Vis garsiau kalbama apie pinigų dalybas

„Vakaro žinios“ jau rašė, jog kovoje su ekonominiais ir socialiniais koronaviruso pandemijos padariniais JAV Senatas praėjusį mėnesį priėmė didžiausią šalies istorijoje ekonomikos gelbėjimo paketą, kurio vertė 2 trln. dolerių (1,85 trln. eurų).

Eiliniams amerikiečiams įdomiausia šio paketo dalis - po 1200 JAV dolerių visiems suaugusiems JAV piliečiams ir po 500 dolerių kiekvienam vaikui, o tai šalies iždui iš viso kainuos 500 mlrd. JAV dolerių.

Be to, greitą pagalbą turėtų gauti ir mažos įmonės, o didieji koncernai gaus milijardinius kreditus. Daugiau kaip 100 mlrd. eurų pasieks ligonines ir sveikatos priežiūros sistemą. Dar per 100 mlrd. atiteks valstijoms, miestams ir bendruomenėms. Taip pat didės išmokos bedarbiams.

Šis JAV ekonomikos gelbėjimo paketas yra daug didesnis už priimtą per 2008 metų finansų krizę, kai paramos apimtys siekė 700 mlrd. dolerių.

Europos Sąjunga taip pat numatė savo gelbėjimosi planą, tačiau, skirtingai nuo JAV, čia nenumatyta centralizuotai remti visus ES piliečius - jeigu tik panorės, tą galės daryti visos ES narės savarankiškai, tik neaišku iš kokių lėšų.

Tiesioginių išmokų gyventojams tema neaplenkė ir Lietuvos. Antai šią idėją remia net Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, kuris sako, kad valstybės parama dėl krizės nukentėjusiems žmonėms galėtų būti pervedama tiesiai į sąskaitas.

„Aš palaikyčiau sprendimą pervesti tiesiogiai į sąskaitą, kad būtų palaikomos žmonių galimybės atsiskaityti už vaikų mokslus, komunalinius patarnavimus, nusipirkti maisto ir taip toliau“, - vakar sakė R.Dargis.

Pasak jo, šioje situacijoje sprendimai turėtų būti priiminėjami greičiau: „Mano siūloma versija, kad, jei žmogus mokėjo mokesčius visus 2019 metus, turėjo darbą, visiems, kurie dabar dėl krizės neteko pajamų, į sąskaitą pervesti 700 eurų. Aišku, jeigu jo atlyginimas buvo 620 ar 630 eurų, tai nereikėtų viršyti šitos sumos, bet iš esmės tie, kurie mokėjo mokesčius, turėjo darbo vietą pagal sutartį, turėtų gauti paramą iš valstybės tiesiai į sąskaitą“, - sakė jis.

Ekonomisto Povilo GYLIO komentaras:

Faktiškai čia yra realizuojama vadinamoji visuotinių bazinių pajamų idėja - kai kiekvienam žmogui kiekvieną mėnesį yra išmokama tam tikra ne itin didelė pinigų suma, mat negalima prikurti be galo daug pinigų - iškart būtų didžiulė infliacija... Ši idėja viešumoje jau „sukasi“ mažiausiai 5 metus, yra gana populiari, o pandemija, manau, tik pastūmėjo šią idėją aktualizuoti.

Amerikiečiai štai ketina mokėti kiekvienam suaugusiam piliečiui 1200 dolerių, o kiekvienam vaikui - 500. Tai yra išmintinga keliais požiūriais. Pirmiausia, tai galimybė žmogui išgyventi labai sunkiu laikotarpiu, kai bedarbystė bus masiška, dalis gyventojų neturės jokių kitų pajamų ir šeimos tiesiog be to neišgyventų.

Tuomet vieni žmonės degraduoja, o kiti išeina plėšikauti - istorija jau seniai turėjo visus to išmokyti. Todėl geriau yra išmokėti tam tikrą pinigų sumą, iš kurios būtų galima minimaliai išgyventi.

Be to, tai yra naudinga verslui, pirmiausia tam, kuris teikia esmines paslaugas ir gamina pirmojo būtinumo prekes, kadangi atsiranda paklausa. Priešingu atveju, jeigu tokių išmokų nebūtų, žmonės nieko nepirktų, o verslas visiškai žlugtų - netgi tas, kuris gamina svarbiausias prekes.

Pandemija iš pamatų griauna neoliberalų mąstymą, nes sakoma, kad „rinka viską išspręs“. Neišspręs. Ypač ta rinka yra nelaisva krizių metu, kadangi kuria monopolinius efektus netgi minimaliu lygiu: jeigu vienas turi maistą, o kitas neturi ir badauja, tai jis atiduos bet ką...

Nieko bendra su ekvivalentiškais mainais, kas yra tos „laisvosios rinkos“ pagrindas, tai neturi. Todėl kainų reguliavimas yra pagrįstas, o gali taip nutikti, kad kai kuriose šalyse bus įvesta ir kortelių sistema. Jeigu pritrūks maisto, taip ir bus, ką taip pat ne kartą įrodė istorija.

Europos Sąjungos situacija yra labai keista ir įdomi. ES pademonstravo, jog „solidarumas“ tėra nuogas niekuo nepagrįstas šūkis, kaip ir komunizmo statytojų lozungai...

Kalbama net apie Europos federaciją, o kai reikia elementariai padėti Italijai, Ispanijai ir tokioms šalims kaip Lietuva, pasirodo, net nėra jokių bendrų žaidimo taisyklių...

Net nekalbant apie atsargas: mes tik prikaupėme visokių bombų ar granatų, o elementarių kaukių, respiratorių ar plaučių ventiliatorių neturime. Nes „laisvajai rinkai“ neapsimoka viso to gaminti, ypač pigiai...

Manau, Vengrijos premjero Viktoro Orbano nuostata, ypatingomis sąlygomis koncentruoti išteklius vienose rankose, yra racionali vadybiniu požiūriu. Tikiu, kad jis valdžios koncentracijos nepanaudos savo asmeniniams ar savo partijos interesams.