Ar jam su manimi nenuobodu?

Ar jam su manimi nenuobodu?

"Aš negaliu pakęsti neapibrėžtumo ir nutylėjimų, o mano mylimas žmogus nekalba tiesiai, ką jaučia vienu ar kitu atveju, nes esą bijo mane nuvilti..."

"Paprastai ji mesteli kokią nors neaiškią frazę, ir aš ją imu kamantinėti. Tada ji atsikalbinėja, atseit pati nežinanti, kas jai darosi. Iš pradžių ji man leidžia suprasti, kad kažkas atsitiko, o paskui sako: "Viskas gerai". Kaip man ją įtikinti, kad geriau sakyti tiesą negu "šventą" melą?"

Šventas melas čia niekuo dėtas. Jūs turite reikalą su nesąmoningu manipuliavimu. Toks žaidimas - "kuris kuriam reikalingesnis" - būdingas infantiliems žmonėms, nuolat keliantiems sau vieną ir tą patį klausimą: "Ar tą darbą aš dirbu?", "Ar su tuo vyru miegu?", "Ar pakankamai jis mane myli?" ir t.t. Atsakymą į paskutinį klausimą jam lengviau rasti mintant Jūsų nerimu. Tik šiuo atveju jis jaučiasi "ant bangos".

Bėda čia ne ta, kad Jūs negalite pakęsti neapibrėžtumo - šito niekas negali pakęsti. Reikalas tas, kad Jūsų draugei kažkodėl reikalingas Jūsų nerimas. Galimas daiktas, kad šitokiu būdu ji bando išsivaduoti nuo savo pačios vidinio chaoso - panardindama į jį Jus. Aš nesiūlau jos už tai peikti, nes tokie žaidimai nežaidžiami iš gero gyvenimo. Ką dėl jos galite padaryti? Rasti gerą psichoterapeutą.

Kaip ištrūkti iš uždaro rato?

"Vis dažniau mane kankina klausimas: kaip aš gyvenu, kam, ar teisingai... Bandau palaikyti santykius, kai ką atiduoti. Paskui tikiuosi gauti mainais. Didžiulis atradimas man buvo filosofija, neva pasaulis man nieko neskolingas: "Nieko nelauk, nesitikėk, džiaukis šia diena". Man nereikia daug, visko ir iš karto, bet tenkintis trupiniais nuo svetimo stalo irgi nenoriu. Kaip ištrūkti iš uždaro rato?"

Manau, jog Jūs ieškote kažkokio "mygtuko". "Kur gi jis yra tame pasaulyje? Kurgi ji, kažkokia gudrybė, slapta rankenėlė, kurią pasukus mechanizmas imtų veikti? Kur aš neprisukau varžtelio, kada pasukau ne į tą pusę? Tarsi būtumėte mezgęs ir supainiojęs raštą. Apsiskaičiavęs.

Nėra jokios paslapties. Yra duotybės.

1. Pasaulis neskirtas suprasti. Kai kuriuos dalykus reikia paprasčiausiai įsiminti - ir prie jų priprasti. Nėra tokio algoritmo, kurį išsprendus pasiseks numegzti tai, kas atitiktų mezginio iškarpą.

2. Žmonės skirtingi. Vieni jums tinka, kiti ne. Jeigu Jūs dar nesutikote tinkamo žmogaus, problema ne jis ir ne Jūs. Tiesiog ne tas atvejis. Jūs jį sutiksite vėliau.

3. Būkite atidesnis pasauliui. Jūs visą laiką bandote patikrinti kažkokią sistemą. Jūs dedatės eksperimentuojantis su pasauliu, o iš tikrųjų pasaulis eksperimentuoja su Jumis. Jis bando išspausti iš Jūsų vis naujus reagavimo variantus. Padėkite jam! Tiesiog atsipalaiduokite ir kurį laiką plaukite...

4. Būkite atidesnis žmonėms. Jie skirtingi. Vieni savanaudiški, kiti linkę duoti. Vieni į gera atsako geru, kiti suvalgo ir išeina. Vieni jautrūs, kiti - jautrūs kažkam kitam, ne Jums. Tai duotybė.

Ieškokite savų žmonių. Jų yra.

Šaltinis: Polina Gaverdovskaja, psichologė psichoterapeutė

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder