Prezidentas Gitanas Nausėda rodo kietą ranką

Pasak politologo Kęstučio Girniaus, taip G.Nausėda Seimui ir Vyriausybei nori parodyti, kad su juo ir jo komanda reikia skaitytis.

G.Nausėda šią savaitę vetavo tris įstatymus, vakar visiems trims veto Seimas pritarė ir priėmė įstatymus su visomis šalies vadovo pataisomis.

Priimtais pakeitimais nuspręsta įstatymuose atsisakyti įtvirtintų išimčių, suteikiančių teisę Prekybos, pramonės ir amatų rūmams ir politinėms partijoms teisės panaudos pagrindu naudotis valstybės ir savivaldybių turtu.

Kitaip tariant, G.Nausėdos veto lėmė, kad, įsigaliojus įstatymui su jo pataisomis, minėta asociacija ir partijos privalės susimokėti už naudojamą valstybės bei savivaldybių turtą.

Pasak šalies vadovo, Seimo liepos 9 dieną priimti įstatymai, numatantys politinių partijų ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmų teisę panaudos pagrindu naudotis valstybės ir savivaldybių turtu, prieštarauja konstituciniams atsakingo valdymo ir racionalaus valstybės turto tvarkymo principams.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas numato galimybę valstybės turtą patikėjimo teise perduoti juridiniams asmenims tik išimtiniais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas.

Tuo metu regioniniai Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, pasak G.Nausėdos, vienija ekonomine veikla užsiimančius asmenis, o pagrindinis jų veiklos tikslas yra įgyvendinti verslo savivaldos principus.

Valstybės vadovo teigimu, politinių partijų finansavimas turi būti vykdomas pagal aiškius, objektyvius kriterijus.

Ligšiolinė tvarka, kai politinės partijos neatlygintinai arba už simbolinį mokestį naudojosi valstybei ar savivaldybėms priklausančiu nekilnojamuoju turtu, dažnai - prestižinėse miestų vietose, neužtikrino jų rėmimo viešosiomis lėšomis skaidrumo ir partijų lygiateisiškumo.

G.Nausėda užvakar vetavo ir Miškų įstatymo pataisas.

Šios pataisos miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkui draudė nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad pirmumo teisę turintis asmuo gali įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą tik su kitais parduodamais miškų ūkio paskirties žemės sklypais.

Vis dėlto, anot prezidentūros pranešimo, „parlamentarai paliko išimtį, kad toks draudimas negalioja tais atvejais, kai parduodami miškų ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi“.

Tam G.Nausėda prieštarauja.

„Tokia nuostata, kai asmenys, pavyzdžiui, bendraturčiai, gali būti verčiami pirkti ne vien miško sklypą, kurį jie turi teisę įsigyti pirmumo teise, bet ir kitus, su tuo sklypu besiribojančius miškų sklypus, gali pažeisti minėtų asmenų nuosavybes teises“, - pažymėjo G.Nausėda.

Seimas vakar ir šį įstatymą priėmė su visomis prezidento pateiktomis pataisomis.

„Įstatymų kokybė turi būti gera“, - po trijų vetuotų įstatymų vakar pareiškė G.Nausėda.

Situaciją komentuoja politologas Kęstutis GIRNIUS:

„Manau, kad G.Nausėda, priešingai nei D.Grybauskaitė, aktyviai vetuoja įstatymus dėl kelių priežasčių.

Viena - jis priekabiau žiūri. Antra - G.Nausėda tikriausiai nori parodyti, kad bus aktyvus prezidentas ne tik užsienio, bet ir vidaus politikoje.

Tą rodo ir faktas, kad prezidentas gana aktyviai ir netgi agresyviai dalyvauja ministrų skyrime. Veto - yra tęsinys viso šito.

Kartu tai yra signalas Vyriausybei ir Seimui: „Jūs turite su manimi ir mano komanda labiau tartis, nes priešingu atveju aš atmesiu jūsų siūlomus įstatymus“.

Manau, kad Seimas bus linkęs pritarti prezidento veto, nes G.Nausėda šiuo metu yra labai populiarus, tikrai nebus skubama su juo konfliktuoti. Juo labiau kad po pusantrų metų bus Seimo rinkimai.

Priešinamasi nebent bus tuo atveju, jei G.Nausėda vetuos svarbius įstatymus. O tokie, kaip dėl Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, tikrai nėra verti to, kad būtų konfrontuojama su prezidentu“, - akcentavo K.Girnius.

Kodėl D.Grybauskaitė per 10 metų tevetavo 81 įstatymą?

„D.Grybauskaitė apskritai bandė apsaugoti savo politinį kapitalą, savo populiarumą, todėl vengė vidaus politikos klausimų, kurie žmones labiau jaudina, nes liečia jų kišenę. Laikėsi atokiau, todėl mažiau ir vetavo.

Jei gerai pamenu, pirmą kartą D.Grybauskaitės veto Seimas atmetė tik po 3 jos prezidentavimo metų.

Taip atsitiko, nes veto buvo labai reti ir Seimas neskubėjo jiems priešintis“, - tvirtino K.Girnius.