Dėl to, ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, kitą finansinį laikotarpį matysime tam tikrų ES paramos skirstymo paradoksų. Pavyzdžiui, pietų Italijos ir pietų Ispanijos regionai ir kone visa Graikija pateks tarp regionų, kuriems ES parama bus skirstoma maksimaliai, mat BVP šiuose regionuose nesieks 75 proc. ES vidurkio. O Vilniaus regionas atsidurs tarp pasiturinčių ES regionų.
„Galima ir tiesiai pasakyti, kad Vilnius rems Graikiją, pietų Italiją ir pietų Ispaniją“, – mano Ž. Mauricas.
Šių metų gegužę Europos Komisijos parengtas biudžeto planas nuo 2021 m. sumažinti ES paramą Lietuvai beveik 2 mlrd. eurų nesikeičia.
Per vasarą vykusias derybas Lietuvai nepavyko pasiekti bent kiek apčiuopiamesnių rezultatų, tačiau Finansų ministerija tikisi, kad rudenį, darbą pradėjus naujai Europos Komisijai (EK) ir Europos Parlamentui (EP), derybos gerokai suintensyvės.
EK 2018 m. gegužės mėnesio pateiktas pasiūlymas dėl naujos ES daugiamatės finansinės programos (DFP) apima 27 ES valstybes nares be Jungtinės Karalystės (JK).
Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė teigia, jog chaotiškas „Brexit“ procesas papildomai komplikuoja ir taip sudėtingas derybas dėl naujos DFP, ypač spekuliuojant JK finansinių įsipareigojimų vykdymo klausimu.
Šansų išsiderėti didesnę paramą – nedaug
„Derybos dėl 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės programos (DFP) dar vyksta, remiantis EK pasiūlymo dėl naujos DFP skaičiais – Komisija yra pasiūliusi ES biudžeto dydį, siekiantį 1,11 proc. ES-27 bendrųjų nacionalinių pajamų.
Derybose vadovaujamasi taisykle, jog nesutarta dėl nieko, kol nesutarta dėl visko. Taigi, galutinį biudžeto dydį turėsime tik deryboms pasibaigus, kai bus aiškūs ir visi kiti su ES DFP susiję skaičiai, sumos, principai, įsipareigojimai ir kt.“, – Alfa.lt sakė L. Maskaliovienė.
Anot jos, rugpjūčio mėnesį derybų darbotvarkė nebuvo įtempta, tačiau nuo rudens, kai darbą pradės nauja EK ir EP, derybų procesas smarkiai suaktyvės, turint galvoje ketinimus rasti sutarimą iki metų pabaigos.
„Lietuva laikosi pozicijos, kad naujas ES biudžetas turi būti pakankamai ambicingas (bent jau ne mažesnis nei dabartinis 2014–2020 m. ES biudžetas).
Tačiau ne mažiau svarbus aspektas yra biudžeto kokybė ir subalansuotumas (t. y. tinkamas tiek naujų ES prioritetų, tiek tradicinių ES politikų atspindėjimas – Sanglaudos politikos, Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP)“, – teigė viceministrė.
Vadovaujantis Komisijos pasiūlymu, Lietuvai naujuoju laikotarpiu buvo pasiūlytas 10,9 mlrd. eurų finansavimas 2018 m. kainomis. Lyginant su 2014–2020 m. laikotarpiu, siūlyta paramą mažinti 15 proc., arba 1,9 mlrd. eurų. Šis pasiūlymas tebegalioja ir nesikeitė. Ir, regis, maža šansų, kad ES parama Lietuvai galėtų būti didesnė.
„Komisijos pasiūlyta paramos suma Lietuvai (apie 10,9 mlrd. eurų, 2018 m. kainomis) vis dar yra išeities taškas derybose. Teoriškai tokia suma mažėti galėtų, tačiau tokiu atveju Komisijos pasiūlytas finansavimas turėtų mažėti visoms ES valstybėms narėms labai panašia proporcija (vargu ar kuri nors iš valstybių narių pritartų derybų rezultatui, paliekančiam ją santykinai nepalankesnėje situacijoje).
Tokį proporcingą finansavimo mažėjimą galėtų lemti nebent reikšmingas bendro ES biudžeto sumažinimas. Yra už tai pasisakančių valstybių narių, tačiau lygiai taip pat yra valstybių narių, siekiančių ambicingo biudžeto. Derybų rezultatą ES Taryba tvirtins vienbalsiai vadovų lygiu, taigi, turės būti rasta pusiausvyra tarp visų valstybių narių interesų“, – aiškino L. Maskaliovienė.
Lietuva teikia argumentuotą derybinę poziciją
Finansų ministerija aiškina, jog ES paramos sumos Lietuvai sumažėjimą lems keli veiksniai. Pirma, siūloma mažinti ES biudžeto dalį Sanglaudos politikai ir Bendrosios žemės ūkio politikai (BŽŪP) bei daugiau finansavimo skirti naujiems prioritetams, tokiems kaip migracija, saugumas, sienų apsauga.
Sanglaudos politika ir BŽŪP yra du pagrindiniai ES paramos Lietuvai „ramsčiai“ (tiek 2014–2020, tiek 2021–2027 m. šių politikų lėšų panaudojimas sudaro daugiau kaip 90 proc. bendro Lietuvos finansinio paketo).
EK taikoma Sanglaudos politikos parama ribojama valstybei narei ekonomiškai augant. Komisijai pateikus pasiūlymą dėl naujos ES daugiametės finansinės programos, Lietuvos BVP vienam gyventojui viršijo 75 proc. ES vidurkio. O šalis, peržengusi 75 proc. ES vidurkio ribą, yra traktuojama kaip tarpinis regionas tarp mažiau ir labiau išsivysčiusių regionų ir jai atitinkamai mažinamos ES Sanglaudos politikos lėšos. Ši taisyklė taikoma nuo 1999 m.
Lietuvos įsitikinimu, EK siūlomas Sanglaudos politikos lėšų mažinimas šaliai yra gerokai per didelis.
„Derybose ir toliau nuosekliai pasisakome, kad Komisijos siūlomas Sanglaudos politikos lėšų mažinimas 24 proc. Lietuvai yra per didelis. Tai keltų riziką tolesnei regiono konvergencijai, didėtų tikimybė pakliūti į vidutinių pajamų spąstus. Kaip jau minėta, derybos vis dar vyksta ir galutiniai sprendimai dar nėra priimti.
Tačiau Lietuva turi argumentuotą derybinę poziciją, aiškią jos atstovavimo strategiją, aktyviai dalyvaujama ES valstybių narių bendraminčių grupėse, dirba kompetentinga derybininkų ir ekspertų komanda tiek Briuselyje, tiek sostinėje. Taigi, tikimės geriausio įmanomo rezultato“, – prisipažino finansų viceministrė.
Lietuva siekė, kad naujo laikotarpio Sanglaudos politikos įgyvendinimas šalyje remtųsi 2016 m. patvirtintu Lietuvos padalijimu į du regionus – labiau išsivysčiusį Sostinės ir Vidurio Vakarų regioną.
Atrodo, jog EK šiam Lietuvos siūlymui pritars. „Liepos 22 d. Komisija išplatino darbinį dokumentą, kuriuo pripažįstama, jog nebėra kliūčių 2021–2027 m. Sanglaudos politikos įgyvendinimui, taikant naujausią 2016 m. NUTS2 klasifikaciją.
Pagal 2016 m. NUTS2 klasifikaciją Lietuva padalijama į du statistinius NUTS2 lygmens regionus – labiau išsivysčiusį Sostinės ir mažiau išsivysčiusį Vidurio Vakarų regioną. Atsižvelgdami į tai, tikimės, kad ES Tarybai pirmininkaujančios Suomijos atnaujintame derybiniame dokumente dėl naujos DFP tai bus atspindėta“, – teigė finansų viceministrė.
Nukentės infrastruktūra, švietimas ir regionai
Jeigu Lietuvai naujuoju finansiniu laikotarpiu, lyginant su 2014–2020 m., ES parama mažėtų 15 proc., kurios sritys, tikėtina, „nukentėtų“ labiausiai?
L. Maskaliovienės nuomone, santykinai didžiausias finansavimo mažėjimas, tikėtina, išliks Sanglaudos politikos ir kaimo plėtros srityse. „Sanglaudos ir investicinių fondų mažinimas, valstybei narei ekonomiškai augant ir konverguojant, yra natūralus procesas.
Žinoma, jis turi būti nuosaikus ir palaipsnis, kad nesukeltų rizikos tolesnei jos konvergencijai. Galimų investicijų paketui sumažėjus, reikės dar labiau išsigryninti investicijų prioritetus“, – sakė viceministrė.
Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, mano, jog labiausiai nukentėtų tos sritys, kurios nebūtų laikomos prioritetinėmis 2021–2027 m. laikotarpiu ir kurios susijusios su materialinėmis investicijomis, nes būtent jas lengviausiai būtų galima sumažinti.
„Kadangi panašu, kad prioritetas bus skiriamas su aplinkosauga, nelygybės mažinimu, inovacijomis susijusiems reikalams, su pastaraisiais tikslais susietos priemonės bus neapkarpytos ir finansavimas netgi padidintas.
Kalbant apie žemės ūkį, neišvengiama tai, kad daugiau dėmesio bus skiriama smulkesniam ir vidutiniam ūkiui skatinti, o didiesiems žemės ūkio žaidėjams parama bus ribojama, tačiau čia labai svarbu, kad Lietuva atrastų tokį efektyvų pinigų paskirstymą ilgesniu laikotarpiu, nes Lietuvoje ūkiai turi toliau didėti, ir būtų geriausiai stiprinti tą vidutinio dydžio ūkį“, – teigė ekonomistas.
„Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Ž. Maurico nuomone, sumažėjus ES paramai, labiausiai būtų „nuskriaustos“ tos sritys, kurios gaudavo didesnę dalį paramos ne investicijoms, o vadinamajam įsisavinimui.
„Tai infrastruktūra, švietimo sektorius ir bendrąja prasme regionai, kurie nemažą dalį paramos skyrė įvairiems infrastruktūros projektams, pradedant vandens valymo, baigiant viešųjų erdvių, interneto. Tiems projektams pinigų bus mažiau. Todėl reikės daugiau remtis savo jėgomis. Ypač kalbant apie švietimą. Priklausys nuo asmeninio indėlio, kiek Europos grantų pavyks gauti“, – dėstė ekonomistas.
Ž. Maurico nuomone, sunkiausia bus sektoriams, kurie iki šiol „lengva ranka“ ėmė ES pinigus.
Ekonomistas nelabai tiki mūsų valstybės galimybėmis išsiderėti daugiau pinigų Sanglaudos politikos srityje, nes Lietuva tampa vis labiau pasiturinčia šalimi.
„Jeigu Lietuva bus padalyta į du regionus, tai Vilnius paramos, ko gero, apskritai negaus. Nes Vilniaus BVP siekia 100 proc. ES vidurkio. Tai jau bus ne „tarpinis“,o pasiturintis regionas“, – svarstė jis.
O Vidurio Vakarų regionas, arba „ne Vilniaus Lietuva“, kurioje gyvena daugiau kaip pusė šalies gyventojų, ekonomisto nuomone, ES paramos nuo 2021 m. sulauks beveik tiek pat, kiek ir dabar.
Kita vertus, Ž. Mauricas pabrėžė, kad Lietuvos ekonomikai augant ir vejantis Vakarų Europą, neišvengiamai paramos gausime mažiau. „Kitas dalykas, kad augant ekonomikai santykinė ES paramos reikšmė mažėja. Svarbesnis taps nebe ES pinigų kiekis, o kaip mes sugebėsime efektyviai ta parama pasinaudoti“, – svarstė jis.
Ar Lietuvos žemdirbiai susilygins su ES senbuviais?
Lietuvos žemdirbių tiesioginės išmokos vis dar yra gerokai žemiau ES vidurkio. Vadovaujantis Komisijos pateiktu pasiūlymu, 2027 m. pasiektume tik 79 proc. ES išmokų vidurkio. Todėl Lietuva nuosekliai akcentuoja, koks svarbus elementas yra lygių konkurencinių sąlygų visų valstybių narių ūkininkams užtikrinimas.
Kokios perspektyvos pasiekti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams, pradėjus dirbti naujajai EK?
„Bendrosios žemės ūkio politikos srityje nuosekliai akcentuojame vienodų sąlygų Lietuvos ir ES žemdirbiams užtikrinimo poreikį. To aktyviai sieksime ir pradėjus dirbti naujajai EK. Galutinis derybų dėl naujos DFP rezultatas, įskaitant tiesioginių išmokų žemdirbiams apimtį, visų pirma priklausys nuo to, kaip pavyks rasti kompromisą tarp valstybių narių“, – mano L. Maskaliovienė.
T. Povilausko nuomone, labai reaalu, kad EK žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru taps lenkų atstovas. „Tad svertai krypsta į mūsų regiono pusę, todėl, manau, didėja tikimybė gauti šiek tiek daugiau tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros programos lėšų. Tačiau vis vien tai nebus esminis pokytis ir netikiu, kad 2021–2027 m. būtų galima laukti tokio pat finansavimo, kaip ES vidurkis“, – sakė T. Poviliauskas.
Ž. Mauricas pasisako už visų ES žemdirbių lygias galimybes konkuruoti, todėl remia Lietuvos pastangas išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas mūsų ūkininkams.
„Aišku, reikėtų dėti visas pastangas, kad tos išmokos būtų suvienodintos, nes tai tam tikra mūsų žemdirbių diskriminacija. Tačiau tikėtis stebuklų neverta, nes ES biudžetuose tiesioginė parama žemės ūkiui metai po metų mažinama. 2027 ar 2030 m. žemės ūkis jau nebedominuoja. Išksiriami kiti ES finansavimo prioritetai: tai energetika, efektyvumas, sienų apsauga, konkurencingumas, moksliniai tyrimai.
Taigi, bus neblogas pasiekimas, jeigu mūsų žemdirbiams pavyks išlaikyti tokį patį finansavimo lygį absoliučiais skaičiais, koks yra dabar“, – mano Ž. Mauricas.
Palyginus Lietuvos ir Vakarų Europos žemdirbiams skiriamas tiesiogines išmokas, ekonomisto nuomone, nebent morališkai jaustumės geriau. Pinigų daugiau ūkininkai negaus, tačiau būtų atkurta lygybė.
Rašyti komentarą