Perkame šlamštą, bet mokame brangiau

Naujausiame tyrime nevertinome produktų kokybės, jų sudėties, tačiau turime duomenis ankstesnių tyrimų, atliktų valstybinių tarnybų, tarp jų ir Lietuvos. Jų metu buvo identifikuoti skirtumai ir nustatyta, kad Lietuvai ir kai kurioms kitoms šalims analogiški maisto produktai tiekiami prastesnės kokybės. Šiuo metu ES atlieka bendrą tyrimą pagal visų ES šalių patvirtintą metodiką ir tikrina produktus, kurie pardavinėjami visose valstybėse. Kai baigsis tyrimas, mes turėsime jau neginčijamus įrodymus apie tų pačių produktų kokybės skirtumus ES šalyse. Nes dabar pavienių šalių atliktų tyrimų duomenis atskiros šalys (tos, kuriose maisto kokybė geresnė) ginčija, nesutikdamos su metodika, su pasirinkta preke ir t. t. Tačiau kai sudedi ankstesnio tyrimo rezultatus apie maisto kokybę su naujausio apie maisto kainas ir darai prielaidą, kad pas mus produktai dar ir mažiau kokybiški, tai... Už mažiau kokybišką maistą mokame dar net daugiau arba panašiai, tad mūsų vartotojų jausmas, kad tai nėra teisinga, tik stiprėja“, - „Vakaro žinioms“ sakė teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.

Pasak jos, bendrame ES tyrime dalyvauja ir Lietuva, pateikusi kelias visoje ES pardavinėjamas prekes, išimtas iš mūsų šalies rinkos. Europos tyrimų centras pagal bendrą metodiką atlieka tyrimą ir kitų metų pradžioje pateiks rezultatus.

„Tų rezultatų labai laukiame. Nes jie leis mūsų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) traukti atsakomybėn gamintojus ir pardavėjus, kurie prastesnės kokybės prekę pardavinėja, lyg ji būtų tikros kokybės. Iš principo tai yra vartotojų klaidinimas, pateikiant prekę kaip tokią pačią, nors ji tokia pati nėra“, - konstatavo I.Gudžiūnaitė.

Piniginėmis baudomis bausti nesąžiningus gamintojus bei pardavėjus galėtų pati Lietuva, tam nereikėtų nė europinių institucijų įsikišimo.

„Pavyzdžiui, europinis tyrimas nustatys, kad Lietuvoje pardavinėjama „Milka“ yra prastesnės kokybės nei kuriose nors kitose šalyse. Tada mūsų tarnyba galės pradėti tyrimą, tik turės nustatyti vieną sudėtingą elementą: ar Lietuvos vartotojas būtų nepirkęs tos „Milkos“, jei būtų žinojęs, kad Vokietijoje tokia pati „Milka“ yra kokybiškesnė“, - paaiškino viceministrė.

Gamintojai jau aiškina, esą kai kurių šalių prekybininkai specialiai prašo gaminti prastesnės kokybės prekes, nes tada jų savikaina yra mažesnė.

„Tačiau tada ant tos pačios „Milkos“ pakuotės turi būti didelėmis raidėmis parašyta, kad tai yra kitokia „Milka“, nei Vokietijoje. Jei taip bus užrašyta - viskas tvarkoje, nes tai nebus vartotojų klaidinimas“, - pridūrė I.Gudžiūnaitė.

„Vakaro žinios“ primena, kad pernai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atrinko Vilniuje ir Berlyne 33 maisto produktus. Iš tų 33 maisto produktų pavadinimų savo sudėtimi skyrėsi 23 produktai, arba 70 proc.

Tarkime, sausainiuose „Milka Choco Cookies“ su pieniško šokolado gabalėliais Vokietijoje šokolado gabalėlių buvo daugiau nei Lietuvoje, sojų gėrime „Alpro Soya Original“ su kalciu Vokietijoje buvo 1 maisto priedas, o Lietuvoje - 2.

Atitinkamai: šaltojoje persikų arbatoje „Nestea“ Vokietijoje buvo cukraus, o Lietuvoje - dar ir fruktozės, steviolio glikozido. Identiška situacija su gėrimu „Lipton“ (persikų skonio).

Vokietijoje parduodamiems bulvių traškučiams „Lay’s Salted“ gaminti naudotas saulėgrąžų aliejus, o Lietuvai skirtoje produkcijoje buvo ir gerokai pigesnio palmių aliejaus.

Tiriant jogurtą „Activia“ su braškėmis paaiškėjo, kad Vokietijoje jame buvo 9 proc. braškių (Lietuvoje - 8,2 proc.), taip pat skyrėsi skonis, produkto spalva. O Lietuvos rinkai skirtame produkte naudojami tirštikliai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, dažikliai.

Tačiau vakar pristatyto tyrimo esmė buvo ne skirtinga maisto kokybė, o skirtingos kainos įvairiose šalyse.

VVTAT užsakymu tyrimą atliko kainų lyginimo portalas pricer.lt. Jis lygino 40-ies analogiškų populiariausių maisto produktų kainas 12-oje ES šalių: trijose Baltijos valstybėse, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje.

„Pagrindinė išvada yra tokia, kad, palyginus ES šalyse parduodamų tarpvalstybinių prekės ženklų produktus, Lietuva jau nėra pigių prekių šalis. Už daugelį populiariausių prekės ženklų produktų mokame labai panašiai kaip Vakarų Europa.

Nuo ES vidurkio atsiliekame jau tik 5-6 proc. O už kai kuriuos produktus mokame ir brangiau nei tokios šalys, kaip Prancūzija ar Vokietija“, - žurnalistams sakė I.Gudžiūnaitė.

Tuo metu VVTAT direktorė Neringa Ulbaitė sakė, kad didžiausios kainos užfiksuotos Airijoje, o mažiausios - Lenkijoje.

„Didžiausios kainos užfiksuotos Airijoje, mažiausių kainų daugiausia užfiksuota Lenkijoje - pigiausi 12 produktų iš 40 patikrintų. Kainos kartais gali skirtis drastiškai. Pavyzdžiui, mineralinis vanduo „San Pellegrino“ yra pigiausias Prancūzijoje, kur kainuoja 0,56 euro, o Airijoje - 2,77 euro. Lietuvoje šis vanduo kainuoja 1,39 euro“, - sakė N.Ulbaitė.

Kainų lyginimo portalo pricer.lt atstovas Arūnas Vizickas pastebėjo, kad perkamoji galia stipriai priklauso nuo prekybininkų.

„Nepaisant to, kad grūdai šiemet pabrango, pigiausi duonos gaminiai sugebėjo atpigti. Vis dėlto perkamoji galia yra pas prekybininkus, ir jie gali, atsirinkdami vieną ar kitą gamintoją, daryti įtaką žaliavos, resursų, išlaidų aspektams“, - sakė jis.

Beje, kainos toli gražu nepriklauso vien tik nuo PVM. Tarkime, Airijoje PVM maistui yra nulinis, bet kainos ten didžiausios.

- Tyrimas parodė, kad saldainių „Ferrero Rocher“ kaina Lietuvoje yra didesnė nei Vokietijoje, kurioje saldainiai kainuoja 3,49 euro. Tuo metu Lietuvoje kaina už šiuos saldainius siekia 5,19 euro. Lenkai už šį produktą moka 4,66 euro.

- Vokiečiai pigiau - 2,59 euro - moka ir už „Danone Actimel“ braškių skonio jogurtinį gėrimą, kai Lietuvoje šis produktas kainuoja 2,99 euro, Lenkijoje - 2,33 euro. Tuo metu sūris „President Bri“ su baltuoju pelėsiu Lietuvoje kainuoja 1,49 euro, Vokietijoje - 1,47 euro, Lenkijoje - 1,13 euro. Kvietiniai miltai (aukščiausios rūšies, 1 kilogramo pakuotė) Lietuvoje kainuoja 0,74 euro, Vokietijoje - 0,99 euro, Lenkijoje - 0,44 euro.