"Laba diena, norėčiau paklausti Jūsų patarimo. Mano šeimoje tokia situacija, turiu broliuką, dabar jam 12 metų, deja, jis gimė ne visai sveikas. Kiek aš žinau, 2 metais atsilikęs nuo visų normalių vaikų, taigi jam tikrai sunkiai sekasi mokytis. Bet bėda yra ta, kad mano tėvai juo visiškai nesirūpina (turiu omeny - nemoko, nesirūpina jo dvasine gerove), jie yra linkę ignoruoti jo negalę. Dėl tos priežasties mano brolis, nors yra 4 klasėje, nemoka nei skaityti, nei rašyti, nei skaičiuoti. Parašiau laišką tėvams, kad susirūpintų vaiku, bet jie jokių išvadų nepadarė. Nebežinau, ką daryti, nemanau, kad jie paklausytų kokio kito jų draugo ar giminaičio, taigi noriu paklausti Jūsų, ką man daryti. Šitaip palikti tikrai negalima. Ačiū. Akvilė"
Vilma MAŽEIKIENĖ, psichologė psichoterapeutė:
Sveiki, Akvile. Labai malonu, kad rūpinatės savo broliuku, jaudinatės dėl jo. Iš laiško sunku suprasti, kokio pobūdžio sutrikimą turi jūsų broliukas. Mat negalios pobūdis irgi lemia, kiek ir kokiose srityse galima jam pagelbėti. Pavyzdžiui, esant protiniam atsilikimui mokymosi sunkumai dėsningi, ir vaikai turi mokytis pagal specialiąsias programas, antraip pažangos nepasieks, o esant ribotam intelektui - bendrojo lavinimo programa adaptuojama prie vaiko gebėjimų, ir jis, nors ir labai lėtai, pažangą padaro mokymosi procese, bet reikia iš šalies labai daug pagalbos ir paties vaiko pastangų.
Tam, kad būtų pakoreguota vaikui mokymo programa, pirmiausiai reikalingas raštiškas tėvų sutikimas.
Taigi jeigu jūsų tėvai nėra asocialūs ir nėra apribotos jų teisės į sūnaus auklėjimą, tuomet tik jie turi juridinę galią jūsų broliuko atžvilgiu. Visi kiti neturi teisės spręsti parenkant mokymą. Tačiau jūs galite iš geros valios savarankiškai pasirūpinti jo mokymu, t. y. namuose papildomai su juo padirbėti, jam padėti ko nors išmokti.
Taip pat galite susisiekti su jo mokytoja, jei esate pilnametė, ir gauti daugiau informacijos apie jo mokymosi ypatumus, mokykloje teikiamą papildomą pagalbą, t. y. ar su juo dirba specialusis pedagogas, pagal kokią programą ir kuo konkrečiai galėtumėte padėti.
Jei esate nepilnametė - situacija sudėtingesnė, tačiau galite jam padėti namie pasirūpindama jo laisvalaikiu, papildomu mokymu.
Jūs negalite savo broliukui pakeisti tėvų, už juos atlikti jų pareigos, kurios galbūt jie šiandien nepajėgūs ar nenori atlikti.
Pasidalinsiu savo praktine patirtimi. Kiek man teko susidurti, visi tėvai sunkiai išgyvena savo vaiko negalią.Tačiau ne visų tėvų reakcijos vienodos. Vieni ignoruoja, atmeta šį faktą, nepriima ir su juo nesusitaiko. Be abejo, tuomet sumažėja ir pagalbos vaikui galimybių.
Kiti tėvai dalinai priima vaiko negalią, bet jų viduje lieka daug pykčio ant likimo ir nenoro priimti situaciją tokią, kokia ji yra. Tuomet vaikas gauna tik dalinę, dažnai nenuoseklią pagalbą.
Būna ir taip, kad tėvai, nuėję sunkų ir ilgą išgyvenimų dėl savo vaiko negalios kelią, atranda savyje stiprybės ir susitaiko su esama situacija. Tuomet visas savo jėgas jie skiria rūpinimuisi juo ir kuo didesnės pagalbos vaikui organizavimui.
Ką išgyvena ir kuriame etape yra jūsų tėvai, spręsti sunku. Šiaip ar taip, neskubėkite jų smerkti, verčiau pabandykite suprasti, kodėl jie taip elgiasi.
Rašyti komentarą