Užstrigusias spynas atrakinantys meistreliai gali ir apgauti

Moteris įtaria, kad norėję jai pagelbėti praeiviai, internete radę pirmą pasitaikiusį avarinio durų atrakinimo paslaugas teikiančio meistrelio numerį, iškvietė aferistus. Kad rinkoje yra privisę įvairaus plauko šios paslaugos teikėjų, pritaria ir patys raktininkai. Įdomu, kad ši veikla iki šiol nėra licencijuojama ar reglamentuojama, norint legaliai teikti tokias paslaugas pakanka turėti verslo liudijimą.

Neteko visų pinigų

Pranciška pasakojo, kad grįžusi iš parduotuvės į namus nebegalėjo į juos patekti, nes užstrigo spyna.

"Prieš keletą metų buvau apvogta, tad taip ir liko sugadinta spyna. Tiesiog neturiu pinigų, kad galėčiau ją pakeisti. Iki šiol šiaip ne taip pavykdavo užrakinti ir atrakinti, bet tą dieną pamačiau, kad savo jėgomis niekaip nepavyks", - pasakojo senolė.

Pasak jos, pamatę prie buto durų verkiančią senolę, praeiviai iškvietė jai pagalbą - paskambino meistrams, kurie atrakina užsikirtusias spynas.

"Aš net nežinau, kokiu telefonu jie paskambino. Rado internete pirmą pasitaikiusį ir paskambino. Netrukus atvažiavo du vyrukai.

Per kelias minutes išgręžė nedidelę skylę spynoje ir duris atvėrė. Už tai paprašė net 80 eurų.

Atsidariusi piniginę suskaičiavau, kad iš viso tiek ir beturiu, o iki kitos pensijos dar ne viena savaitė. Prašiau, kad paliktų bent pusę man, o jie griebė pinigus ir pabėgo. Nei čekio, nei pinigų", - verkdama pasakojo senolė.

Pranciška norėjo patarti kitiems, kad bent jau kainas už tokias paslaugas išsiaiškintų iš anksto.

Jei gręžė - turėjo išsinešti?

Tačiau, panašu, kad tai nėra labai paprasta. Internete avarinio atrakinimo paslaugas teikiančių įmonių ir pavienių meistrų kontaktų galima rasti ne vieną, tačiau tikslių kainų nepavyko surasti. Aiškinama, kad kiekvienas atvejis individualus ir kainą galima nustatyti tik pamačius spyną.

Keista, bet šia tema ne vienas internete avarinio spynų atrakinimo paslaugas teikiantis meistras atsisakė kalbėti.

Vienintelės "Raktų imperijos" direktorius Žanas Sliževičius sutiko atskleisti kai kurias šios gana populiarios paslaugos detales.

Pasak jo, vien tas faktas, kad skylę spynoje išgręžę meistreliai paliko tokią spyną jos savininkei, leidžia įtarti, kad Pranciška susidūrė su nepatikimais paslaugos teikėjais, galbūt net šią veiklą vykdančiais nelegaliai.

"Jei spyną tenka gręžti, meistras pagal reikalavimus neturi teisės jos palikti, o turi išsinešti su savimi, kad neliktų pavyzdžio vagims, kaip šis darbas atliekamas", - pasakojo įmonės vadovas. Nors siūlančių šias paslaugas skelbimų netrūksta, vyras neslėpė, kad klientų visiems užtenka. Esą dėsninga, kad jų padaugėja per pilnatį. Taip pat daug kas priklauso nuo oro sąlygų. Pavyzdžiui, paspaudus šaltukui, neretai pradeda kvailioti automobilių spynelės. "Daugiau iškvietimų sulaukiame ir per šventes, nes padauginę alkoholio žmonės tampa išsiblaškę", - sakė Ž. Sliževičius. Įmonės vadovas pasakojo, kad kaina už avarinį spynos atrakinimą gali siekti nuo 30 iki kelių šimtų eurų. "Viskas priklauso nuo spynos. Kiekvienai spynai atrakinti naudojami specialūs instrumentai, o jie taip pat lūžta, genda. Be to, meistrai vyksta mokytis, o tai taip pat kainuoja. Kuo sudėtingesnę spyną išmoko atrakinti, tuo tokių kursų kaina didesnė. Todėl ir ši paslauga nėra labai pigi", - pasakojo "Raktų imperijos" direktorius. Be to, kaina paprastai priklauso ir nuo to, ar meistrai iškviečiami darbo metu. Jei šios paslaugos prireikia naktį, gali būti taikomas net 100 proc. dydžio antkainis.

Įstatymai nereglamentuoja

Įdomu tai, kad nėra taisyklių ar įstatymų, kurie reglamentuotų avarinį spynų atrakinimą vykdančių įmonių veiklą. Nebent pačios paslaugas teikiančios įmonės vidaus taisyklėse nustato, kaip meistrai privalo elgtis. Tokia veiklos sritis nėra ir licencijuojama.

"Kodėl iki šiol ši veikla nėra licencijuojama, reikia klausti ne mūsų, o valstybės institucijų", - sako Lietuvos raktininkų asociacijos prezidentas Jaroslavas Chontas.

Suprantama, kai šis verslas nėra griežtai kontroliuojamas, užtikrinti darbų kokybę ir saugumą nėra paprasta.

"Tačiau mūsų asociacijos nariai turi savo vidines taisykles ir jų laikosi", - minėjo J. Chontas.

Šiose taisyklėse nurodoma, kad prieš avarinį spynų atidarymą, meistrai privalo patikrinti, kad asmuo yra šio turto savininkas. Jeigu patvirtinančių dokumentų arba liudininkų nėra, rekomenduojama paslaugas atlikti tik išsikvietus policijos pareigūnus.

Taip pat meistrams griežtai draudžiama atskleisti informaciją apie spynos atidarymo technologijas tretiesiems asmenims, perduoti instrumentus kitiems asmenims arba turimą įrangą naudoti nedarbo metu.

Pasiteiravus, ar į organizuojamus raktininkų mokymus nėra galimybių patekti piktų kėslų turintiems žmonėms, J. Chontas pasakojo, kad tokius mokymus vykdo Europos raktininkų federacija, tad neturintiems reikiamų rekomendacijų ten patekti nėra galimybės.

Šiuo metu Lietuvos raktininkų asociacija vienija 16 raktų ir spynų centrų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės, Šilutės, į ją patenka ir vienas raktų centras iš Estijos.

KAINOS. Pasak meistrų, avarinis durų atrakinimas gali kainuoti ir kelis šimtus eurų.

"Adobe Stock" nuotr.

Masalas vagims?

"Žinoma, kad nėra labai gerai, kai šia veikla gali užsiimti kas tik nori - pakanka išsiimti verslo liudijimą", - pritarė Ž. Sliževičius.

Pasak jo, gana dažnai jo vadovaujamos įmonės darbuotojai kviečiami padėti žmonėms, kai neprofesionalūs meistrai sugadina ne tik spyną, be ir duris.

"Dažnai žmonės iš pradžių galvoja tik apie kainą, tikisi, kad pavieniai meistreliai padarys pigiau", - kalbėjo Ž. Sliževičius, pats šia veikla užsiimantis nuo 1987-ųjų, perėmęs ją iš savo tėvo.

Jis prisiminė neseniai Kaune įvykusią istoriją, kai žmonės išsikvietė vagis.

"Patys pareigūnai man pasakojo, kad buvo išaiškinta, jog vietoje meistrelio žmogus išsikvietė vagį. Tiesiog skelbimuose susirado, kas siūlo pigesnę kainą, ir paprašė atrakinti spyną. Procesas baigėsi tuo, kad meistras spyną pakeitė. Žmogelis net neįtarė, kad vieną raktą "meistrelis" pasiliko sau. Tad po kurio laiko iš namų pradėjo dingti po keletą daiktų. Galų gale pavyko susekti, kad namuose vis apsilanko "meistrelis", kaip vėliau paaiškėjo, jau ne kartą už vagystes teistas vyras, ir pasiima vieną kitą daiktą. Taip jis namus švarino ne vieną mėnesį, kol šeimininkai susivokė kreiptis į policiją ir ieškoti kaltininko", - neseniai įvykusią istoriją prisiminė Ž. Sliževičius.

Dažniau patenka pro langą?

Ar panašių istorijų yra nutikę Klaipėdoje, nepavyko sužinoti. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėjos Andromedos Grauslienės duomenimis, atskirai vagystės iš gyvenamųjų patalpų nefiksuojamos, jos patenka į bendrą vagysčių skaičių. Visgi bent iš pateiktos informacijos matyti, kad kur kas dažniau į namus vagišiai patenka pro langą.

"Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki šių metų spalio 1 d. visoje Klaipėdos apskrityje užregistruota 818 vagysčių atvejų (2018 m. per tą patį laikotarpį buvo 973), Klaipėdos mieste per devynis šių metų mėnesius registruotos 425 vagystės (praėjusiais metais per tą patį laikotarpį buvo 551). Vagystės iš butų ar namų yra registruojamos bangomis - keletas vagysčių vienu metu, tuomet įtariamieji nustatomi ir kurį laiką būna ramu. Paskutinis toks atvejis buvo Klaipėdos mieste šiemet rugsėjį - vagys įsibraudavo į pirmuose daugiabučių aukštuose esančius butus - patekdavo į juos pro paliktus pravirus langus, vienu atveju patys išlaužė lango rėmą", - pasakojo A. Grauslienė.

Neseniai buvo išaiškinti ir sulaikyti du asmenys, šių metų rugsėjo mėnesį apvogę keletą klaipėdiečių butų. Du ne kartą už vagystes, plėšimus ir kitus nusikaltimus jau teisti asmenys, Klaipėdoje, Debreceno, Laukininkų ir Šiaulių g., pastebėję pirmuose daugiabučių namų aukštuose pravirus langus, pro juos patekdavo į butus ir pasisavindavo įvairių daiktų.

"Pasitaiko ir vagysčių iš statomų namų - dažniausiai Klaipėdos rajone. Įsibraunama į statybvietes ir pasisavinami įvairūs statybiniai įrankiai, šildymo katilai ir kiti vertingi daiktai. Čia dažniausiai patenkama išlaužus terasos duris ar langus", - pasakojo A. Grauslienė.

Istoriniai faktai

Istorinių šaltinių duomenimis, Lietuvoje metalinės spynos ir raktai naudojami nuo IX a., cilindrinės spynos - nuo XI-XII a., o pakabinamosios spynos - nuo XV-XVI a. Spynų gamyba ypač garsėjo Vilniaus ir Klaipėdos amatininkai. Fabrikiniu būdu spynas pradėta gaminti XIX a. pabaigoje Kaune.