Seime svarstant NSGK išvadas, D.Gaižauskas kolegas kvietė tarnauti žmonėms, o ne koncernams.
Vėliau D.Gaižauskas „Vakaro žinioms“ išreiškė nuostabą, kad dalis politikų, ypač konservatoriai, ragino „viską pamiršti ir eiti toliau“.
„Matyt, jie nori išvengti viešumo, kad žmonės nepamatytų, kas darėsi, kai jie valdė. Bet jei galimai buvo padarytos nusikalstamos veikos, jei buvo padaryta žala valstybei, valstybė privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad kaltieji būtų nuteisti, o žala - išieškota. Tą ir bandome daryti. Priešingu atveju būtų sukurtas precedentas, kad net už nusikalstamu keliu padarytą milžinišką žalą būtų nebaudžiama. Negali būti nebaudžiamumo ir neliečiamųjų. Tačiau konservatoriai, matyt, bijo, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą, paaiškės, jog Andriaus Kubiliaus laikais buvo žinoma, kas vyksta valstybėje, tačiau tai buvo toleruojama“, - svarstė parlamentaras.
D.Gaižauskas tikisi, kad nebus apsiribota tais dalykais, kurie buvo NSGK tyrimo objektai. Pasak jo, ypatingo dėmesio turėtų sulaukti SGD terminalo ir kitos aferos.
Reaguodamas į kolegos kalbą NSGK pirmininkas valstietis Vytautas Bakas pakvietė nesivadovauti noru kažkam atkeršyti. Parlamentinis tyrimas, anot jo, nebuvo nukreiptas prieš partiją, ar prieš asmenis.
„Sustokime nuo noro kažkam atkeršyti“, - ragino V. Bakas, pakvietęs į problemą pasižiūrėti ne per vienos partijos prizmę, o per visos politinės sistemos sąrangą.
Parlamentaras Povilas Urbšys apgailestavo, kad komiteto tyrime nebuvo įvertinta galimai neskaidri konservatorių veikla. P. Urbšys reiškė kaltinimus ekspremjerui konservatoriui Andriui Kubiliui.
„Mano žiniomis, tada, kai iš tikrųjų skilo Tautos prisikėlimo frakcija ir kilo pavojus, kad gali būti nepatvirtintas biudžetas, įvyko Dariaus Mockaus, Raimondo Kurlianskio ir Romano Raulynaičio („MG Baltic“ esamų ir buvusių vadovų, - aut. past.) susitikimas su Andriumi Kubiliumi. Ir buvo padarytas sandėris, kad mainais „MG Baltic“ paveiks būtent atskilusią frakciją, kuri parems biudžetą“, - sakė P. Urbšys, klausdamas ar taip A. Kubilius neprisidėjo prie „MG Baltic“ turtėjimo.
A.Kubilius atsakė, kad, klausantis D.Gaižausko ir P.Urbšio, susidaro įspūdis, kad yra kelios NSGK išvadų versijos. Pasak jo, vieną NSGK versiją pristatė V.Bakas, o kitas versijas - D.Gaižauskas, Ramūnas Karbauskis ir P.Urbšys. A.Kubilius bandė įrodyti, kad konservatoriai nepasidavė nei „MG Baltic“, nei „Rosatom“ spaudimui.
NSGK pirmininkas V.Bakas sakė, kad „MG Baltic“ ir kitos verslo arba interesų grupės atsirado parlamentinio tyrimo dėmesio centre tik dėl to, kad „kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams yra ne atsitiktinė, ji yra sisteminė ir trunka daugelį metų“.
„Ir su tuo mes negalime taikstytis“, - sakė V.Bakas.
Kalbėdamas apie 2008-2012 metus, NSGK vadovas pažymėjo, kad „tai buvo aukso amžius „MG Baltic“ grupei: kada visi veržėsi diržus, žmonėms buvo mažinami atlyginimai, daugelis įmonių ir verslų bankrutavo, pasak V.Bako, „MG Baltic“ gavo užsakymų, kurių vertė siekė apie 500 mln. eurų.
***
- NSGK pirmininkas Vytautas Bakas tikisi, kad valstybė išieškos žalą, patirtą dėl „Vilniaus prekybos“ ir „MG Baltic“, o ji esą siekia apie 1,5 mlrd. eurų. Jums, kaip teisininkui, tokios parlamentaro viltys atrodo pagrįstos? Ar valstybė turi tokių svertų, nes, tikėtina, verslas nesutiks su tokiomis išvadomis?, - „Vakaro žinios“ teiravosi teisininko, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Egidijaus BIČKAUSKO:
- Manyčiau, kad normalia teismine tvarka tokių nuostolių išieškoti būtų neįmanoma. Neįmanoma būtų netgi objektyviai nustatyti žalos dydžio. Galiu pateikti pavyzdį. Vargu, ar kam yra paslaptis, kad mūsų suskystintų dujų terminalas nupirktas per brangiai ir už jį mes visi mokame per brangiai. Turbūt visi su tuo sutiktume. Tačiau lygiai taip pat turbūt visi sutiktume, kad politiniu aspektu jis duoda tam tikrų privalumų, nes dujų prasme mes esame labiau nepriklausomi, nei buvome. Tačiau pinigine prasme mes galėjome nusipirkti mažesnį. Kaip atlikti skaičiavimą tarp naudos ir ekonominės žalos? Kaip tai įvertinti? Bijau, tai sudėtinga, jei iš viso įmanoma. Aš, gink Dieve, nieko neginu. Man istorija su LEO LT visada atrodė labai įtartina.
Kita vertus, jūs išreiškėte abejones, kad verslas savanoriškai atlygins žalą, jei ji iš tiesų buvo padaryta. Galbūt jūsų abejonės nepagrįstos? Gal tas ar kitas juridinis asmuo, kaltinamas žalos padarymu arba naudos turėjimu, paskaičiuos ir pagalvos, kad jam neverta pyktis su valstybe ir geriau bent dalį atiduoti? Neatmetu jokių variantų. Pas mus viskas įmanoma.
- Jei VSD pažymoje, perduotoje NSGK, surašyta vien teisybė, kodėl nuo pat 2006 m. aukščiausi šalies vadovai nieko nedarė, leido verslo struktūrai užvaldyti valstybę, leido sandorius, atnešusius Lietuvai milijardinę žalą?
- Jei kas nors mums duotų visas iš eilės rašytas VSD pažymas ir vertinimus už šį laikotarpį ir pamatytume, kad visi vertinimai susiję tik su „Vilniaus prekyba“ bei „MG Baltic“, tada galima būtų klausti apie tai. Tačiau gal mes matome tik šimtadalį to, kas yra surinkta, o 99 proc. medžiagos surašyta visai kas kita?
- Gal ir dabar vyksta tokie patys dalykai, kaip pažymoje minėtu laikotarpiu, tik tai nėra viešinama?
- Apie tai ir kalbu. Todėl skeptiškai žiūriu į visus tokius politizavimus. Kur kalbama apie kyšį, neteisėtą finansavimą - tai yra viena. Tačiau kai daromos išvados, kad kažkoks verslo vienetas ieško ryšių aukščiausiuose valdžios sluoksniuose tam, kad sudarytų sau geresnes verslo sąlygas - nematau labai didelės problemos, nes tai yra natūralu. Aišku, jei ta įtaka kuriama už pinigus, jei politikai pradeda vykdyti korupcinę veiklą - tai jau kas kita.Viskas priklauso nuo politinio vertinimo, nuo to, iš kokio taško bus pažiūrėta, todėl neskubu daryti išvadų. Todėl ir žalos išieškojimo galimybe labai abejoju. Štai, pavyzdžiui, iš ko išieškosime žalą dėl „Mažeikių naftos“, kurią ne pardavėme, o dar ir primokėjome?
- 2004-iais Seime baigė darbą laikinoji tyrimo komisija, kuri ir žalos dydį dėl „Mažeikių naftos“, ir kaltuosius įvardijo. Pasekmių - jokių.
- Manau, kad ir su dabartinėmis NSGK išvadomis bus tas pats.
Rašyti komentarą