Skyrybas išgyvenusi E.Jackaitė – apie išmoktas pamokas

Žinoma moteris atvirai prisipažįsta, jog gražiais žodžiais ir pažadais ji nebetiki. Po gražiausių žodžių santykiuose kartais seka ir skaudžiausios išdavystės. „Kokia prasmė blaškytis ir ieškoti kažko geriau, jei patys kuriame santykius, meilę ir tą išdavystę.

Skyrybos yra pralaimėjimas, nes santykiai yra kūryba, menas ir darbas, o skyrybos – pasidavimas ir prisipažinimas, kad mums nepavyko“, – mano ji šiandien. Pirmą kartą Eglė tekėjo būdama pirmojo kurso studente.

Tuomet devyniolikmetė savo širdį ir ranką patikėjo taip pat aktoriui, kuris ir tapo jos pirmagimio Jokūbo tėčiu.

Tačiau, kaip sako ji dabar, tuoktis pirmąkart ji nenorėjo ir tai nebuvo sąmoningas jos sprendimas. „Tam didelę įtaką padarė šeimos nariai, nes nemanau, kad būčiau norėjusi tuoktis tuo metu. Tėtis sakė, kad susimetę negyvensim ir arba tuokiamės, arba skiriamės.

Tos vedybos...nežiūrėjau rimtai ir net santuokos sakramento nebuvo, nors esu tikinti ir man tai buvo labai svarbu. To nebuvo, bet prisimenu save, ką jaučiau važiuodama automobiliu vilkėdama gražią suknelę...

Pagalvojau, kad nejau tai yra daugiausia, ką galiu patirti gyvenime.

Nejau tai ir yra tai. Supratau, kad tai nėra su manimi ir manęs tai dar tik laukia. Kad būtų visiems ramiau, greitai gimė sūnus“, – į prisiminimu pasinėrė aktorė. Po penkerių metų pirmoji Eglės santuoka nutrūko jos sprendimu.

To ji gailisi iki šiol, nors ir nuoširdžiai atsiprašė buvusio vyro dėl to, jog nekovojo siekdama išlaikyti jų santuoką.

„Sapnavau baisius sapnus ir net lankiausi vienuolyne. Išardžiau mūsų šeimą ir tai buvo labai neatsakinga. Jokiam žmogui nenorėčiau suteikti skausmo. Nesi vienas sprendėjas ir aplink yra didelis būrys žmonių.

Šiandien mūsų santykis yra labai gražus ir jis yra mano vaiko tėtis. Tačiau turbūt man reikėjo praeiti tą kelią, kurį praėjau, o tas kelias buvo visoks. Reikėjo ir iki dangaus pakilti, ir kristi iki dugno.

Nežinojau ir kaip su tuo tvarkytis. Dabar, norint išsaugoti šeimą, yra specialistai ir viskas įmanoma. Kiek į tą žmogų įdėsi, tiek ir turėsi.

Mes, pačios moterys, darome iš tų vyrų vyrus arba kažkokiu būdu sumenkiname. Tačiau tuo metu man tai neatrodė kažkokia tragedija <...>“.

Eglė filosofiškai sako, kad šeimos laivas dūžta atsitrenkęs į abejingumo ledkalnius ir galvojant tik apie save. Išmokusi pirmosios santuokos suteiktas jai pamokas klaipėdietė aktorė sako, kad klaida to niekada nepavadintų, nes iš šių santykių gimė pirmagimis, o patirtis moterį tik užgrūdino.

Tačiau ji pripažįsta, jog dabar atsidūrusi panašiose situacijose ji elgtųsi visiškai kitaip. Žavios, stiprios ir nemažai gyvenimiškos patirties sukaupusios moterys šiandien gyvena vienos ir nesirenka kandidatų į jų kūną, protą, meilę ir sielą, kurių paprastai būna nemažai, nes, anot TV3 laidos herojės, ne visada tiki, jog tai bus amžina.

„Kai išmoksti gyventi su savimi, mokėsi ir su kitu.

Tačiau nesu aš viena. Turiu mažąjį sūnų, kuriuo rūpinuosi. Realizuoju save ir kaip moteris. Nieko nereikia sakyti.

Pakanka pažiūrėti į moters akis. Prieš dešimt metų nuėjau pas būrėją, kuris ir pasakė, jog laimingiausiu gyvenimo laikotarpiu gausiu peilį į nugarą.

Taip ir nutiko“,– prisimindama buvusius santykius su jaunėlio tėvu Eglė sako, kad iš pradžių viskas buvo tarsi nesibaigiantis medaus mėnuo, o kai viskas pradėjo griūti, moteris prisiėmė atsakomybę už šeimą. Jai atrodė baisu, jog ji nesugebėjo išsaugoti ir šios šeimos.

„Jaučiau atsakomybę, kad mūsų vaikas nuo gimimo pasmerktas gyventi tik su mama. Vaikas neįsivaizduoja, kad gali būti mama ir tėtis. Nebijojau, kad neištversiu, bet jaučiau atsakomybę prieš sūnų.

Tai buvo šeimos iliuzija, kurios neturėjau vaikystėje. Nebuvo mamos mano gyvenime. Kai buvo mėnuo mažyliui, vyras sugalvojo, kad galbūt yra kažkas svarbiau. Nebuvo (taip), kad ėmė ir paliko.

Nenorėjau tokių santykių, kuriuose manęs negerbia. Jei žmogus nebeapsisprendžia nebesityčioti, pasakai, kad gali uždaryti duris ir nebegrįžti. Jei žmogus nesupranta, kad negalima skaudinti brangiausių žmonių, kitaip nebus. Tai yra gyvenimo pamokos mums visiems“, – pasakojo ji „Visi mes žmonės“ laidoje.

Dabar E. Jackaitė sako, kad šiandien, kai yra taip daug priemonių, padedančių išlaikyti šeimą ir išspręsti iškylančias problemas, reikėtų tuo ir pasinaudoti bei taip greitai nenuleisti rankų, nes santykius kuria patys žmonės.

„Suklupti gali kiekvienas ir tegul meta akmenį tas, kuris nėra suklupęs, bet stiprybė yra gebėjime atsitiesti.

Ir viską tikrai galima sutvarkyti. Jei yra bendras tikslas, tą projektą patys ir kuriame“.