Pradėtas Girulių miško draustinio steigimo procesas

Iniciatyvinė grupė klaipėdiečių, tarp kurių politikai, mokslininkai, bendruomenių atstovai ir kt., vakar įteikė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriui Gintarui Neniškiui prašymą pradėti Girulių miško kompleksinio draustinio steigimo procedūrą. Kartu su prašymu direktoriui įteikta mokslininkų išvada, kodėl miške turėtų būti draustinis, 3 tūkst. šią iniciatyvą palaikančių asmenų parašų ir dar 13 tūkst. asmenų parašų, surinktų internetu paskelbus peticiją už Girulių miško išsaugojimą.

Priminsime, kad poreikis saugoti Girulių mišką iškilo po to, kai AB "Lietuvos geležinkeliai" pradėjo uostą aptarnaujančio geležinkelių kelyno plėtros planavimo procedūrą ir numatė pauosčio kelyno plėtrą Girulių miške, nors Klaipėdos miesto ir rajono planuose tam buvo numatyta vieta Klaipėdos rajone, Kopūstų kaime.

Geležinkelių plėtros projektas pripažintas valstybinės reikšmės projektu, tačiau jam nepritariantys klaipėdiečiai nenuleidžia rankų. Iniciatyva steigti Girulių miške draustinį - vienas iš būdų atkreipti dėmesį į šio miško vertę.

Klaipėdos universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. habil. dr. Sergej Olenin susitikime su G. Neniškiu priminė, kad maždaug prieš 15 metų Lietuvoje buvo inventorizuotos ir kartografuotos visos europinės svarbos gamtinės buveinės.

"Iš viso šalyje buvo nustatyti 53 buveinių tipai.

Pajūrio miške, kuris apima tris miško dalis: Klaipėdos mišką, Melnragės mišką ir Girulių mišką, nustatytos dviejų tipų "Natura 2000" buveinės: medžiais apaugusios pajūrio kopos ir pelkėti lapuočių miškai.

Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų institute atlikome preliminarius tyrimus ir nustatėme, kad šioje teritorijoje yra daugiau plotų, atitinkančių išvardytas buveines, nei buvo pažymėta", - sakė prof. S. Olenin.

Profesorius pridūrė, kad Klaipėdos universiteto mokslininkų išvada bus pateikta ir Saugomų teritorijų tarnybai su prašymu kartografuoti, atlikti detalesnius tyrimus ir nustatyti, kurias miško teritorijas reikia aptverti ir neliesti, o kuriose galima įrengti pažintinius takus.

"Nuo Vasaros estrados iki Olando Kepurės galima įrengti pėsčiųjų taką su informaciniais stendais apie gamtines vertybes", - sakė prof. S. Olenin.

Mokslininkų pateiktoje išvadoje taip pat akcentuojama, kad pajūrio miško masyvas yra sodintas žmogaus siekiant užkardyti pustomo smėlio keliamą grėsmę ir stabilizuoti įplauką į Klaipėdos sąsiaurį, apsaugoti ją nuo smėlio sąnašų.

"Panašiai kaip Kuršių nerijoje, Klaipėdos Melnragės ir Girulių miškai jau daugiau kaip šimtą metų atlieka kelias funkcijas, kurių viena nuo XIX a. vidurio buvo kurortinė rekreacinė. Tačiau, skirtingai nei Kuršių nerijos gamta, miškai šiaurinėje Klaipėdos dalyje neturi juos saugoti įpareigojančio statuso.

Šiuo metu šių miškų ekosistemos funkcijos yra estetinė, pažintinė, taip pat vandens balanso palaikymas, maistingųjų medžiagų apykaita, deguonies gamyba, dirvožemio erozijos stabdymas ir daugelis kitų ekosistemos paslaugų", - teigiama dokumente, kurį pasirašė Klaipėdos universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. habil. dr. Sergej Olenin, KU profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas prof. habil. dr. Vladas Žulkus, KU Jūrų tyrimo instituto direktorė prof. dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė, to paties instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja, turinti sertifikatą atlikti buveinių interpretaciją ir atpažinimą pagal ES Buveinių direktyvą Raimonda Ilginė, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius dr. Vasilijus Safronovas ir vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Silva Pocytė.

G. Neniškis, išklausęs iniciatyvinės grupės narius, pasidomėjo, ar draustinio statusas neužkirstų kelio miesto planuojamai rekreacinių paslaugų plėtotei pajūryje. Iniciatyvinės grupės nariai užtikrino, kad siūloma steigti kraštovaizdžio draustinį, kurio statusas leidžia visas veiklas, kurios nepakeičia kraštovaizdžio. "Svarbiausia, kad toje vietoje jau negalėtų atsirasti industriniai objektai", - akcentavo S. Olenin.

Iniciatyvinės grupės nariai pridūrė, kad įsteigus draustinį ne susiaurėtų, o kaip tik padidėtų galimybės vystyti rekreacines teritorijos funkcijas - būtų galima pretenduoti į Europos Sąjungos paramą įgyvendinant ekologines programas, plėtojant pažintinių takų tinklą ir pan.

"Klimato kaitos fone, kai Europoje patvirtintas "žaliosios politikos" kursas, skatinamas "žaliojo miesto" judėjimas, "Natura 2000" buveinės mieste įteisinimas ir apsauga būtų didelis prestižas Klaipėdos miestui", - akcentavo Klaipėdos universiteto mokslininkas.

Per 30 dienų Klaipėdos savivaldybės administracija turės pateikti prašymą steigti draustinį Aplinkos ministerijai.

"Vakarų ekspreso" inf.

TIKSLAS. Girulių miško draustinio įsteigimas būtų dar vienas Klaipėdos miesto argumentas geležinkelio plėtrai ieškoti kitų alternatyvų.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.