Nepatikėsite - švenčiame 30-ąjį gimtadienį

"Gyvename kupinu iššūkių laikotarpiu. Didžiuojamės, kad mūsų internetinis portalas toli už nugaros paliko konkurentus ir užima didžiąją dalį vietinės rinkos. Panašu, plaukiame teisingu kursu ir, laimei, kol kas ir vėjas mums labai palankus", - sako vyriausiasis redaktorius Gintaras Tomkus.

Kodėl pradėjote leisti savaitraštį ir žurnalą?

Mums buvo būtina keistis, o Klaipėdoje nebuvo nei savaitraščio, nei žurnalo, rašančio apie mūsų krašto žmones. Bendri skaičiai įspūdingi: sudėjus laikraščio, savaitraščio, žurnalo ir internetinio portalo skaitytojų auditorijas, dienos skaitytojų skaičius dažniausiai svyruoja nuo 50 iki 100 tūkstančių. Taigi dar nepraradome įtakos formuojant nuomonę. Dabar atėjo metas keistis ir "Vakarų ekspreso" dienraščiui.

Kai pradėjote leisti alternatyvų laikraštį uostamiestyje, ar tikėjote, kad jis nueis tokį ilgą kelią?

Man šiandiena šiek tiek primena pradžią. Pradėjome nuo 15 žmonių būrio, paskui išaugome iki 75, skaičiuojant ir platinimo tarnybą dirbo daugiau kaip 100 žmonių. Laikraštį norėjome pavadinti "Vakarais", nes toks ėjo prieš karą. Bet taip išėjo, kad būtent tuo metu tokiu pat pavadinimu buvo pradėtas leisti žurnalas, todėl tapome "Vakarų ekspresu". Net po 30 metų esu visiškai ramus, kad žodį "ekspresas" pateisinome.

Gintaras Tomkus - optimistas: kuo sunkiau, tuo įdomiau.

Neseniai grįžote į žurnalistiką, pradėjote rašyti pats. Kodėl?

Man tai pasirodė visai žavu ir įdomu. Kuo toliau, tuo lengviau rašau. Prie pirmųjų straipsnių ilgiau užtrukdavau. Tiesa, esu iš tų žmonių, kurie ilgai šlifuoja, nesu greitosios žurnalistikos šalininkas. Smagu ir kiek neįprasta - vos ne po trisdešimties metų įbridau į tą pačią upę.

Optimizavomės

Šio rašinio autorė "Vakarų ekspresui" atidavė beveik pusę savo gyvenimo. Kažkada mūsų buvo labai daug: ir rašančiųjų, ir kitų darbuotojų. Vienu metu turėjome keturis fotografus, vairuotoją, netgi katerį. Juokaudavome, kad jis mus reikalingas tam, kad galėtume išsilaipinti bet kurioje uosto krantinėje. Dabar, kaip madinga sakyti, optimizavome savo veiklą. Šių metų pradžioje įsikraustėme į naujas patalpas, susikūrėme kur kas geresnes darbo sąlygas.

KĄ DAROM? Rytinis pasitarimas, ką šiandien darysime, kam kiek vietos skirsime, kokie įvykiai kuriame puslapyje turi atsidurti, kur važiuos reporteriai.

Tik įsikūrėme, prasidėjo karantinas. Labai keista buvo dirbti nuotoliniu būdu, bendrauti tik telefonu ir nematyti pokalbininkų akių, bet privalėjome laikytis saugumo reikalavimų.

Kaip ir gydytojai, vaistininkai, policininkai, vairuotojai, pardavėjai ir kitų tarnybų atstovai turėjome dirbti savo darbą toliau. Kartais teko įveikti baimę ir vykti į įvykio vietą - rašėme apie tuos, kurie dirbo priešakinėse linijose. Informacija karantino metu buvo kaip niekada reikalinga. Tai rodo ir gerokai išaugęs mūsų interneto portalo lankytojų skaičius.

Nuolatinis tobulėjimas

"30 metų sėkmingai gyvuojanti įmonė "Vakarų ekspresas" turi savo gilias tradicijas ir susiformavusį įvaizdį. Tačiau dabartinis pasaulio tempas, kad ir kiek metų būtų įmonei, neleidžia ne tik mums, bet ir visiems stovėti vietoje. Turime ir mes nuolatos keistis atsižvelgdami į skaitytojų ir mūsų klientų skonį, poreikius, kad neatsiliktume nuo šiandienos reikalavimų.

Loreta Latakienė - mūsų diplomatė, padedanti ginčus išspręsti taikiai.

Kiekvieną dieną galvojame apie tai, kaip pateikti kuo įdomesnę ir tikslesnę informaciją visais savo kanalais. Naujienų ortalas orientuojasi į operatyvumą, laikraštis ieško kito naujienos kampo, savaitraštyje - tikros, nesukurtos istorijos, visos savaitės aktualijos. Jis skaitytoją veda istorijos, kultūros, kulinarijos pažintiniais keliais. Turėdami žurnalą galime moderniai ir gražiai pristatyti įdomiausius Vakarų krašto žmones ir įvykius.

Labai džiaugiuosi, kad puikus, profesionalus ir susiformavęs kolektyvas kiekvieną dieną nuoširdžiai ir atsakingai dirba, stengiasi pateikti skaitytojams aktualiausias naujienas, nuolat ieško įdomių temų, pašnekovų, kalbina nuostabius Vakarų Lietuvos gyventojus. Visa tai atsispindi šiuolaikiniuose UAB "Vakarų ekspresas" leidiniuose", - sako UAB "Vakarų ekspresas" vykdomoji direktorė Loreta Latakienė.

Nauji leidiniai

Nuo 2019-ųjų vasaros leidžiamas žurnalas "Vakarai", o nuo 2020 metų sausio - savaitraštis "Savaitės ekspresas".

"Neslėpsiu, pirmieji žingsniai buvo nedrąsūs. Tačiau tiek pasirodžius pirmiesiems žurnalo, tiek savaitraščio numeriams sulaukėme didžiulio palaikymo. "Kaip gerai, kad rašote apie tuos, kurie šalia", - dažniausia tokio komplimento sulaukiame iš mūsų skaitytojų. Nesikuklinkime, čia, Vakarų Lietuvoje, mes turime ir savo madonas, ir mikelandželus, gretas thunberg, versace ar džeimius oliverius. Ir visi jie yra verti žurnalo viršelio", - sako žurnalo "Vakarai" ir savaitraščio "Savaitės ekspresas" redaktorė Edita Gudavičė. Ji neslėpė jau sulaukusi ir kai kurių žinomų klaipėdiečių užuominų, kad jie labai norėtų papuošti "Vakarų" viršelį.

Edita Gudavičė stebisi, kiek daug įdomių žmonių yra Vakarų Lietuvoje.

"Tai mums - didžiulis komplimentas. Smagu, kad galimybė patekti ant žurnalo viršelio daugeliui asocijuojasi su didžiuliu įvertinimu. Belieka viltis, kad žurnalų numerių išleisime tiek daug, kad pristigsime viršelių herojų", - juokauja Edita.

Tiek žurnalas, tiek savaitraštis orientuotas į mėgstančią skaityti auditoriją.

"Savaitės ekspresas" mūsų skaitytojams tapo maloniu palydovu, kurį jie atsiverčia ne vieną kartą. Jame nagrinėjame šiam kraštui svarbias temas, primename turtingą istoriją, rašome apie tuos, kurie gyvena, dirba ir kuria Vakarų Lietuvoje", - apie naujausią "Vakarų ekspreso" kūdikį pasakojo jo redaktorė.

Milijonas skaitytojų

1990 m. rugsėjo 15 d. išleistas pirmasis "Vakarų ekspreso" numeris, tačiau nedaug kas žino, kad tik praėjus 9 metams, 1999 m., pradėjo veikti interneto tinklalapis www.vakaru-ekspresas.lt. 2004 m. portalo adresas skaitytojų patogumui sutrumpintas - pakeistas į www.ve.lt. Interneto naujienų portalo redaktorius Džiugas Lukoševičius, portale dirbantis jau 15 metų prisimena, kad iš pradžių informacijos būta nedaug, dienraščio straipsniai buvo skelbiami tik kitą dieną. Skaitytojų irgi nebuvo daug, nes tais laikais ne visi turėjo interneto ryšį, o apie išmaniuosius telefonus galėjome tik pasvajoti.

Klaipėdietiškas naujienų portalas sėkmingai vystėsi, augo, stiprėjo. Šiemet VE.lt pirmą kartą per mėnesį apsilankė daugiau nei milijonas unikalių skaitytojų. "Google Analytics" duomenimis, šių metų kovą portalą aplankė 1 147 381 skaitytojas. Šiuo metu sėkmingai baigiamas atnaujinti naujienų portalo dizainas ir turinio valdymo sistema, kad atitiktų naujausius šių dienų reikalavimus.

Kas žmones domina labiausiai?

Anksčiau "Vakarų eksprese" kasdien būdavo skiriamas puslapis kriminalams - "Akistata". Vėliau nusprendėme auklėti skaitytoją, atsisakėme jo, tačiau žmonėms kriminalai vis dar tebėra įdomūs.

Skaitomiausias straipsnis kovą - "Apie koronaviruso ligos pradžią bei jos simptomus". Jį peržiūrėjo 334 tūkst. žmonių. Labai skaitomi buvo straipsniai apie kaukes, baudas už kaukių nedėvėjimą, tvarką keliautojams, elektros ir dujų kainas.

2013 m. straipsnis "Meilės kančios būdingos tik neurotikams" labai ilgai buvo lankomiausias. Jis iki šiol feisbuke turi daugybę peržiūrų, 25 tūkst. "patiko". "Kai mirė Vytautas Šapranauskas ir Vitalijus Cololo, mūsų serveris lūžo", - pasakojo naujienų portalo redaktorius D. Lukoševičius.

Džiugas Lukoševičius sako, kad 2013 m. straipsnis "Meilės kančios būdingos tik neurotikams" labai ilgai buvo lankomiausiu naujienų portale.

Pastaruoju metu per parą interneto portalą aplanko vidutiniškai 35-40 tūkst. žmonių. Netinkamų komentarų, su kuriais tenka kovoti, filtruotinų keiksmažodžių dar yra ir šiandien. Pasak Džiugo, kova su jais - nuolatinis procesas, bet šiais laikais jau yra įvairių kovos priemonių.

Taisyklių nėra

"Mane labiausiai stebina skaitytojai. Kartais, atrodo, toks įdomus straipsnis, o jį pagal skaitomumą lenkia paprasčiausi zodiako ženklai. Į krantą išmesta netikėta žuvis gali būti įdomiau už patvinusią Klaipėdą. Žinia apie nemokamus skiepus skaitoma daug geriau nei apie kertamus medžius.

Taisyklių, ką siūlyti skaityti, ko ne, nėra, todėl turi bandyti spėti, kas gali būti įdomu.

Viktoras Kesminas bando atspėti, kas skaitytojams įdomu.

Klausau senbuvių patarimo: kas man įdomu, ne visada patiks kitiems. Deja, blogos naujienos žmonėms patinka daug labiau nei geros. Pasirodo, daugiau žmonių skaito apie iš bažnyčios pavogtus pinigus nei apie apiplėšimą gatvėje arba išmuštas prabangaus automobilio langas įdomiau už iškrypėlį miške", - savo įžvalgomis dalijosi portalo administratorius Viktoras Kesminas, naujienų portale dirbantis dar tik dvejus metus.

"Tokia mūsų misija"

Jurga Petronytė dirba nuo 2000 metų. Darė pertraukas: augino vaikus, trejus metus padirbėjo kelionių agentūroje. "Labiausiai džiaugiuosi galimybe bendrauti su įdomiais žmonėmis iš įvairių sričių. Dirbdamas tokį darbą pats esi priverstas daug kuo domėtis, tobulėti, be to, turi galimybę kovoti už teisybę. Jeigu nors vieną gyvybę tavo straipsnis išgelbės ar pajudins problemą iš mirties taško, jeigu nors vienam žmogui padės, tai jau gerai", - sako Jurga.

Jurgai Petronytei patinka naujovės.

Jai apskritai patinka naujovės, todėl ir darbas "Vakarų eksprese", nes jis nenuobodus. "Man patinka naujos "Vakarų ekspreso" patalpos, besikeičiantis požiūris, artimesnio ryšio su bendruomene ieškojimas. Atsirado žurnalas. Matant gerą spaudos kokybę tavo darbas atrodo visai kitaip. Ant laikraštinio popieriaus viskas atrodo šiek tiek prasčiau, o žurnale geriau. Smagiausia, kad tiek mūsų laikraštis, tiek savaitraštis, tiek žurnalas yra skiriami Klaipėdai, jos regionui. Kas, jeigu ne mes, turime būti miesto patriotai ir jo garsintojai. Manau, tokia mūsų misija", - mano Jurga.

Turi keistis ir auditorija

"2013 metais, baigus Klaipėdos universitetą, buvę praktikos vadovai pakvietė prisijungti prie kolektyvo. Didžiausias šio darbo privalumas - galimybė pažinti galbūt ne kiekvienam prieinamus dalykus ar reiškinius ir apie juos papasakoti kitiems. Man patinka reporterio darbas - rengti naujienas, reportažus, fotografuoti. Smagu sulaukti vertingo atgalinio ryšio. Yra nuolatinių skaitytojų, kurie vis paskambina ar parašo laišką, pasidalija nuomonėmis ar išsako pastabų, pasiūlo naujų temų. Redakcijos gyvenime smagiausi yra dalykai, kurių nemato skaitytojai - kolegų pokštai, įvairūs darbiniai kuriozai, kurie tampa kolektyvo folkloru. Tokių yra be galo daug.

Liūdniausi įvykiai man buvo atsisveikinimai su kolegomis. Džiaugiuosi, kad per tuos septynerius metus galėjau mokytis iš puikių žmonių, patyrusių žurnalistų. Turėjau progą bent šiek tiek pažinti šviesaus atminimo Ivoną Žiemytę, kurios sparnuotas frazes iki šiol atsimena daugelis, ir amžinybėn išėjusį Algirdą Auruškevičių, nešiną "firminiu" portfeliu, aiškinusį, kaip reikia matyti žurnalistinę "aikštę".

VE kūrė ir kuria saviti, įdomūs ir labai skirtingi žmonės. Matau, kaip keičiasi dienraštis, portalas ir čia dirbantys žmonės. Apskritai žiniasklaida bando keistis į gerąją pusę, siekti kokybės ir pateikti vertingą, įdomų turinį, kuris nebūtų tik greito vartojimo. Tačiau turinys neatsiejamas nuo skaitytojų įpročių. Žurnalistai kaltinami, kad portaluose mirga kriminalinės naujienos, tačiau būtent tokias naujienas pirmiausia žmonės ir skuba skaityti. Akivaizdu, kad pozityvūs tekstai, įdomūs ir vertingi rašiniai nesulaukia tiek "klikų", kiek yra verti, nuskęsta didžiuliame greitų naujienų sraute. Tai liūdina, bet keistis žiniasklaida turi kartu su auditorija", - mano Virginija Kesminė.

Sporto žurnalistika kitokia

Paulius Matulevičius, dirbantis "Vakarų eksprese" nuo 2008 metų, ant savo pečių laiko visą sporto barą. "Sportas - mano aistra, mano gyvenimas. Aš vadovaujuosi principu, kad gyvenime reikia daryti tai, ką labiausiai mėgsti, tada niekada nereikės dirbti. Netapau profesionaliu sportininku, bet rašau apie profesionalus. Labai malonu su jais bendrauti, pajusti jų gyvenimą. Man visos sporto šakos lygios ir gerbiamos, stengiuosi visas jas aprašyti vienodai. Esu ir šokinėjęs iš laimės. Kai "Neptūnas" tapo vicečempionu, taip klykiau, kad net kitą dieną balsas buvo prikimęs. Kai sunkiaatlečiai pakelia štangas, pasiekia rekordų, - neapsakomas jausmas. Tai mane veža", - prisipažįsta jis.

Pauliui Matulevičiui visi sportininkai šaunuoliai.

Kolega Mindaugas Drąsutis kartu dirba tik trejus metus. "Vienintelė mano patirtis žiniasklaidoje prieš tai buvo rašymas apie futbolą. Nenorėjau dirbti laikraštyje, bet, kaip sakoma, nespjauk į šulinį, nes gali tekti gerti. Štai ir geriu jau trečius metus. Pradžia buvo nelengva. Čia visiškai kitoks darbas nei sporto žurnalistika. Turi aprėpti daug sričių, kitaip bendrauji su žmonėmis. Pamažu įsivažiavau. Kuo daugiau galiu padėti žmonėms, tuo pačiam smagiau", - sako Mindaugas, dabar nardantis ekonomikos platybėse.

Mindaugas Drąsutis nusimena, kai negali žmogui padėti.

Jam smagiausia, kai jo paskelbta naujiena sulaukia žmonių reakcijos. "Kai žmonės pradeda diskutuoti, susiskirsto į stovyklas, man ir pačiam sukyla adrenalinas. Darbas įdomus, nes nėra rutinos. Sunku būna, kai sulauki keistų žmonių skambučių. Viena vertus smagu, kad pasitiki žiniasklaida, bet apmaudu, kad negali niekuo padėti. Kartais skambina ir dėl visiškų smulkmenų, gal tiesiog nori pasikalbėti, o tu esi užsivertęs darbais. Tokia keista profesija - ne tik turi žmogų išklausyti, bet ir duoti jam patarimų", - atviravo Mindaugas.

Iki šiol bijo

Gražina Juodytė "Vakarų eksprese" dirba 17, o žurnalistikoje - per 40 metų. Ji knygų "Klaipėdos akvarelės" autorė.

Dėl ko rašydama jaudiniesi labiausiai?

Kiekvieną kartą, kai pradedu rašyti naują "Akvarelę" ar ką nors kita, bijau, nes nežinau, kaip man viskas susiklostys. Kiekvieną kartą jaudinuosi taip, kaip aktorius eidamas į sceną.

Kiek metų rašai "Klaipėdos akvareles" "Vakarų eksprese"?

Pradėjau 2007 metais, vadinasi, 13 metų. Jau artėju prie 650-osios, kas savaitę pasirodo po "Akvarelę". Ir dar turiu apie ką rašyti.

Gražina Juodytė nemėgsta telefoninės žiniasklaidos.

Kuo skiriasi jauni žurnalistai nuo mūsų?

Jie įvaldę naujas technologijas. Man labai nepatinka "cope paste". Suprantu, krūviai didžiuliai, nėra laiko. Jie nebegali patys pačiupinėti, užuosti, paragauti. Prasidėjo telefoninė žurnalistika, kartais ir aš ja piktnaudžiauju. Nebėra gyvo kontakto su herojais.

Ką manai apie popierinę spaudą?

Džiaugiuosi, kad atsirado "Savaitės ekspresas" ir žurnalas "Vakarai". Neseniai važiavau autobusu į Kauną. Nusipirkau mūsų žurnalą, taip skaniai paskaičiau. Bet žiūriu, kad su manimi jį skaito keturi žmonės. Matyt, irgi nusipirkę.

Vitos JUREVIČIENĖS, noriai fotografuojančios ir 20 metrų aukštyje, ir uosto krane, ir laive, nuotr.