Nekonvencinių laivų jūrininkai Lietuvoje palikti už borto?

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža teigia, kad keičiant jūrininkų diplomavimo taisykles, kurias tvirtina susisiekimo ministras, reikia išspręsti daug klausimų. LJS jau kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, tačiau minėtas jūrininko atvejis nebuvo įtrauktas į jos keliamus reikalavimus dėl jūrininkų diplomavimo, nes apie tai nebuvo žinoma.

"Bet man jį tokį davė"

Minėtas jūrininkas (pavardė redakcijai žinoma) mokslus yra baigęs dabartinėje Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje Klaipėdoje ir įgijęs refrižeratorių mechaniko specialybę. Kai jam reikėjo gauti darbinio diplomo patvirtinimą, teko vykti į Latviją, nes tai daryti leidžia tos šalies taisyklės, o Lietuvos - ne. 2015 metais toks diplomo patvirtinimas jam buvo išduotas Latvijoje ir galiojo iki 2020 metų rugsėjo 10 d.

Neturėdamas naujo diplomo patvirtinimo jis negali vykti į reisą ir maitinti savo šeimą. Dabar karantinas, tad jūrininko situacija gana kebli. Važiuojant į Latviją jam reikia turėti testą, patvirtinantį, kad nėra užsikrėtęs COVID-19, ir t. t.

"Tai senas diplomas, kurį gavau Lietuvoje 1992 metais. Jame yra mano nuotrauka, lietuviškas antspaudas, bet blankas - SSSR. Man jį tokį davė, nors tais metais jau nebebuvo tokios šalies. O kodėl man dabar neduoda diplomo su lietuvišku antspaudu?

Kodėl turiu važiuoti į Latviją, už viešbutį ir viską mokėti kitai šaliai, o ne tai, kurioje gyvenu?

Kodėl taip yra?" - klausė jūrininkas ir pridūrė, kad pažįsta dar šešis žmones, kurie susidūrė su tokia problema.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Vaclavas Stankevičius sakė, kad minėtas jūrininkas lankėsi mokykloje, archyve buvo patikrinta jo byla. "Jis iš tikrųjų sėkmingai baigė Jūreivystės mokyklą Klaipėdoje. Kaip supratau, jam išduotas darbinis diplomas ant blanko su užrašu SSSR. Užsienio laive tikrinant dokumentus tai užkliuvo, todėl prireikė jį pasikeisti. Kodėl Klaipėdoje jis nesugebėjo to padaryti, negaliu pasakyti, nes tai ne mūsų institucijos, o Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA), kuriai mes esame pavaldūs, kompetencija. Mes išduodame tik mokomuosius diplomus. Galiu patvirtinti, kad jo mokomasis diplomas teisėtas, nėra padirbtas. Gal ir dabar tam jūrininkui nekiltų problemos, jeigu ne pandemija, jis prasitęstų diplomą Latvijoje", - teigė V. Stankevičius.

Ar jūrininkai turi dirbti pagal institucijų dūdelę?

Pasak P. Bekėžos, pagal Lietuvoje galiojančias diplomavimo taisykles, diplomo patvirtinimas išduodamas tik konvencinėms profesijoms, o refrižeratorių mechanikas nėra konvencinė specialybė. Jūrų departamentas vadovavosi diplomavimo konvencija ir Lietuvoje patvirtintomis diplomavimo taisyklėmis. Laivų šaldymo įrengimų mechaniko kompetencijos liudijimo išdavimas nėra STCW konvencijos taikymo sritis. Tokie dokumentai jūrininkams neišduodami nuo 2005 metų vadovaujantis susisiekimo ministro įsakymu.

DIPLOMAVIMO skyriuje gerokai prieš reorganizaciją ir karantiną.

"Juridiškai mūsų valdininkai yra teisūs, nes mūsų taisyklėse nėra numatyta šaldymo įrenginių mechaniko kompetencijos patvirtinimo. Reikia galų gale sutvarkyti mūsų diplomavimo taisykles", - sako LJS pirmininkas.

Be to, departamento atstovai teigia, kad jūrininkas pristatė Latvijoje išduotą dokumentą, tad toje šalyje ir turėtų reikalauti diplomo patvirtinimo, ką jis ir padarė 2015-aisiais. Pasak P. Bekėžos, anksčiau, iki minėto ministro įsakymo, Lietuvoje buvo nacionalinės diplomavimo taisyklės, numačiusios tokių jūrinių profesijų, kurios nėra konvencinės, diplomavimą. Nekonvencinių laivų, kurių bruto registro tonažas mažesnis nei 500 tonų, arba variklių galia mažesnė nei 750 kilovatų, jūrininkams būdavo išduodami specialūs diplomai. O dabar mechanikai, laivavedžiai, kurie dirba vilkikuose, kituose laivuose, registruotuose Lietuvos jūrų laivų registre, bet ne konvenciniuose, t. y. apie keliasdešimtyje laivų, turi pasitvirtinti aukštesnės kategorijos diplomus, t. y. didesniems laivams, kurie viršija tuos 500 BTR ar 750 kilovatų. "Dalykas tas, kad jūrininkų darbo stažas nekonvenciniuose laivuose nepripažįstamas. Jeigu per 5 metus jūrininkas nedirbo konvenciniame laive bent metus, jis turi eiti į kursus, mokėti papildomus pinigus už juos, jeigu už tai nesumoka laivų savininkai, laikyti egzaminus.

Jūrininkai, laivų savininkai, turintys tokius laivus, yra prievartaujami. Jie dirba nekonvenciniuose laivuose, bet jiems keliami konvenciniai reikalavimai, kitaip nepripažįstamas jų darbo stažas tokiuose laivuose. Kyla klausimas - ar LTSA, Jūrų departamentas pasidarė taisykles sau, o kad dėl to pridarė didelių keblumų jūrininkams, nesvarbu? Ar šitos institucijos dirba jūrininkams, ar jūrininkai turi dirbti pagal jų dūdelę? To neturėtų būti. Latvijoje tokie dalykai yra sutvarkyti", - aiškino LJS pirmininkas. Pats P. Bekėža sako turintis pirmos klasės laivavedžio-mechaniko diplomą, išduotą sovietmečiu, kuris dabar Lietuvoje nepripažįstamas. O tais laikais, kai jis gavo tokį diplomą, galėjo eiti kapitono pareigas laivuose iki 3 tūkst. BRT ir vyr. mechaniko pareigas laivuose iki 3 tūkst. kilovatų. "Jeigu kreipčiausi į teismą, turėtų pripažinti tą diplomą, bet lauktų labai ilgos procedūros", - sakė LJS pirmininkas.

Kreipėsi į ministeriją

P. Bekėžos teigimu, gruodį LJS savo pasiūlymus dėl diplomavimo taisyklių išsiuntė Susisiekimo ministerijai. Ji reikalauja, kad būtų nustatytos darbo sąlygos nekonvenciniuose laivuose, kad jų specialistai gautų diplomus, kad jiems būtų skaičiuojamas darbo stažas. Tiesa, tada ji dar nežinojo, kad pripažįstamų Lietuvoje profesijų sąraše nėra ir refrižeratorių mechaniko specialybės, būtų įtraukusi ir ją. Tačiau atsakymo iš ministerijos iki šiol negavo.

Klausimai dėl diplomavimo taisyklių keitimo buvo iškelti dar pernai vasarą. Klaipėdoje buvo sudaryta darbo grupė, tačiau didžiosios dalies LJS siūlymų ji neįtraukė tuos siūlymus, kuriuos gruodį išsiuntė ministerijai. Todėl LJS pasiuntė savo pasiūlymus ministerijai atskirai.

LAIVAI. Nekonvencinių laivų bruto registro tonažas mažesnis kaip 500 tonų, variklių galia mažesnė nei 750 kilovatų.

P. Bekėža spėja, kad Jūrų departamentas nenori nieko keisti, nenori prisiimti papildomo darbo ir žmonių. Latvijoje, kitose valstybėse vadinamieji nacionalinių dokumentų patvirtinimai išduodami, o Lietuvoje - ne. "Tai didžiausia nesąmonė, kokia tik gali būti", - piktinasi LJS pirmininkas.

Pasak jo, reorganizuojant Lietuvos saugios laivybos administraciją, kai atsirado LTSA, buvo stengiamasi palikti Jūrų departamentui kuo mažiau atsakingų dalykų, buvo mažinamas darbuotojų skaičius, jame beveik neliko jūrininkų specialistų. Norėta net jūrininkų atestavimą perduoti viešajai įstaiga Kaune. Užtat dabar išlenda įvairių dalykų.

Didelis ir sudėtingas projektas

Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA) vykdomojo direktoriaus Gintauto Kutkos teigimu, 2020 metų pabaigoje vyko, galima sakyti, keturšalės ir sunkios derybos dėl minėto susisiekimo ministro 2005 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo pakeitimo projekto. Pasak jo, tas projektas savo apimtimi ir struktūra yra sudėtingas, daugelį nuostatų būtina suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis, Tarptautine konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, kitais tarptautiniais dokumentais.

Daug diskusijų vyko dėl kursų jūrininkams. Laivų savininkai nebuvo už tai, kad būtų naikinami visi kursai. G. Kutkos teigimu, bendru sutarimu buvo nuspręsta siūlyti Susisiekimo ministerijai palikti jūrininkams privalomus kas 5 metus lyderystės ir komandinio darbo įgūdžių taikymo, tiltelio išteklių valdymo ar mašinų skyriaus išteklių valdymo kursus su sąlyga, kad juos jūrininkų mokymo įstaigos nuolatos atnaujins bei sutrumpins mokymo laiką.

"Siekiame surasti balansą, kad nebūtų išskiriami specialiosios paskirties laivai, kuriuose dirbant yra reikalaujama surinkti laivavedžiams 18 mėnesių darbo stažą, palyginti su kitais laivavedžiais, kurie privalo surinkti 12 mėnesių darbo stažą kompetencijos liudijimui gauti. Daug laiko užėmė diskusijos ir ginčai dėl, mano nuomone, smulkmenų, - kas yra priekrantės reisai, ar jūrininką taisyklėse vadinti jūrininku ar specialistu, kaip apibrėžti jūrų žvejybos laivą ir pan.

Kadangi rengiama nauja ministro įsakymo redakcija ir jos apimtis yra didelė, sutarėme, kad Lietuvos jūrininkų sąjungos keliami klausimai dėl nekonvenciniuose laivuose dirbančių jūrininkų diplomų būtų svarstomi atskirai", - sakė G. Kutka ir pridūrė, kad ne visi LJS pasiūlymai buvo rimti.

Jūrininkų stažo klausimu, kad jų stažo tvirtinimas būtų perkeltas į diplomavimo taisykles, kurias tvirtina susisiekimo ministras, laivų savininkai nebuvo nei už, nei prieš, nes, pasak G. Kutkos, yra ir pliusų, ir minusų.

Tikėtasi dar pernai prieš Naujuosius metus turėti naujas diplomavimo taisykles, tačiau nepavyko. P. Bekėža sakė, kad šiuo metu tos taisyklės dar tebeguli stalčiuje, joks judėjimas nevyksta. LJS dabar rengia raštą susisiekimo ministrui ir tikisi, kad, kai baigsis karantinas, jis atvyks į Klaipėdą ir aptars aktualius jūrininkams klausimus.

Vis dėto, G. Kutkos manymu, kad ir koks bus galutinis variantas, naujos diplomavimo taisyklės taps aiškesnės, paprastesnės, jūrininkams bus pripažįstama daugiau stažo.