Ar galima susirgti nuo nelaimingos meilės?

Artimųjų apleistas ir pamirštas žmogus neretai suserga, savo liga patraukdamas šeimos dėmesį ir sulaukdamas rūpinimosi. Kokiais vaistais galima išgydyti vienatvę?

Daugiaveidis stresas

„Sunyko nuo ilgesio“, „mirė iš sielvarto“ – liaudiški posakiai slepia tiesą. Merginos džiūdavo iš meilės, verslininkai mirdavo po bankroto, o aristokratai – praradę garbę. Nuo stipraus streso susergama ir dabar. Nusilpęs nuo išgyventų nelaimių organizmas nustoja priešintis ligoms ir suserga.

Tik šiais laikais sunkiau numirti iš sielvarto, nes gydytojai turi milžinišką antibiotikų ir antidepresantų arsenalą. Tik jie gydydami kūną, pamiršta apie sielą. Vaistais nuslopintas emocinis skausmas tampa chronišku ir nuodija žmogui gyvenimą.

Išsiskyrimo skausmas © www.needpix.com

Į rizikos grupę pirmiausi patenka žmonės, neišmokę išgyventi nesėkmių. Dažniausia nuo vienatvės kenčia širdis. Vyrai patiria infarktus, moterims nustatoma neaiškios kilmės stenokardija.

Sergančiam astma nuo emocinių išgyvenimų padažnėja priepuoliai, diabetikui pašoka cukrus, hipertonikui pakyla kraujo spaudimas. Sunkios skyrybos ar antrosios pusės netektis pakerta vyro potenciją, moterims sukelia ginekologines ligas.

Nepakeliama darbo ir buities našta sukelia nugaros skausmus. Neišlietas pyktis „ėda“ skrandį, nuoskaudos augina akmenis inkstuose ir tulžies pūslėje.

Apsaugine reakcija nuo išgyvenimų gali tapti gili depresija, kuria susirgęs pacientas nesugeba atsistoti ant kojų. Neretai atsiranda ar sustiprėja įvairios fobijos. Našlė ima baimintis važiavimo autobusu, tai jos pasąmonės reakcija – kad išvengtų kapinių lankymo.

Kartais išsivysto hipochondrija – žmonės išsigalvoja sau ligas. Galimos ir chroniškos ligos, tada organizmas fiziniu skausmu slopina dvasines kančias. Amžino ligonio būsena būna psichologiškai naudinga – ji patraukia artimųjų dėmesį, verčia juos užjausti, rūpintis, atitraukia nuo kitų problemų sprendimo (pavyzdžiui, kaip įsidarbinti, uždirbti pinigų, auklėti vaikus).

Išėjimas iš rizikos grupės

Svarbu suprasti, kad poreikis „išlieti sielą“ po išgyvento streso tolygus fiziniam poreikiui ištuštinti žarnyną ar šlapimo pūslę – psichika siekia išsilaisvinti nuo skausmo šaltinio. Tačiau artimieji ir draugai nėra dvasinės kanalizacijos vamzdžiai, todėl dauguma stengiasi užgniaužti savyje neigiamas emocijas. Geriausia dvasiniais išgyvenimais dalintis su tais, kurie gali ir pasirengę išklausyti, pirmiausia psichologais.

Geras būdas gelbėtis nuo streso – įsigyti naminį augintinį. Būtinybė rūpintis šuniuku ar kačiuku pakelia ligonius iš lovos.

Išsiskyrusiems ar netektį patyrusiems žmonėms išsivaduoti nuo vienatvės gali padėti naujas socialinių kontaktų ratas. Tam tiks bet kokie kursai, sportas, šokiai, visuomeninė ir labdaringa veikla.

Efektyvus būdas susidoroti su savo problemomis – pradėti spręsti svetimas.

Pasirūpinkite savimi, kad vienatvė nevirstų liga.