Paskui virusą ateina ir ekonominė krizė?

Koronavirusui išplitus Kinijoje, dar sausio mėnesį šalis uždarė rinką, sustabdė veikusius fabrikus.

Savo veiklas šalyje sustabdė prekybos tinklas „Ikea“, technologijų milžinė „Apple“, „iPhone“ produkcijos gamintojas „Foxconn“, automobilių koncernai „Volkswagen“ ir BMW, kavinių tinklas „Starbucks“, greito maisto restoranų tinklas „McDonald’s“. Dėl sutrikusio detalių tiekimo iš Kinijos, „Hyundai Motor“ sustabdė vieno savo visureigio modelio gamybą.

Vieniems - galas, kitiems - galimybės

Reaguodami į susidariusią situaciją, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai neseniai pranešė, kad verslas, patiriantis sunkumų dėl koronaviruso sukeltų aplinkybių, gali kreiptis dėl nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančios pažymos supaprastinta tvarka.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų advokatė Jūratė Radzevičienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad pasiteiravimų dėl šios pažymos jau yra gavę, tačiau oficialių prašymų - dar ne. Mat ne visi verslo patiriami sunkumai čia tinka. „Jei įmonei sutriko tiekimas iš Kinijos dėl koronaviruso, tai jau ne mūsų sritis. Jeigu verslas sudaro sutartį su Vokietija, o sutarčiai įgyvendinti pasitelkia partnerius iš Kinijos, tai yra verslo rizika.

Mes išduodame pažymas tik dėl įvykių, kurie įvyko Lietuvoje. Pavyzdžiui, jeigu virusas taip išplistų Lietuvoje, kad dėl jo grėsmės būtų stabdoma gamyklos veikla. Atsirastų galimybė pasinaudoti pažyma, kad nebūtų taikomos baudos ir skaičiuojami delspinigiai, nes neįgyvendinami sutarties įsipareigojimai. Kol kas Lietuvoje nei vienos įmonės veikla nesustojo dėl Lietuvoje paskelbtos koronaviruso situacijos“, - sako advokatė.

Kaip pavyzdžius, ji pateikia Alytaus gaisrą, Lietuvoje buvusias situacijas dėl sausros ar liūčių. Tokiais atvejais verslui buvo išduodamos „Force majeure“ pažymos. Advokatė pastebi, kad koronavirusas Lietuvos verslą gali paveikti nebūtinai neigiamai: „Štai gamintojas „Audėjas“ dėl koronaviruso Kinijoje jau atidarė trečią gamybos liniją. Gamyba pas juos netgi išaugo. Tad vienam verslui situacija gali pasisukti vienaip, kitam - kitaip.“

Maistas brangs

Maisto pramonė pradeda justi neigiamas ekonomines pasekmes - stringa krovinių gabenimas ir prekių pristatymas, o analitikai prognozuoja neigiamą poveikį prekybai dėl lėtėjančios pasaulinės paklausos.

Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, didžiausią neigiamą poveikį rinkoms daro ne pačios ligos plitimas, o netiesioginiai veiksniai. Pavyzdžiui, pirkėjų panika.

E.Simonio vertinimu, šiuo jautriu laikotarpiu pasaulio rinkoje gali būti didesni žemės ūkio produktų kainų svyravimai, išlaikant didesnę pagrindinių grūdinių maisto produktų paklausą. Žmonės mažiau perka trumpesnio galiojimo, aukštos kokybės produktų.

Pasak jo, vietoj tokių produktų žmonės pradeda pirkti ir sandėliuoti produktus, kurių tinkamumo laikas yra ilgas, pavyzdžiui, miltus, grūdus, ryžius, konservus.

Kinija yra didžiausia pieno produktų importuotoja pasaulyje, todėl jos poveikis pasaulinei pieno rinkai abejonių nekelia - ekspertai spėlioja tik apie neigiamo poveikio mastą.

Nerimauja keliautojai

Dėl koronaviruso ėmė šlubuoti turizmo, pramogų sektorius. Atšaukta daugybė varžybų ir kitų planuotų renginių įvairiose šalyse.

Lietuvos vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė, kad atostogas į nerekomenduojamus vykti regionus suplanavę tautiečiai gali atšaukti keliones ir atgauti sumokėtus pinigus. Dalis kelionių organizatorių pranešė stabdantys skrydžius į Šiaurės Italiją.

Keliautojas bei kelionių organizavimo agentūros „Makalius“ įkūrėjas ir vadovas Rimvydas Širvinskas „Vakaro žinioms“ sakė, kad ir kitomis kryptimis keliaujantiems buvo pasiūlyti sprendimai: „Turime klientų, kurie su mūsų pagalba įsigijo kitų kelionių organizatorių Lietuvoje bei Lenkijoje paketus į Tenerifę.

Visi keliautojai, kurie kreipėsi ar nerimavo dėl savo kelionės, prašė tiesiog pakeisti regioną Tenerifėje (vengiant Kosta Adechės kurorto) arba pakeisti kelionės datą, jeigu regiono keisti nenorėjo.“

Pats nuolat keliaujantis R.Širvinskas sako, kad kelionių baimė dėl koronaviruso šiek tiek juntama, tačiau viskas greitai grįš į savo vėžes. „Praėjusią savaitę kelionių pardavimas buvo stipriai sumažėjęs, tačiau nuo šios savaitės viskas pamažu sugrįžta į senas vėžes.

Tiesa, dabar pastebima tendencija, kad daugiau kelionių užsakoma vėlyvai vasarai ir rudeniui, nei šiam pavasariui, galbūt taip apsidraudžiant, kad didžioji koronaviruso banga jau bus praėjusi“, - sakė R.Širvinskas.

Panašios nuomonės laikosi ir „Tez Tour“ atstovė Inga Aukštuolytė: „Visa ši situacija tikrai nėra palanki turizmo sektoriui ir turės neigiamų pasekmių. Pastebime kiek sumažėjusį susidomėjimą naujomis kelionėmis.“

Pastarosiomis dienomis vis daugiau diskusijų kilo ir dėl kelionių į Egiptą, kur aptikta naujų koronaviruso užsikrėtimo atvejų. Tačiau institucijos rekomendacijos į šią šalį nevykti kol kas pateikę nėra. „Tez Tour“ atstovė sako, kad situacija Egipte „rami: gyvenimas kurortuose vyksta kaip įprastai, jokia panika nėra jaučiama.“

Interviu su ekonomistu Mariumi DUBNIKOVU.

- Koronavirusas veikia pasaulinę ekonomiką. Kaip tai palies Lietuvą?

- Kinijos ekonomikos stabtelėjimas neišvengiamai paliečia visas likusias šalis. Kinija yra tapusi pasaulio fabriku, kuris gamina ne tik produkciją, bet ir daug komponentų. Artėjančiais mėnesiais bus sutraukytos tam tikros grandinės - įmonės susidurs su problemomis.

Pavyzdžiui, kompanijos, kurios veikia Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kažkokia apimtimi, gal ne visai tiesiogiai, tai atsilieps ir Lietuvai. Neigiamų padarinių, be abejo, bus. Kiek jų bus, dar neaišku.

Daug priklausys nuo to, ar virusas toliau stabdys pasaulio ekonominę raidą. Sprendžiant pagal šiandieninę situacija, matyti, kad Kinija po truputį grįžta į savo veiklos vėžes. Oro tarša rodo, kad kinai jungia savo fabrikus ir grįžta į gamybą. Jeigu viskas taip eisis toliau, greičiausiai, turėsime tik laikinų sutrikimų. Juos pajusime 1-3 mėnesių vėlavimu. Bet tai nebus esminės problemos.

- Tačiau jau pasigirdo nuomonių, esą stebimos tendencijos primena 2008 metus ir gali pranašauti krizę.

- Be abejo, į tai sureagavo finansų rinkos. Būtent ši reakcija greičiausiai ir skatina diskutuoti, ar tai nėra krizė. Tačiau reikia prisiminti, kad 2019 m. verslų kainos didėjo kone 30 proc., tad metai buvo labai geri. Tai reiškia, kad yra pakankamai erdvės žengti porą žingsnių atgal, stebint situaciją dėl sveikatos problemų. Bet mes nukrentame ne į 2008 m., o į maždaug 2019 m. vasaros pabaigą ar rudenį.

- Žmogus taip pat yra svarbus faktorius šioje situacijoje. Paveikti panikos žmonės gali nekeliauti, neiti į renginius, vengti prekybos vietų.

- Visos krizės prasideda ir baigiasi galvoje. O finansai turi du didžiausius priešus: baimę ir euforiją. Tiek paniška baimė, tiek rožiniai akiniai finansams yra lygiai pavojingi.

Turime suprasti, kad šiuo metu valstybės meta didžiules pastangas tam, kad virusas būtų sunaikintas dar šiandien. Žmonės, matydami šias pastangas, įsivaizduoja, kad situacija labai baisi, jeigu reikia imtis karantino ir panašių priemonių. Todėl pradeda panikuoti ir pirkti grikius.

Lietuvoje tokie sektoriai kaip turizmas, pramogų ir kultūros sektorius tikrai pajus pasekmes. Šiandien jau girdima, kad žmonės vengia eiti valgyti į kavines. Ką reiškia vien renginio nukėlimas. Tai yra negautos pajamos, pradedant atlikėjais ir baigiant mikrofonų pajungėjais.

- Kinijos ekonomikos sustojimas inicijavo pasaulio bankų sprendimą mažinti palūkanas?

- Tiek Jungtinių Amerikos Valstijų, tiek Australijos centriniai bankai sumažino savo bazines palūkanų normas. Tai reiškia, kad jie yra nusiteikę duoti rinkai daugiau pigių pinigų. Tai yra vaistas, kuris pagelbėjo išjudinti rinką ir 2008 m., tik tuomet jie buvo kaltinami, kad pavėlavo tai daryti. Šiandien centriniai bankai akylai stebi situaciją ir veikia ganėtinai ryžtingai. Lietuviui tai reiškia, kad palūkanos artimiausiais metais nedidės.

- Bet argi tai yra gera žinia? Kuo daugiau pinigų, tuo daugiau skolų, tuo didesnės kainos?

- Pigūs pinigai reiškia galimybę lengviau pasiskolinti ir lengviau kurti verslą. Tiems, kas turi turto, tai yra gera žinia. Sudėtingiau tiems, kurie neturi turto. Daugiau pigių paskolų kelia reikalavimą būti labiau sąmoningam. Ne visada būtina imti viską, kas yra duodama.