Ar šuns veislė atspindi šeimininko mentalitetą?

Juokaujame, kad "koviniai" šunys tapo Lietuvos nacionaline veisle ir, deja, didele bėda. Pasiklausius tų, kurie rūpinasi piliečių saugumu, atrodytų, jog vienintelė "panacėja" nuo agresyvių šunų, draskančių mus ir ypač mūsų augintinius - indentifikacija. Gyvūnų globos asociacija džiaugiasi kiekvienu implantuotu šunimi, kokį dutūkstantąjį apdovanoja ir šunų ėdalu. Sako, kad implantas šuniui - tas pats, kas automobiliui valstybinis numeris. Tūla bobutė paklaustų, kam jos kiemterjerui reikalingas implantas, jeigu šio nuo pavadžio nepaleidžia, o jei šis įsisegtų kaimynei į blauzdą, tai be jokių implantų būtų akivaizdu, kas kaltas, ir kas mokės už jodą bei tvarstį. Jeigu jums įkąstų parke vedžiojamas palaidas šuo, ir po akimirkos dingtų iš akiračio drauge su savo šeimininku, vargu bau, ar po dantingojo gyvulio oda slypintis implantas kaip nors padėtų šį bestiją surasti, indentifikuoti ir sutramdyti.

Iki šiol Lietuvoje nekontroliuojami "kovinių" šunų veislynai. Tą patvirtino ir Gyvūnų globos asociacijos prezidentas V. Gustaitis. Tad veisiami ir užsienyje "po pigiaja" įsigyti ir ekspertų nurašyti "koviniai" šunys, tai yra tokie, kokius veisti griežtai draudžiama. Tam tikros orientacijos pirkėjus, beje, veisėjai neretai ir suvilioja, akcentuodami savo "produkto" nuožmumą ir kovingumą. Manau, vieni žmonės įsigyja stafordšyrus dėl simpatiško snukio ar gerųjų jo charakterio savybių, pasitarę su kinologais, kaip juos auginti ir dresuoti, kad būtų "socialūs". Deja, kai kuriems nebrandžios psichikos žmonėms šie šunys yra tarsi jų vyriškumo įrodymas: "Aš toks pat "kietas" kaip mano šuo", "Mūsų reikia bijoti", o tretieji jaučia liguistą pasitenkinimą, rengdami kruvinas "gladiatorių" kovas. Pastarieji sako: "Šie šunys negali nesipjauti, juk jie tam sukurti". Tuomet natūraliai kyla klausimas: o kam tu, žmogau, esi sukurtas? Kokius savo kompleksus, asmenybines problemas, savigarbos bei mentaliteto trūkumus tu kompensuoji, vedžiodamasis siaubą keliantį šunį?

Kokį draugą išsirinkti, patars širdis ir kinologas

Ponas V. Gustaitis patikino, jog šalyje vis gi mažėja kovinių šunų populiacija, žmonės mieliau renkasi stabilios psichikos vokiečių aviganius, geraširdžius retriverius, labradorus ir dekoratyvinius šunelius. Beje, šiuos taip pat reikia dresuoti, o žiauriai elgiantis su augintiniu, iš taikiausio šunelio gali išauklėti pavojingą žvėrį. Šiaipjau pasaulyje registruota apie 400 šunų veislių. Ketinantiems įsigyti keturkojį bičiulį, vertėtų su kinologu aptarti, kur šuo gyvens, ko iš jo tikimasi: kompanjono, medžioklės ar vaikų žaidimų draugo. Kokios veislės šuo tiks paaugliui, koks lydės auklę su vaiku, o koks bus kolega namisėdai profesoriui.

Pasidomėjau, kuo baigėsi per televiziją rodyta istorija, kaip Kauno Laisvės alėjoje išgėręs vyras tyčia pjudydavo vienas prieš kitą du savo stafordšyrus, juos spardydamas. Daug dienų abejingi ar stebėdamiesi praeiviai aplenkdavo šį vaizdelį, kol viena moteris nepabūgo įsikišti. Apginti šunis nuo sužvėrėjusio jų žmogaus. Šiuo metu šunų savininkui iškelta baudžiamoji byla už gyvūnų kankinimą ir viešosios tvarkos trikdymą, o šunys laikomi gyvūnų prieglaudoje. Belieka tikėtis, kad jie pateks į rankas žmogui, kuriam šuo - draugas, o ne ginklas ar priemonė patirti aštrių pojūčių.