koks jis yra svarbus ir mylimas, nepaisant finansinių apribojimų šeimoje. Net jei yra galimybė išpildyti bet kokius vaiko norus, svarbu šeimoje turėti aiškias ribas ir jas aptarti su vaiku.

Tai yra galimybė padėti vaikui išlaikyti ribas, neatitrūkti nuo realybės, kas dar svarbiau – mokytis priimti tai, kad tos ribos gali kelti įvairius jausmus. Pavyzdžiui, vaikas gali supykti ar nusiminti sužinojęs, kad negalės gauti išsvajotos dovanos, tačiau tėvai gali padėti jam mokytis išbūti su tais jausmais bei juos išreikšti tinkamais būdais.

Renkant vaikui dovaną svarbu kiek įmanoma labiau atsižvelgti į kiekvieno konkretaus vaiko pomėgius, interesus, charakterio savybes. Pasak psichologės, taip tėvai parodo, kad vaiką mato, girdi, pažįsta.

Taip pat svarbu nepakliūti ir į lyčių stereotipų pinkles, nes kiekvienos lyties vaikų norai tarpusavyje labai skiriasi ir labiausiai priklauso nuo paties vaiko savybių, jo patirties.

Svarbu, kad dovanos neštų vaikui džiaugsmą

R. Lekavičienė pataria, kad pirmiausia reikia stebėti kaip vaikas elgiasi su anksčiau gautomis dovanomis. Jei vaikas dažnai naudoja, žaidžia, skaito, vadinasi, tokia dovana jam yra reikalinga ir svarbi. Vis dėlto, psichologė nori atkreipti dėmesį į tai, kad jei interesas dingsta išpakavus dovaną ar po kelių dienų – tai aiškus ženklas, kad dovanos nėra tinkamos.

„Žaislų krūva kaskart auga, reikalavimai didėja, o džiaugsmo nėra. Beje, kartais tėvai guodžiasi, kad vaikas laužo žaislus. Visgi pažvelkite atidžiau – aklai laužo, ar nori pažiūrėti, kas viduje. Tai – skirtingi dalykai ir tėvų laukia nelengvas pasirinkimas: tvarkingi žaisliukai ar smalsus ir kūrybingas vaikas“, – sako R. Lekavičienė.

Daugelis tėvų bijo neįvykdyti savo vaikų kalėdinių norų. Pasak R. Lekavičienės, žinant konkrečius vaiko norus tėvams yra lengviau pasiruošti dovanas, tačiau kartu dingsta netikėtumo stebuklas, kuriam sukurti reikia kur kas daugiau pastangų – stebėti žaidžiantį vaiką, įsiklausyti ką jis kalba, bendrauti.

„Turbūt būtų mažiau problemų, jei nuo mažens vaikas žinotų, jog jis gali turėti daug Kalėdinių norų, tačiau galutinį sprendimą, ką padovanoti iš šio pageidavimų sąrašo, priims pats Kalėdų senelis. Kitaip tariant, šeimos biudžeto galimybės yra ne paskutinėje vietoje“, – sako KTU SHMMF profesorė.

Ji pabrėžia, kad taip pat svarbu išmokyti vaikus atrasti senus žaislus iš naujo.

„Peržiūrėkite lentynas, dėžes ir krepšius su žaislais, parodykite neįprastas tų pačių žaislų galimybes. Pavyzdžiui, juk iš raidžių kaladėlių galima dėlioti ne tik žodžius, bet ir statyti pilį, labirintą ar kėdutę“, – sako R. Lekavičienė.

Vis dėlto, Kalėdos bet kokiu atveju yra ir dovanų metas. Anot psichologės, dovana vaikui – tai labai laukiamas, tarsi savaime suprantamas dalykas ir bausti vaiko už blogą elgesį dovanos negavimu nereikėtų.

Vaikai mokosi iš tėvų

Turbūt bent kartą tėvams yra tekę susidurti su emociniu stresu, kuris dažnai aplanko Kalėdiniu laikotarpiu.

Remiantis Amerikos psichologų asociacijos apklausa, beveik ketvirtadalis amerikiečių teigia, kad švenčių metu patiria didžiulį stresą. Statistika rodo, kad beveik 69 proc. apklaustųjų patiria laiko bei pinigų trūkumą, o 51 proc. – spaudimą dovanoti bei gauti dovanas.

„Tėvams svarbu suvokti savo jausmus, kurie kyla prieš šventinį laikotarpį ir jo metu. Šventiniu laikotarpiu tėvai gali jausti, kad jiems kyla papildomų lūkesčių – iš savęs ar aplinkinių – ką jie turi padaryti, kokie turi būti, o tai gali sukelti ir papildomą įtampą ar sunkesnius jausmus. Tokie jausmai kaip kaltė ar pyktis gali stipriai paveikti pačių tėvų elgesį, situacijos suvokimą, elgesį su vaikais ir kitais šeimos nariais, todėl svarbu tuos jausmus laiku atpažinti, sau įvardinti, išreikšti tinkamais būdais“, – teigia KTU SHMMF docentė R. Erentaitė.

Psichologai teigia, kad tiek per šventes, tiek prieš jas, tėvai dažnai neįtraukia vaiko į apsipirkinėjimą. R. Lekavičienė sako, kad vaiką į apsipirkinėjimą reikia įtraukti ir kasdieniame gyvenime, nes šventiniu periodu mokyti vaiką jau bus per vėlu, o žmonių srautai per dideli.

„Nuo mažens matydamas, jog yra svarstoma, renkamasi, lyginama, o ne viskas perkama iš eilės, net ir nedidelis vaikas ima suprasti, kad kažko tenka atsisakyti, kad viskas kainuoja“, – paaiškina R. Lekavičienė.

Psichologė teigia, kad vaikas pamažu mokosi tokio elgesio modelio, kuris ne tik jam pačiam bus naudingas ateityje, bet ir palengvins tėvams šventinį periodą – sumažins užgaidų tikimybę.