Tragedija po tragedijos. Medikus reikia gelbėti

Ką slepia medikų mirtys?

Spalio pabaigoje Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė prarado perspektyvų traumatologą. 30-metis dviejų vaikų tėvas buvo rastas negyvas savo namuose iškart po savaitgalio budėjimų.

Nors tuomet ligoninės atstovai plačiau komentuoti incidento nepanoro, neoficialiai buvo kalbama, kad traumatologai ir chirurgai darbe nuolat susiduria su didžiule įtampa. Be psichologinio, medikus slegia ir didžiulis, naktinių budėjimų ar ilgai trunkančių operacijų sukeltas fizinis nuovargis, kurį atlaiko ne visi.

Netrukus viešojoje erdvėje pasipylė jaunų medikų prisipažinimai apie gydymo įstaigoje patiriamas vyresnių kolegų patyčias, nuolatinį psichologinį smurtą ir kitokias, su žmogaus orumu sunkiai suderinamas, blogybes.

Tačiau naujos tragedijos nereikėjo ilgai laukti. Kaune lapkričio 18 d. rasta negyva, 1997 m. gimusi, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) penktakursė. Pažangios studentės mirties priežastis dar tikslinama, tačiau neatmetama ir savižudybės versija.

Pasak LSMU Sveikatos psichologijos katedros doc. Giedrės Širvinskienės, nors būsimieji medikai psichologijos dalyko paskaitų turi, jų galėtų būti daugiau.

„Psichologija studentams dėstoma antrame, trečiame ir šeštame kursuose, tačiau paskaitų, įvertinus tai, koks darbas jų laukia, yra per mažai. Mediko darbe reikia ypatingai daug psichologinių žinių ir tinkamo psichologinio pasirengimo, - teigė pašnekovė. - Studijos ir ypač sesijos - sunkus ir sudėtingas laikas. Studentai patiria stresą ir didžiulę įtampą.

Pakeisti situaciją turėtų tai, kad nuo šiol apie problemas jie galės pasikalbėti su keturiais psichologais. Matant, kiek studentų kreipiasi, tampa akivaizdu, kad tokia pagalba būsimiesiems medikams buvo reikalinga“, - reziumavo G.Širvinskienė.

Padėtų profesinis orientavimas

LSMU Studentų atstovybės prezidentės Danielės Bučinskaitės nuomone, rimta pagalba bet kokios studijų srities studentams būtų rimtesnis profesinis orientavimas bendrojo

„Vakarų šalyse, siekiant būsimiesiems studentams padėti geriau susivokti, kas juos labiausiai traukia, profesiniam orientavimui jau mokyklose skiriama daug dėmesio. Lietuvoje efektyviai veikiančios analogiškos sistemos vis dar neturime. Tai ir lemia, kad jauni žmonės įstoja „ne ten“.

Kalbant konkrečiai apie mediciną, čia studijos yra ilgos, sunkios, sudėtingos ir varginančios, nes baigus tampi atsakingas už kitų žmonių gyvybes. Ši sritis tikrai yra ne kiekvienam, tačiau dažnai tai studentai supranta tik trečiame - ketvirtame kurse. Kadangi tiek metų atsimokius sunku viską mesti ir pradėti iš naujo, visi įstojusieji stengiasi bet kokia kaina baigti.

Tai tampa papildomos įtampos ir streso priežastimi“, - pastebėjimais pasidalino D.Bučinskaitė.

SAM - į situacijas reaguojama

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė, išreiškusi užuojautą šeimai, artimiesiems ir visai medikų bendruomenei, pabrėžė, kad ministerija pritaria gydymo įstaigose įsisenėjusių problemų viešinimui.

„Siekiant reikšmingų pokyčių, sudaryta ekspertų darbo grupė iš įvairių institucijų, organizacijų, medikų atstovų. Ji turės parengti veiksmų planą, kaip iš esmės keisti ydingą situaciją dėl medikų darbe patiriamo mobingo ir psichologinio smurto.

Sudarant galimybę išsakyti problemas, pradėjo veikti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasitikėjimo linija. Medikai, darbe patiriantys psichologinį smurtą, mobingą ar kitokio pobūdžio spaudimą, to neturėtų toleruoti ir pranešti apie tokias situacijas nemokamu pasitikėjimo telefonu 8 800 66004, pasirinkus skaičių „3“, - sakė ministerijos atstovė.

Ji pabrėžė, kad skambučiai yra anonimiški. Skambinančių prašoma tik patikslinti gydymo įstaigą, kurioje pastebimos šios problemos, kadangi į jas, įvertinus informaciją, planuojama siųsti mobilią ekspertų grupę. Ji turėtų išsiaiškinti, kokios problemos vyrauja kolektyve ir kaip jos galėtų būti sprendžiamos. Per pasitikėjimo liniją, naujausiais duomenimis, yra kreipęsi arti 40-ies žmonių.