6 graudžios priežastys, kodėl kai kurios moterys nepabėga nuo jas skriaudžiančių vyrų

Priežasčių, kodėl moterys kenčia savo partnerių emocinę (o kartais net ir fizinę) prievartą, gali būti kelios. Kad ir kokios nereikšmingos jos atrodytų pašaliniams, buitinių smurtautojų aukoms jos yra labai svarios ir rimtos.

Juk tos moterys pateko į klastingiausius spąstus, kuriuos tik gali parinkti gyvenimas. Tai nereiškia, kad iš jų visai neįmanoma ištrūkti. Tačiau tam, kad išsigelbėtų, reikia aiškiai suvokti, kas sulaiko nuo pabėgimo, rašo portalas „Kluber“.

1. Psichologinio smurtautojo sunaikintas savo vertės pojūtis

Tikri namų smurtautojai būna labai geri strategai ir manipuliatoriai. Jie puikia supranta, jog galės kontroliuoti savo auką tik tada, kai ją įtikins, kad ji yra visiška menkysta, bejėgė, nieko nesugebanti ir niekam nereikalinga. Todėl jie metodiškai ir reguliariai žemina moterį.

Tokia populiariausia taktika, kurią manipuliacijoms naudoja smurtautojai. Ir daro tai taip meistriškai, kad moteris po kurio laiko jau pati patiki, kad yra nieko neverta. Tik turi jaustis jam dėkinga, kad jis gyvena su tokia „nepatrauklia“ ir „isteriška“ būtybe.

Moterį užvaldo vidinė baimė, kad ji viską daro neteisingai ir ne taip, kaip turėtų, todėl nusipelno tokio elgesio su savimi.

2. Daug kartu praleistų santuokos metų

Ilgalaikiai santykiai įtraukia į savo verpetą. Moteris taip smarkiai panyra į santuoką, kad negali net įsivaizduoti savęs be šios naminės pelkės. Pažeminimai ir įžeidimai tampa natūralia jos gyvenimo ir jos pačios dalimi.

Jei kartais kyla kokios abejonės, auka iškart veja jas tolyn: „Man jau nepavyks išsikapstyti iš viso to, lieka tik susitaikyti.“ Tai labai destruktyvi pozicija, nes abejonės nesukelia palengvėjimo, atvirkščiai, tik pagilina kančias.

Liūdniausia tai, kad prie smurtautojo priprasti neįmanoma. Net po 20 santuokos metų moteris kentės lygiai taip pat kaip jaunystėje.

3. Išsiskyrimas su psichologiniu smurtautoju – rizikingas ir pavojingas dalykas

Baisiausias košmaras smurtautojui – prarasti savo auką, kurią kankino daugybę metų. Paprastai to jis nesitiki. Juk tiek laiko jis dirbo su jos psichika, įtikinėjo, kad ji nervinga, isterikė, niekam nereikalinga.

Kai auka paskelbia apie savo pasitraukimą, tai ant jos pasipila pykčio ir negatyvo lavina. Ypač sunku būna pirmąsias dvi savaites. Smurtautojas pasakos visiems apie jos niekšybes ir paslaptis, trukdys jai pradėti savo gyvenimą, kovos dėl vaikų ir visaip stengsis jai pakenkti.

Mat emocinis tironas jaučiasi įžeistas ir pažemintas. „Kaip ji drįso?“ Bloga žinia, kad po išsiskyrimo aukai teks iškęsti visas jo keršto formas. Gera žinia: ilgai tai nesitęs. Tironui nusibos vaidinti įžeistą bei nuskriaustą, ir jis leisis ieškoti naujos aukos.

4. Tironas prašo atleidimo ir vaizduoja „švelnų bei pūkuotą“

Ši istorija yra sena kaip pasaulis: kai tik auka bando pabėgti, jos kankintojas puola ant kelių, apipila gėlėmis ir dovanomis, prašo atleidimo, žada daugiau taip nesielgti.

Šis „spektaklis“ orientuotas į jautrias, švelnias, geraširdes moteris. Kai kurios net gailisi tirono: „Jis nekaltas! Jo tokia sunki vaikystė buvo...“

Šiuo atveju patarimas gali būti vienas: „Bėkite!“ Jums tereikia pasakyti: „Man jau gana!“ ir uždaryti iš paskos duris. Kitaip visą gyvenimą eisite ratu: skaudinimai, žeminimai – atsiprašinėjimai– skaudinimai, žeminimai...

5. Emocinės prievartos aukos kaltina bet ką, tik ne savo kankintoją

Kai kurios moterys, dešimtmečius gyvenančios gudrių manipuliacijų nelaisvėje, pačios sugalvoja patiesinimų tironui. Tai savotiškas jų psichikos apsauginis mechanizmas, kad neišprotėtų.

Jos kaltina save, kad ne taip pasakė, ne taip pažiūrėjo, ne tą padarė. Kaltina gimines ir draugus, kurie nori joms padėti. Kaltina „žiaurų“ gyvenimą, kuris pavertė buvusį mylimą žmogų pabaisa. Tokia filosofija trukdo joms blaiviai pažvelgti į realią situaciją ir priimti sprendimą. Juk šiuo atveju skriaudėjas tarsi „nekaltas“.

6. Moterys nori, kad vaikai augtų su tėvu

Gana dažnai emocinės prievartos aukos aukoja savo gyvenimą dėl vaikų. Jos kažkodėl įsitikinusios, kad blogas tėvas – visada geriau negu nieko. Tačiau jos neatsižvelgia į tai,. kad vaikai, net visai maži, viską jaučia ir supranta. Nėra nieko blogesnio, kaip augti šeimoje, kurioje motina nuolat žeminama ir skriaudžiama.

Deja, tokiose sąlygose išaugę vaikai patys dažnai tampa smurtautojais. Galima paprastai tai paaiškinti, jie įsitikinę, kad tai normalu, kad taip „gyvena visi“.

Noras, kad vaikas augtų laimingas ir darnioje šeimoje su abiem tėvais – natūralus ir pagirtinas dalykas. Jeigu vienas tėvų yra tironas, tada tas neįmanoma. Tai tik iliuzija ir svajonės, kuriomis nelaimingos aukos apgaudinėja save vaikų labui.

Jeigu jūs įstrigote nesveikuose santykiuose, tai turite padaryti viską, kad išsivaduotumėte. Dėl savo vaikų, dėl savęs, dėl normalaus ir visaverčio gyvenimo, kurio nusipelnote. Pagaliau dėl jūsų sveikatos, gerovės. Juk jūs turite tik vieną gyvenimą. Tai kam savavališkai užsidaryti į kalėjimą, kuriuo jūsų gyvenimą pavertė tironas?

Nėra tokių bokštų, kurių negalima būtų sugriauti, nėra tokių situacijų, iš kurių nėra išeities. Nebijokite ir nesigėdykite kreiptis pagalbos į draugus, giminaičius, psichologus, net policiją, jeigu situacija įgauna grėsmingą formą. Juk pavojus gresia jūsų saugumui ir jūsų gyvenimui.

Emocinis smurtautojas – tai ne baisus monstras, o tik kompleksuotas ir nesveikas žmogus. Palikite tai praeityje ir pamirškite. Gyvenimas tęsiasi, ir jūs būtinai sutiksite žmogų, kurio nusipelnote. Po kurio laiko prisimindami praeitį stebėsitės tik dėl vieno: „Kodėl nepalikau jo anksčiau?“