Įmonių, kurios neturi banko sąskaitos, veikla Lietuvoje yra praktiškai neįmanoma – tokia įmonė negali gauti pajamų ir registruotis PVM mokėtoju. Todėl banko atsisakymas atidaryti sąskaitą ar veikiančios sąskaitos uždarymas iš esmės prilygsta mirties nuosprendžiui.
Verslininkas Ričardas Ruseckas, pastaruosius kelerius metus vadovavęs įmonei, kuri Lietuvoje sėkmingai veikė 13 metų, buvo priverstas ją uždaryti, o darbuotojus atleisti.
Kadangi bankai konkrečių sprendimo nebendradarbiauti priežasčių nenurodė, įmonės vadovas įtaria, kad finansininkams netiko tai, kad šios įmonės vienintelis naudos gavėjas yra Rusijos pilietis.
„Swedbank“ pranešus, kad nutraukia santykius su įmone, pastarosios vadovas dėl sąskaitos atidarymo kreipėsi į SEB banką. Pastarasis paprašė pervesti 500 eurų dokumentų patikrai ir atsiųsti „Swedbank“ raštą apie santykių nutraukimo pagrindus.
Po trijų mėnesių SEB bankas informavo, kad sąskaitos neatidarys ir paaiškinime kone pažodžiui pakartojo „Swedbank“ motyvus. Abu bankai nenurodė konkrečių priežasčių, kodėl neteiks paslaugų įmonei, paaiškindami tik bendruosius teisinius principus.
Sumokėtų 500 eurų „už dokumentų“ patikrą SEB bankas negrąžino. Įmonės vadovas teiravosi galimybės atidaryti sąskaitą banke „Citadele“ ir Šiaulių banke. Vienas jų „dokumentų patikrai“ užsiprašė 400 eurų, kitas 500 eurų. Po tokių pasiūlymų vadovas nuleido rankas, įmonė šiuo metu likviduojama.
„Nutraukiame dalykinius santykius. Kalba baigta.“
Praėjusių metų rugpjūčio 17 d. „Swedbank“ raštu informavo transporto įmonę UAB „Alitva“, kad vykdydamas „pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją“ bei įvertinęs kliento pateiktą ir kitą turimą informaciją „Swedbank“ priėmė sprendimą, jog toliau įmonei teikdamas finansines paslaugas negalėtų tinkamai įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintos pareigos užtikrinti tinkamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją
. „Todėl dalykinių santykių tęsimas su jumis „Swedbank“ yra nepriimtinas bei kelia riziką teisėtiems „Swedbank“ interesams“, klientą informavo bankas.
„Bankas parašė, kad tos įmonės naudos gavėjas – akcininkas – yra rusas iš Kaliningrado srities“, – Alfa.lt pasakojo tuometis „Alitvos“ vadovas R. Ruseckas, šiuo metu besiverčiantis savarankiškai.
Direktorių itin nustebino, kad bankas nenurodė konkrečių sprendimo nutraukti bendradarbiavimą ir uždaryti bendrovės sąskaitą priežasčių, todėl paprašė išsamesnių paaiškinimų, kodėl įmonė ar jos akcininkas įtariamas pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu.
Rugsėjo 4 d. banko žinute atsiųstu raštu „Dėl dalykinių santykių nutraukimo pagrindų“ bankas pristatė bendruosius tokio sprendimo teisinius principus, tačiau konkrečios informacijos, kuo bankui įmonė ar jos savininkas neįtiko, taip ir nenurodė.
„Swedbank“ klientą informavo, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu bei Lietuvos banko valdybos patvirtintais Finansų rinkos dalyviams skirtais nurodymais „Swedbank“ privalo vykdyti nuolatinę operacijų ir kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių tyrimą. Tuo esą siekiama užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų „Swedbank“ turimas žinias apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir žinias apie lėšų šaltinį.
Bankas neva „turi kaupti informaciją, kuri leistų aiškiai suprasti, koks yra vykdomų operacijų tikslas ir pobūdis“, įskaitant, iš kur į kliento sąskaitą pervedamos lėšos, kur lėšas perveda pats klientas, kaip dažnai ir kokia valiuta atliekamos konkrečios operacijos, kas yra kliento naudos gavėjai, kokia yra kliento nuosavybės ir kontrolės struktūra ir pan.
Tačiau bankas nenurodė, kokius teisės aktus įmonės akcininkas galbūt pažeidė ar kokią riziką savo veiksmais gali kelti.
„Kaip jūs taip pat žinote, (...) atsižvelgiant į „Swedbank“, kliento ir visuomenės interesus, „Swedbank“ turi teisę apriboti ratą asmenų, su kuriais „Swedbank“ yra susijęs sutartinais santykiais ir kuriems teikia paslaugas, taip pat, atsižvelgiant į visuotinai pripažintą sutarties laisvės principą, „Swedbank“ turi teisę pasirinkti, kur su kokiais asmenimis sudaryti sutartis arba atsisakyti jas sudaryti“, – paaiškino finansų institucija.
Įmonei priminta, kad „Swedbank“ visais atvejais turi teisę nutraukti paslaugų teikimą konkrečiam klientui ar dalykinius santykius su konkrečiu klientu, jeigu to reikalauja teisės aktai arba dėl svarbių priežasčių. „Swedbank“, kaip mažos rizikos bankas, esą renka ir analizuoja informaciją, kuri padeda sukurti kliento „portretą“, bei įgyvendina tarptautinį principą „Pažink savo klientą“.
„Aplinkybė, kad jūs skirtingai nei „Swedbank“ vertinate pinigų plovimo ir teroristų finansavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei susiklosčiusią faktinę situaciją ir „Swedbank“ priimamą riziką, nelemia „Swedbank“ veiksmų neteisėtumo ir nepagrįstumo. Apgailestaujame dėl patiriamų rūpesčių ir nepatogumų, tačiau „Swedbank“ neturi galimybių toliau tęsti dalykinių santykių su jumis“, – pridūrė „Swedbank“.
Toks banko atsakymas lietuvį įmonės vadovą tiesiog pribloškė. „Su kuo nori sudaro sutartį, su kuo nori, nutraukia. Kalba baigta“, – taip į įmantrias teisines formuluotes apvilktą banko žinią suprato R. Ruseckas.
Paprašė 500 eurų dokumentams tikrinti
Ieškodamas išeities, vadovas dėl sąskaitos atidarymo kreipėsi į kitą Lietuvoje veikiantį skandinavų banką SEB. R. Ruseckas šiam bankui iš karto nurodė, kad naudos gavėjas (akcininkas) yra Rusijos pilietis. „Sako, gerai, sumokėkite 500 eurų, mes tikrinsime“, – pasakojo R. Ruseckas.
Pervedus nurodytą sumą, įmonės vadovas kone kas savaitę buvo verčiamas atsakinėti į begalę banko siunčiamų klausimų, siųsti įvairius dokumentus. Kai kurie klausimai jam pasirodė beprasmiai ir absurdiški.
SEB bankas, be kitų dalykų, prašė pateikti nuorodas į viešus šaltinius, kuriais remiantis yra nustatomas įmonės paslaugų kainą lemiantis pervežimo tarifas už automobilį tarp valstybių; paaiškinti, kokiu būdu yra apmokamos PVM sąskaitos faktūros; pateikti dokumentus, pagrindžiančius PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo faktą; paaiškinti, kaip ir kur buvo generuojamos finansinės atskaitomybės dokumentuose matomos pardavimo pajamos už 2019 m., siekiančios apie 406 tūkst. eurų; pateikti pardavimo pajamų gavimą už 2019 m. pagrindžiančius dokumentus ir kt.
Įmonė paaiškino, kad nenustato paslaugų kainų, bet derasi su klientais dėl abipusiai naudingų sąlygų, kad turėdama sutartį dirba su beveik tais pačiais klientais, kurie turi daug krovinių, kad visos sąskaitos yra apmokamos tik pavedimu. Bankui išsiųstas išrašytų sąskaitų registras.
Tuo „tardymas“ nesibaigė: įmonės paprašyta pateikti nuorodas į viešai prieinamą informaciją (svetaines), kur būtų matoma įmonės pagrindinių partnerių veikla, darbuotojų skaičius ir kita informacija; dokumentus, pagrindžiančius įmonės vadovo kompetenciją įmonės vykdomoje veikloje; rekomendacinį laišką iš „Swedbank“ bei įvardyti konkrečias priežastis, kodėl yra keičiamas bankas; taip pat visą finansinės atskaitomybės ataskaitą už 2019 m. bei turimų ir turėtų sąskaitų banko išrašus už metus.
R. Ruseckas bankui paaiškino, kad jo kompetenciją liudija vadovo darbo patirtis nuo 1995 m. (UAB „Virtita“, UAB „Denreta“, UAB „Legrus LT“), o dokumentų, pagrindžiančių nebaigtąjį aukštąjį išsilavinimą esą nė negali būti.
Neapsikentusi iki išsekimo kamantinėjusiai SEB banko vadybininkei įmonės buhalterė e. paštu parašė: „Kokius dar dokumentus? Nebaigtas aukštasis – diplomo nėra. Sertifikatai, pažymėjimai – nuo kada jie privalomi?
Žmogus dirba ne valstybės įmonėje, o privačiame sektoriuje. Akcininko reikalas, ką samdyti ir kokių kompetencijų. Įmonė pateikė prašymą atidaryti sąskaitą Jūsų banke, ji neprašo paskolų, lizingų ir pan.
Jūsų pateikiamas klausimas / prašymas arti absurdo, greičiausiai tai bus priežastis neatidaryti sąskaitos, o kaip kompensaciją už „vargą“ pasiliksite 500 eurų mokestį, kurį jau sumokėjome.“
Po šio laiško įmonei atsiųsta trumpa SEB banko žinutė: „Informuojame, kad bankas nusprendė nepradėti dalykinių santykių su jūsų įmone.“
Daugiau kaip 13 metų sėkmingai veikusi įmonė likviduojama
„Kadangi sąskaitos negalime atsidaryti, teko atleisti žmones, šiuo metu tik buhalterė, kuri bando viską uždaryti. Nors įmonė Lietuvoje dirbo 13 metų, jokių pretenzijų niekas niekada nepareiškė. Dabar ją tenka uždaryti. Ir dar 500 eurų bankas pasiėmė už dokumentų tikrinimą. Pinigų negrąžino“, – šypsojosi R. Ruseckas.
Jis iki šiol abejoja, ar bankas apskritai kažką tikrino, nes jokios informacijos, pagrindžiančios, kuo neįtiko, negavo. Oficialaus SEB banko raštas abstrakčiomis formuluotėmis esą labai priminė „Swedbank“ paaiškinimą, kurį R. Ruseckas iš pat pradžių persiuntė SEB bankui.
„Bankui su advokatu rašėme raštus, teikėme viską, ko tik jie prašė, rodėme visas sutartis. Įmonė vykdė krovinių pervežimus per Lietuvą iš Maskvos į Europą ir atvirkščiai. Pastaruoju metu, kai apimtis siaurėjo, mėnesio apyvarta buvo apie 35 tūkst. eurų per mėnesį“, – pasakojo jis.
Iš esmės R. Ruseckas banko sprendimu nė nesistebi, juolab kai Alfa.lt praėjusią savaitę perskaitė, kad ir Lietuvos Respublikos piliečiams SEB banke atsidaryti naujos įmonės sąskaitą ne visada pavyksta.
„Viskas tas pats. SEB bankas pasiėmė 500 eurų, tris mėnesius tikrino ir paskui trumpai informavo, kad sąskaitos neatidarys. O „Swedbank“ iš viso pareiškė: su kuo norime, su tuo dirbame. Niekas nieko daugiau neaiškino“, – šypsojosi verslininkas.
R. Ruseckas dabar yra UAB „Legrus LT“ savininkas ir vadovas. Ši įmonė iš Sibiro į Lietuvą veža maumedžio lentas.
„Swedbank“: nėra skirtumo, kurios šalies pilietis yra akcininkas
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius Alfa.lt paaiškino, kad, laikydamasis įstatymų, bankas privalo nustatyti klientų lėšų kilmę ir suprasti kliento vykdomas operacijas, taip įgyvendinamas principas „pažink savo klientą“.
„Bankui svarbu žinoti, kokia veikla klientas užsiima, koks yra galutinis naudos gavėjas, kur juda kliento lėšos – taip siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui. Tokia daugiapakopė klientų ir jų atliekamų operacijų kontrolės sistema padeda įgyvendinti pinigų plovimo prevencijos reikalavimus.
Negavęs informacijos arba gavęs neišsamią informaciją, ar tokią informaciją, kuri kelia pagrįstų įtarimų dėl galutinio naudos gavėjo, vykdomų operacijų, bankas gali atsisakyti vykdyti arba sustabdyti kliento piniginių operacijų ar sandorių vykdymą, taip pat priimti sprendimą nutraukti dalykinius santykius su juo“, – teigė S. Abraškevičius.
Pasak jo, naudos gavėjai iš trečiųjų šalių „Swedbank“ yra vertinami taip, kaip ir bet kurie kiti naudos gavėjai.
Esą atliekant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą, bankui svarbu žinoti, kas yra kliento naudos gavėjai, tai yra fiziniai asmenys, kurių interesais arba naudai vykdomi sandoriai ar veikla. Juridinio asmens naudos gavėjas nustatomas iki fizinio asmens, nepriklausomai nuo kontroliuojančių juridinių asmenų skaičiaus.
„Komentuoti individualų atvejų ar nurodyti priežasčių, dėl kurių nutraukiamas bendradarbiavimas su klientais, mes neturime galimybės, kaip ir pateikti informacijos apie uždarytas sąskaitas“, – teigė „Swedbank“ atstovas.
SEB: pasikeitus aplinkybėms klientas į banką gali kreiptis iš naujo
SEB banko rinkodaros ir komunikacijos projektų vadovė Aušra Kurtkutė Alfa.lt komentavo, esą negalėtų vienareikšmiškai teigti, kad bankas neatidaro klientui sąskaitos dėl naudos gavėjo rezidavimo specifinės geografijos.
„Naudos gavėjus bankas vertina bendrame kontekste, atsižvelgdamas į kliento veiklos pobūdį, lėšų ir turto kilmę, verslo partnerius, planuojamų atsiskaitymų geografiją, buvusias finansines operacijas kitoje finansų įstaigoje, taip pat kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos šiam vertinimui“, – teigė ji.
Alfa.lt prašė paaiškinti, kodėl SEB bankas nenurodo priežasties, kodėl sąskaitos neatidaro. Ar tai įprasta praktika?
„Jeigu, išnagrinėję gautus potencialaus kliento duomenis, dėl vienų ar kitų anksčiau išvardytų priežasčių banko sąskaitos klientui nusprendžiame neatidaryti, klientui nurodome, kodėl turimos informacijos nepakanka sprendimui atidaryti sąskaitą ir paaiškiname, kad, pasikeitus aplinkybėms, jis į banką gali kreiptis iš naujo“, – teigė A. Kurtkutė.
Banko atstovė paaiškino, kad SEB bankas, kaip numato Civilinis kodeksas, privalo sudaryti banko sąskaitos sutartį su klientu, kuris kreipėsi su prašymu atidaryti sąskaitą, pagal banko paskelbtas tam tikros sąskaitos rūšies atidarymo sąlygas, turinčias atitikti įstatymų ir bankų veiklą nustatančių teisės aktų reikalavimus.
„Bankas neturi teisės atsisakyti atidaryti sąskaitą, jeigu jos atidarymo galimybė yra nustatyta įstatyme, banko veiklos dokumentuose arba bankui išduotoje licencijoje, išskyrus atvejus, kai tokį atsisakymą leidžia įstatymai“, – teigė ji.
Tačiau banko atstovė pabrėžė, kad Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nustato daugybę reikalavimų, kuriuos klientas turi įvykdyti prieš atidarant sąskaitą: paaiškinti bankui įmonės valdymo struktūrą, nurodyti duomenis ir pateikti dokumentus apie tikruosius naudos gavėjus, pateikti informaciją ir dokumentus apie dalykinių santykių tikslą bei pobūdį, paaiškinti lėšų kilmę ir kt.
„Kadangi tam tikros veiklos ar šalys yra rizikingesnės, įstatyme numatyta, kad būtina atsižvelgti į produktų, paslaugų ir finansinių operacijų, kliento bei šalies arba regiono geografijos rizikos laipsnį.
Atsižvelgus į šiuos veiksnius, klientas gali būti paprašytas detalesnės informacijos analizei atlikti. Jeigu šios informacijos nepakanka arba jos klientas iš viso nepateikia, bankas pasilieka teisę sąskaitos neatidaryti, kol šie trukdžiai nebus pašalinti“, – paaiškino A. Kurtkutė.
Kur keliauja 500 eurų?
Į klausimą, kam panaudojami iš prašymą atidaryti sąskaitą pateikusios įmonės bankui pervesti 500 eurų bei ar įprasta jų negrąžinti, jeigu prašymas nepatenkinamas, banko atstovė atsakė, kad tai – standartinis dokumentų patikros mokestis, kuris taikomas Lietuvos Respublikoje registruotiems verslo klientams, jeigu bent vienas iš įmonės steigėjų arba naudos gavėjų yra ne Lietuvos Respublikos rezidentas.
„Svarbu pažymėti, kad dokumentų patikros mokestis yra sumokamas prieš bankui atliekant patikrą bei priimant sprendimą, ar pradėti dalykinius santykius su klientu.
Šis mokestis taip pat mokamas kiekvieną kartą, kai, bankui pradėjus dalykinius santykius su klientu, įmonės steigėjai arba naudos gavėjai yra keičiami į kitus – ne Lietuvos rezidentus.
Šis dokumentų patikros mokestis negrąžinamas tiek atidarius kliento sąskaitą, tiek dėl anksčiau išvardytų priežasčių nusprendus jos neatidaryti“, – teigė SEB banko atstovė.
Rašyti komentarą