N. Puteikis ir K. Krupavičienė: „Grigeo“ turi būti nacionalizuota

Todėl „Solidarumo“ profsąjungos vadovė Kristina Krupavičienė ir Centro partijos „Gerovės Lietuva“ vadovas Naglis Puteikis kreipiasi į Vyriausybės vadovą Saulių Skvernelį, ragindami nedelsiant imtis „Grigeo“ nacionalizavimo procedūrų.

Lietuva turi liūdnos patirties, kai socialiai neatsakingi verslininkai ne tik padaro nuostolių didelėms visuomenės grupėms, bet ir spėja pabėgti iš Lietuvos, išsiveždami turtą ir lėšas, kurių užtenka vėliau teistis su Lietuva tarptautinėse institucijose.

Nerangi teisėsauga sudarė galimybes iš Lietuvos pabėgti „Ūkio banko“ savininkui Vladimirui Romanovui, „Snoro“ banko pagrindiniams akcininkams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui.

Dėl to labiausiai nukentėjo šių bankų klientai ir visi mokesčių mokėtojai. Siekiant išvengti panašių pasekmių „Grigeo“ atveju, kai padaryta žala vertinama dešimtimis milijonų eurų ir gali viršyti galimo kaltininko turto vertę, K. Krupavičienė ir N. Puteikis ragina Vyriausybę pasinaudoti įstatymų paketu, kuris buvo priimtas nacionalizuojat „Snoro“ banką ir nacionalizuoti įmonės, kuri, kaip įtariama, daugiau nei dešimtmetį teršė Kuršių marias ir Baltijos jūrą, turtą.

Šiuo metu jau pastebimos lobistų ir įtakos grupių pastangos nukreipti visuomenės dėmesį nuo „Grigeo“ ir panašiai veikiančių kitų taršių įmonių veiklos tyrimo, į fiktyvias kriminalines istorijas.

Tai rodo, kad įtakos grupės darys viską, kad „Grigeo“ savininkas išsisuktų su mažiausiomis pasekmėmis. „Nuosavybė šventa, kol nepradedama kenkti gyventojams. (…) Nematau jokios kitos išeities, kaip tik imtis tokių pat ryžtingų žingsnių, kurių buvo imtasi dėl „Snoro“, – šitą įmonių grupę nacionalizuoti.

Valstybė perima valdymą ir perduoda, pavyzdžiui, Turto bankui. Kad valstybė gali administruoti labai sudėtingus verslus, geriausiai rodo elektros tinklų pavyzdys, todėl jokios problemos nacionalizavime nematau“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė N. Puteikis.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė teigė, kad įmonių baudas dažniausiai sumoka jų darbuotojai. „Jeigu įmonei tam tikros institucijos skiria baudas, tai savaime tas baudas sumoka darbuotojai. (…)

Raginame valdžią sukurti sistemą, kaip reaguoti ir elgtis tokiose situacijose. Šiandien akcininkai neatsako savo turtu už padarytą žalą. (…) Jie gali nuostolius palikti darbuotojams, valstybei ir mokesčių mokėtojams“, – sakė ji.