Skulptūrų parkas: skaudžiausias medžių ir kapinių klausimas

Netrukus bus pradėti Klaipėdos skulptūrų parko tvarkymo darbai. Norima juos baigti iki 2023 metų sausio 15 d., kai bus minimas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetis. Tačiau nerimas dėl žadamų iškirsti medžių niekur nedingo, kaip ir abejonės, ar galima buvusiose miesto kapinėse įrengti rekreacinę zoną. Specialistai sako jau pavargę kalbėti šia tema. Kyla klausimų ir dėl pačių skulptūrų. Skulptorius Algirdas Bosas prašo jo skulptūrą "Mažvydas" grąžinti į ankstesnę vietą.

"Trumpu komentaru žiniasklaidai turbūt neįrodysime, jeigu iki šiol neįrodėme, kodėl reikia šalinti vienokį ar kitokį medžių skaičių. Parke reikia šalinti daug medžių, tai buvo galima padaryti palaipsniui, per daug metų, bet nebuvo padaryta", - sako kraštovaizdžio architektė Rita Goliakovienė.

"Didžiausia mano svajonė - pamatyti sutvarkytą tą didžiulį 10 ha ploto Skulptūrų parką. Tokie parkai-kapinės yra kiekviename mieste, turinčiame gilias istorines tradicijas. Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Austrijos miestuose matome ypatingą dėmesį jiems, tai vizitinė miestų kortelė. Labai džiaugiuosi, kad mūsų miestas tokiu sunkiu laikmečiu rado lėšų ir parkas bus tvarkomas", - sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Parke - savaiminukų medynas

Tvarkant parką planuojama iš esamų 1 998 medžių pašalinti 504. Žmonės baiminasi, kad po to, kai bus išretinti medžiai, bus didesnis automobilių triukšmas, nebeliks gražaus vaizdo.

"Styrantys be daugumos šoninių šakų medžių kamienai triukšmo tikrai nesulaikys. Tam tinkami plačiai išaugę medžiai, krūmų grupės, gyvatvorės. Apskritai vien medžiai triukšmą sulaiko tik minimaliai. Parke tankus medynas prie Trilapio gatvės neturi jokios perspektyvos - tai laiku neišretintas savaiminukų medynas. Tos vietos ir mišku nepavadinsi. Miške visai kitokia paklotė, auga įvairūs medžiai, yra gyvūnijos. Esantys medžiai su bešakiais kamienais neturi nei grožio, nei ilgaamžiškumo perspektyvos. Kad medis būtų ilgaamžis, jis turi turėti natūraliai išaugusių skeletinių šakų su lapais. O kad visos skeletinės šakos normaliai formuotųsi, medis turi gauti pakankamai saulės šviesos, kad vyktų fotosintezė lapų ląstelėse, turinčiose atitinkamos žalios spalvos medžiagos, galinčios panaudoti saulės šviesos energiją organinėms medžiagoms gaminti. Parke esantys medžiai augdami tankmėje stiepiasi tik į viršų, jų lajos mažėja, nes fotosintezės nevykdančios šakos nunyksta. Kuo laja mažesnė, tuo mažiau medis sugeria anglies dioksido ir atitinkamai mažiau išskiria deguonies.

Be to, yra ir estetinė pusė, nes natūraliai išaugęs su visomis šakomis, nenustelbtas medis yra gražus. Tai šiuo metu miestuose yra beveik retenybė. Atėjęs į parką lankytojas privalo rasti ne tik pavėsį, kylančius į viršų nežinia kokių medžių kamienus, bet matyti ir charakteringus medžių siluetus. Atsiradus daugiau šviesos tarp medžių ar jų grupių, turėtų atsigauti ir žolinė augmenija, kuri šiuo metu daug kur visai nunykusi", - sako R. Goliakovienė.

INTERESAI. Specialistų teigimu, Skulptūrų parke turi būti ir rekreacinis, ir senųjų miesto kapinių, ir skulptūrų, t. y. meninis, sluoksniai. Visus tuos interesus būtina suderinti.

Kraštovaizdžio architektės manymu, tuos medžius parke reikėjo šalinti jau anksčiau. Bet, matyt, esantieji valdžioje nenori imtis tokio nepopuliaraus veiksmo, tikisi, kad tai padarys kiti.

"Kurį laiką bus negražu"

"Dabar atsakomybę tenka prisiimti mums. Norime išryškinti ir memorialinę projekto koncepcijos dalį. Ypač problemiškoje parko dalyje prie Trilapio g., kuri dabar yra visiškai nenaudojama ir kurioje numatome memorialą, pasirinkau šalinti labiausiai nustelbtas medžių grupes. Atsiras laisvo ploto ir likusieji medžiai gaus daugiau šviesos. Ilgainiui suvargusios šakos pradės atsigauti. Aišku, kurį laiką bus negražu. Jeigu tai būtų buvę daroma palaipsniui, po truputį kiekvienais metais, būtų buvę kitaip.

Įgyvendindami projektą norime labiau išryškinti senąsias medžių alėjas ir pavienius istorinius medžius, kuriems prireiks arboristų pagalbos.

Netekčiai kompensuoti yra numatyta pasodinti naujų medžių, nemažai paunksminių paklotinių, vijoklinių augalų, krūmų, gėlynų", - aiškino R. Goliakovienė ir pridūrė, kad inventorizaciją daro ir siūlo medžius šalinti jau ne pirmą kartą.

Kraštovaizdžio architektės manymu, pirmiausia reikia pašalinti visai sausus, neperspektyvius medžius ir atlaisvinti medžius senolius, kuriems daugiau kaip 150 metų, nuo gretimai augančių jaunesnių medžių. Šviesių, atvirų erdvių sukūrimas yra būtina augančių medžių gerovės sąlyga. Kartu tai pagerintų viso parko mikroklimatą.

Baiminamasi visuomenės susipriešinimo

Intensyviai Skulptūrų parko sutvarkymo projektas pradėtas rengti 2015-2016 metais, leidimas statybos darbams gautas 2018-aisiais.

Savivaldybės administracija sudarė darbo grupę, vykdančią Skulptūrų parko projekto priežiūrą, kuri argumentų kalba bando palengvinti šio projekto įgyvendinimą, diskutuoti su visuomene. Jai vadovauja V. Juška. Be jos, dar yra sudaryta želdynų komisija, kurios nariai nagrinėja kiekvieną medį atskirai ir žymi tuos kryžiukus.

"GYVENTOJAI". Parke eksponuojami lietuvių modernistų ir postmodernistų ankstyvieji darbai.

"Apie medžių kirtimą turi būti kuo daugiau informacijos ir viešumo. Nenorėčiau, kad dėl medžių kirtimo vėl susipriešintų visuomenė, kas įvyko kuriant Skulptūrų parką kapinėse sovietmečiu. Net patys skulptoriai bijojo užeiti į parką pažiūrėti savo skulptūrų. Esą jie buvo blogiukai, palaikę sovietus ir statę parke savo kūrinius. Galų gale visuomenė susitaikė su tuo, kad į Skulptūrų parką reikia žvelgti kaip į istorinę vietą. Iš esmės kapinių jame nebėra, tik keli senukai ateina prižiūrėti kapų. Likęs tik istorinis žinojimas, kad kažkada čia buvo kapinės", - sako Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, atsakingo už skulptūrų ekspoziciją, direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė, neneigianti, kad medžiai parke nebuvo prižiūrimi, želdinių zonos nebuvo formuojamos.

"Kai buvau renkama į komisiją, iš karto pasisakiau, kad esu ta, kuri nori išsaugoti visus medžius. Nesu specialistė, galiu išsakyti tik žmonių nerimą. Gal formuojant buvusius, bet šiandien išnykusius kapinių takus prie Trilapio gatvės nebūtina kirsti medžio, gal galima jį apeiti? Yra manančiųjų, kad išpjovus medžius vėtros, kurios pas mus gana dažnos, pažeis šimtamečius medžius. Kai medžiai bus išpjauti, pasimatys keliai, kurie aplink parką yra labai judrūs. Išlįs visas triukšmas, parkas nebebus uždaras, o juk einantys į jį žmonės nori ramybės. Ar išliks parko jaukumas, kai sumažės medžių, nežinau. Šimtamečių medžių lapija labai aukštai, o kas tada liks žmogaus lygmenyje? Nežinau, kaip viskas bus. Žmonės, kurie rengė projektą, norėjo tik gero", - savo nerimu pasidalijo S. Simanaitienė.

Galimos tik nedidelės korektūros

V. Juška sako, kad želdiniai Skulptūrų parke buvo projektuojami vadovaujantis 2000-aisiais patvirtintu detaliuoju planu. Pasirodo, jau tuomet buvo numatyta šalinti daugiau kaip 900 medžių. Nuo to laiko dėl želdynų nepriežiūros situacija tik prastėjo.

"Dėl projekto parkas kardinaliai nepasikeis. Istorinių miesto kapinių mes nepadarysime Palangos botanikos parku. Negalime naudoti tokių priemonių, kokių imasi miškininkai.

PARKAS žmonių mėgstamas ir žiemą.

Tai miesto parkas. Esminis dalykas - senųjų istorinių medžių, kuriems per 100 metų, apsauga.

Be to, bus pasodinta daugiau kaip 100 naujų medžių, keli tūkstančiai krūmų, atkurtos buvusios alėjos. Teritorija prie Trilapio g. dabar yra tarsi parko užribis, kur priaugę daug savaiminių medžių. Vakarinėje ir centrinėje parko dalyse šalintinų medžių yra labai nedaug.

Ko gero, įgyvendinant projektą bus ir šiokių tokių korekcijų, nes turi būti atliekami archeologiniai tyrimai. Gali tekti vieną kitą taką pastumti į šoną. Jeigu būtų iškirsta ne 500 medžių, o kiek mažiau, nemanau, kad tai išardytų bendrąją parko tvarkymo koncepciją. Jeigu projekte būtų daromi esminiai pakeitimai, tada reikėtų iš naujo rengti projektą ir iš naujo rūpintis statybą leidžiančiu dokumentu. Tada vėl žengtume atgal į 2015-2016 metus", - kalbėjo V. Juška.

Kapinių vietoje - ramybės zona

Paveldosaugos skyriaus vedėjas V. Juška teigia, kad rekreacinė parko zona nesiplės į kapinių teritoriją, vaikų žaidimo ir krepšinio aikštelės suprojektuotos už kapinių ribos. Pastarųjų teritorijoje planuojama ramybės zona. Tik joje esančių pėsčiųjų takų danga bus keičiama į patogesnę. Šalia Trilapio g. buvusių istorinių takų vietoje projektuojami keli nauji takai, bet jie nebus tiesiami virš kapų.

Planuojamas nedidelis memorialas tiems tūkstančiams žmonių, kurie buvo palaidoti šiose miesto kapinėse. Pasak V. Juškos, dabar ten ir dabar yra savavališkai pastatytas vienas kitas paminkliukas, o projektu siekiama sudaryti galimybę civilizuotai pagerbti tuos žmones.

Memorialas nebus statinys. Tai bus žalias labirintas iš gyvatvorių ir granito plokščių, ant kurių bus galima užrašyti vardus, pavardes. Ten pat bus sudėliotos antkapinių paminklų dalys, rastos griaunant sovietinius universiteto pastatus. "Mes suprantame, kad kapinių teritorija įpareigoja, tad joje pikniko aikštelių neprojektuojame. Vaikų žaidimo aikštelė bus toje pačioje vietoje, kaip ir dabar, bet bus kokybiška, turės minkštą dangą. Krepšinio aikštelė irgi turės atitinkamą dangą, o ne asfaltą, kaip dabar", - pasakojo V. Juška.

PERKELS. Arūno Sakalausko skulptūra "Vienišas kalnas" pagal projektą bus perkelta į vakarinę parko dalį, nes ji stovi ant požeminių komunikacijų.

Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Dėl kritikos, esą miesto parką norima paversti kapinėmis, Paveldosaugos skyriaus vedėjas atsako: "To tikrai nesiekiama. Turi būti visi sluoksniai: tiek rekreacinis, tiek senųjų miesto kapinių, tiek skulptūrų, t. y. meninis, sluoksniai. Visus tuos interesus reikia suderinti."

Kodėl nukišo į parko gilumą?

Šiemet sausio 14 d. skulptorius A. Bosas kreipėsi į Klaipėdos miesto valdžios ir kultūros institucijas prašydamas jo skulptūrą "Mažvydas" grąžinti į ankstesnę vietą, kur ji buvo pastatyta 1980-aisiais - prie įėjimo į parką iš K. Donelaičio g. To jis prašė ir 2017-aisiais, tačiau konkretaus atsakymo iki šiol nėra gavęs.

"Žinau, kad skulptūra buvo perkelta į parko gilumą nepraėjus nė metams po jos pastatymo, patiriant komunistinės valdžios spaudimą iš Vilniaus, - esą kaip galima vaizduoti konkrečią istorinę asmenybę ne realistiniu stiliumi. O ir ne visa tuometinė tarybinė visuomenė buvo pasirengusi suvokti moderniojo meno kalbą. Parke eksponuojami lietuvių modernistų ir postmodernistų ankstyvieji darbai kaip tik ir sudaro didžiąją parko ekspozicijos vertės dalį. Menotyrininkių Kristinos Jokubavičienės, doc. Ramutės Rachlevičiūtės ir dr. Elonos Lubytės nuomone, skulptūra "Mažvydas" reprezentuoja Skulptūrų parko, ilgus metus vadinto Martyno Mažvydo vardu, formos drąsą ir laikmetį", - rašoma A. Boso laiške.

Viename iš interviu S. Simanaitienei buvusi Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Nijolė Navogreckienė sakė: "Dabar galvoju, kad A. Bosas neturėjo galimybės tinkamai pristatyti savo novatorišką darbą, paaiškinti visuomenei, kad taip pavaizduotas knygos žingsnis į pasaulį. Pamenu, stovi priekyje "Martynas Mažvydas", kyšo dvi kojos, abu Bieliniai (J. Bielinis buvo kultūros ministras - aut. past.), pagal išsilavinimą lituanistai, stovi prieš skulptūrą ir sako: "Sėdmenys... Kodėl?

Manau, miestas nebuvo "sunokęs" tokiai pirmosios knygos išraiškai." Tame pačiame interviu prisipažįsta, kad jai ta skulptūra labai patiko. "Puiki ekspresija. Būčiau ją palikusi ten, kur stovėjo, parko pradžioje prie K. Donelaičio gatvės." Pasak N. Navogreckienės, partija įsikišo tik dėl A. Boso skulptūros.

Muziejus palaiko skulptorių

Skulptūrų parkas buvo įkurtas 1977 metais. Pasak S. Simanaitienės, apie 2000-uosius, kai Klaipėdos meru buvo Eugenijus Gentvilas, oficialiai buvo įteisintas pavadinimas - Klaipėdos skulptūrų parkas. Tačiau ir menotyrininkai, ir klaipėdiečiai jį vadino Martyno Mažvydo parku, tarsi išskirdami jį iš kitų skulptūrų parkų, bet toks pavadinimas oficialiai niekada nebuvo įteisintas.

"Jei atstatytų "Mažvydą" į vietą, tai būtų netikėta visuomenei. Bet juk viena iš skulptūros funkcijų mieste yra stebinti, kelti klausimus", - sako muziejininkė. S. Simanaitienės teigimu, muziejus palaiko skulptoriaus A. Boso kreipimąsi, nes ta skulptūra yra tarsi vizitinė šio parko kortelė. "Vieniems žmonėms ji patiko, kitiems - ne. Esą čia Mažvydas yra išsižergęs. Bet tai simbolizuoja šuolį iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją. Tai jungties, tilto metafora. Iš tikrųjų tai torso interpretacija. Vienu žvilgsniu negali įvertinti. Modernusis menas reikalauja intelektinių pastangų jį suprasti. Pritariame tam, kad skulptūra būtų grąžinta į ankstesnę vietą, nes norime, kad būtų teisingas požiūris į parką. A. Boso skulptūra yra pripažinta viena įdomiausių parko plastikų", - sako muziejaus direktoriaus pavaduotoja. Muziejus išsiuntė prašymą projektuotojams, kad kai kurių skulptūrų postamentai būtų papildyti žemėmis, nes per tiek metų žemė nusėdo, atsivėrė techninės postamentų dalys. Be to, tais laikais sumanymas buvo toks, kad skulptūra turi būti žmogaus akių lygyje. Pasak S. Simanaitienės, tada tai dar buvo nauja kalba, modernus skulptūrų šiame parke eksponavimo būdas.

Bus atkurti kapinių vartai

S. Simanaitienė apgailestauja, kad projekte mažai dėmesio skirta gynybiniam fortifikaciniam lauko įrenginiui - šansui, vadinamajai Napoleono kalvelei. Ji ilgai net nebuvo įtraukta į apskaitą, nors, pasak muziejininkės, tai vienas įdomiausių objektų. "Ar mes turime daug išlikusių 1812 metų objektų? Vienintelį. O jis net neįtrauktas į paveldo sąrašą, patenka į parko rekreacinę zoną", - sakė S. Simanaitienė.

V. Juška išskirtų projekte buvusių kapinių simbolinių vartų atkūrimą. "Miesto kapinės turėjo gražius vartus iš M. Mažvydo alėjos pusės. Į jas vedė viena alėja, o kita - iš Liepų g. pusės. Ketinama atkurti abiejų pusių simbolinius vartus. Tai liudys miestiečiams, kokia turtinga yra šios vietos istorija", - mano paveldosaugininkas.

V. Juška džiaugiasi, kad stačiatikių bendruomenė leido atkurti alėją. Buvusioje liuteronų istorinėje koplyčioje šiuo metu yra įsikūrusi stačiatikių bendruomenė. Anksčiau alėja buvo platesnė nei dabartinis takas nuo Liepų g. Tai ašinė alėja, prie kurios yra svarbiausi objektai: paminklas 1923 metų sausio 15-osios sukilimo dalyviams, paminklai dosniausiam Mėmelio filantropui Juliui Liudvikui Vyneriui ir Klaipėdos garbės piliečiui, garsiam mecenatui Hermanui Gerlachui. Beje, įgyvendinant projektą bus visiškai atkurta H. Gerlacho kapavietė. Dionyzas Varkalis saugo metalinės tvoros fragmentus.

Buvo kilęs ginčas dėl tvoros palei Trilapio ir S. Daukanto gatves, tačiau jau susitarta, kad tokia tvora reikalinga. Projektuotojų paskaičiuota kaina - apie 90 tūkst. eurų. Pasak V. Juškos, galų gale ir visoje Europoje tokie parkai yra aptveriami.

R. Goliakovienė pasiūlė įkurti kvapų sodelį Liepų g. pusėje, kuriame būtų auginami Mažosios Lietuvos kapinėms būdingi augalai. Siūloma jį pavadinti kokios nors istorinės Klaipėdos miesto asmenybės vardu.

Beje, parko aplinka bus pritaikyta ir žmonėms, turintiems negalią. Bus įrengta laistymo sistema, palengvės parko priežiūra, atsiras naujų gėlynų.