Kaip kunigai aukos velykines mišias?

Mindaugas ŠLAUSTAS, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonas

Sekmadienį 8 val. mišias laikysiu vienas tuščioje bažnyčioje. Pirmą kartą man toks išbandymas. Bet ir popiežius, kai laimino miestą ir pasaulį Romos aikštėje, kurioje anksčiau būdavo tūkstančiai žmonių, irgi buvo pats vienas. Kartais ir Dievas stovi vienas, o mes būname užsidarę savo gyvenimuose.

Reikia išgirsti, ką Dievas mums sako dabar. Šiuo metu galime pasitikrinti savo tikėjimo tvirtumą. Kiekvienas būdamas savo izoliacijoje, kaip vienuolis savo celėje, turime galimybę įvertinti savo santykius šeimoje. Jėzaus prisikėlimo fakto išgyvenimas yra mūsų dvasinis prisikėlimas. Žiūrėdami į tragedijas pasaulyje galime suprasti, kad mes esame Viešpaties globojami.

Sekmadienio mišias tiesiogiai transliuosime parapijos feisbuke. Melsimės su savo tikinčiaisiais netiesioginiu tiesioginiu būdu.

Vilius VIKTORAVIČIUS, buvęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kunigas

Džiugu, kad klaipėdiečiai mane prisimena. Velykines mišias laikysiu ne vienas bažnyčioje. Kunigų seminarijoje esu propedeutinio kurso vadovas, diakonas ugdytojas, gyvenu su aštuoniais klierikais, t. y. studentais. Jie turėjo važiuoti atostogų į namus, bet nuspręstą, kad liks, nes taip saugiau.

Mūsų uždara kunigų ir klierikų bendruomenė kartu su vyskupu, nes jis gyvena ir valgo kartu su mumis, dalyvaus mišiose Telšių katedroje. Gaila, bet žmonių negalėsime įsileisti. Šv. Mišios bus transliuojamos internete. Žinoma, visos pamaldos yra supaprastintos, palikta tik tai, kas būtina.

Išgyvensime šitą virusą, bus kitas ar kita problema. Todėl turime kelti klausimą, ko galiu pasimokyti iš to, o ne kaip grįžti į tą patį gyvenimą. Įsivaizdavome gyvenantys pasaulyje, kur viską valdome patys, dabar turime suprasti ir priimti savo trapumą.

Mes ruošiamės viskam: darbui, studijoms ir t. t., bet pamirštame ruoštis svarbiausiam dalykui, kuris mus tikrai ištiks - mirčiai. Šiuolaikiniame pasaulyje sustoti ir atkreipti dėmesį į tai, kas yra šalia mūsų, buvo sunku. Na, negalite eiti į bažnyčią, bet galite susėdę namuose su šeima sukalbėti kad ir vieną paslaptį rožančiaus, atsiversti maldaknygę - užtruksite 3-5 minutes. Kartais tokie paprasti dalykai būna labai stiprūs ir duoda daug tvirtybės šeimai.

Stanislav ŠVAIKOVSKIJ, Klaipėdos Šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčios klebonas

Mes stengiamės informuoti parapijiečius, kad mišias aukojame, bet žmonių į bažnyčią neįleidžiame. Per parapijos feisbuką yra transliuojami Evangelijos pamokslai. Pas mus vienuolynas, per velykines mišias bažnyčioje tikriausiai būsime trise.

Visiems klaipėdiečiams linkiu neprarasti vilties. Virusas, kuris atėjo, praeis, kaip ir visos nelaimės. Kiek jis nusineš žmonių gyvybių, vienas Dievas žino. Tai, ko reikalauja valstybė, vyskupai, būtina laikytis - nereikia vaikščioti kur negalima ir be reikalo, negalima prarasti sveiko proto.

Benediktas Sigitas JURČYS, Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno koplyčios kunigas

Man labiausiai gaila paties popiežiaus. Per vienas mišias šaukiau: "Nepalikime popiežiaus vieno." Šiuo laikotarpiu reikia paklausti savęs, kas yra baimė. Prie didžiulio narvo su liūtu buvo pastatytas narvelis su avinėliu. Jis nuolatos stresavo, nors jį skyrė geležiniai narvo virbai, negalėjo valgyti ir mirė iš baimės. Baimė ir panika - jau pusė ligos. Virusas nėra Dievo rykštė. Prieš užsidėdami marlines kaukes nusiėmėme savo egzistavimo falšo kaukes ir pamatėme, kas esame iš tikrųjų. Dabar metas triumfuoti mūsų žmogiškumui.

Reinholdas MORAS, Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas

Pirmos tokios Velykos mano, taip pat ir daugelio parapijiečių gyvenime. Vienas mišių bažnyčioje nelaikysiu, nėra prasmės, o katalikų kunigai privalo tai daryti. Mūsų bažnyčiose to nebus.

Mes ruošiamės per feisbuką parapijiečiams pasiųsti sveikinimo su Dievo žodžiu įrašą. Parapijiečius raginame švęsti namuose, tik tarp artimųjų, žinoma, nepamirštant maldos. Krikščionys gyvena tikėjimu ir laukimu geresnių dienų. Norėčiau palinkėti žmonėms būti dėmesingiems vienas kitam, optimistiškai vertinti bet kuriuos dalykus - gyvenimas tęsiasi nepaisant visų išbandymų. Viskas yra pakeliama. Tai mums patikrinimas, kokie esame, kokios vertybės mums brangiausios. Gal atrasime rūpestį artimu žmogumi, kuriam mažai dėmesio skyrėme, kai galėjome visur keliauti. Džiaukimės kiekviena diena, nes nežinome, ką atneš rytojus.

Arturas FEDUKOVIČ, Amvrosijus, Klaipėdos apskrities stačiatikių dekanas archimandritas

Stačiatikiai Velykas švęs balandžio 19 d. Dėl karantino mūsų pamaldos laikinai vyksta už uždarų bažnyčių durų. Tačiau stačiatikių bažnyčia Lietuvoje kasdien uoliai meldžiasi už Dievo saugomą mūsų šalį Lietuvą, jos valdžią, Lietuvos žemės žmones, kad mes visi įveiktume nūdienos iššūkius ir visi kartu džiaugtumėmės prisikėlusiu Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Jis dažnai sako mums Evangelijoje: "Nebijokite!" Bijokime tik nuodėmės ir galimybės prarasti Dievo malonę.

Šiomis dienomis, kada visi atsidūrėme mirtino pavojaus grėsmėje, stengsimės parodyti savo krikščioniškąsias savybes: gerumą, norą patarnauti artimui, maldą vieno už kitą. Atsiradusį laiką naudokime mūsų sielos naudai, stengdamiesi rasti ryšį su Dievu, suvokdami tai, ką nugalėjęs mirtį Kristus padarė kiekvienam iš mūsų.

Pasitikėdami Viešpačiu negundysime Jo, griežtai laikysimės sanitarinių normų, vykdysime valdžios, gydytojų ir atsakingų asmenų nurodymus. Kategoriškai negalima ignoruoti profilaktinių priemonių, lengvabūdiškai žiūrėti į jas, keliant pavojų sau ir kitiems. Tebūna Viešpaties palaiminti gydytojų, viso medicinos personalo ir visų, kas padeda jiems jų pasiaukojamoje tarnystėje dėl mūsų, darbai.