Kuršių marių žvejų laivus skandina "Gazprom" vamzdis?

"Tokioje šviesoje visi argumentai apsiverčia aukštyn kojom, tai turi ištirti Lietuvos saugumo struktūros, turi būti atsakyta į klausimą: ar tai neprieštarauja nacionaliniams interesams", - emocijų jau nebevaldė Darius Jasaitis.

Jis su "Vakarų ekspresu" pasidalino informacija, kur "Lašišos dienoraštis" pripažįsta, kad savo veiklai vykdyti gavo beveik 150 000 eurų iš Vokietijos fondo "Baltcf", kurio steigėjas yra Vokietijos įmonė "Nord Stream".

Šį fondas įkurtas specialiai tam, kad finansuotų aplinkosaugos projektus, kurie skirti sumažinti "Gazprom" dujotiekio "Nord Streem" gamtai daromą žalą.

"Lašišos dienoraščio" socialinio tinklo paskyroje akcentuojama, kad projekto pateikimas gauti "Gazprom" dujų vamzdžio finansavimą buvo suderintas su Aplinkos apsaugos ministerija.

"Net žmonių sveikatos sąskaita esame pasirengę nepirkti rusiškos vakcinos nuo COVID-19, o čia rusiškų pinigų pagalba uždrausime žvejybą Lietuvoje, kad daugiau žuvies liktų Kaliningrado srities verslininkams", - sako D. Jasaitis.

Nežinojo kieno pinigai

Asociacijos "Lašišos dienoraštis" prezidentas Kęstutis Klimavičius "Vakarų ekspresui" sakė, kad teikdamas paraišką finansavimui gauti nežinojo apie šio fondo sąsajas su "Gazprom".

"Apgailestaujame, kad susiklostė tokia situacija, tačiau nesijaučiame dėl to kalti, nes esame įsitikinę, kad darome teisingą darbą ir jau matome savo darbo rezultatus", - sakė K. Klimavičius.

Anot jo, "Baltcf" fondas Lietuvoje iš viso finansuoja 7 skirtingus projektus.

"Lietuvoje praktiškai nėra fondų, kurie galėtų finansuoti mūsų veiklą. Jei atsirastų rėmėjų, galėčiau tuoj pat nutraukti santykius ir grąžinti "Gazprom" pinigus", - svarsto K. Klimavičius.

"Aš noriu, kad ir mano vaikai Kuršių mariose galėtų gaudyti žuvį, tačiau dabartinė situacija yra visiškai nevaldoma, Kuršių mariose sugaunamas žuvų kiekis nėra limituojamas, todėl ištekliai labai sumažėjo", - sako K. Klimavičius.

Anot jo, sukontroliuoti sugaunamos žuvies kiekį Lietuvoje praktiškai neįmanoma. Nors oficialų skaičių nėra, tačiau pagal savo surinktą informaciją K. Klimavičius, skaičiuoja, kad vien lašišinių žuvų verslinės žvejybos atstovai pagauna mažiausiai penkis kartus daugiau nei oficialiai deklaruoja.

"Žinau žmogų, kuris vienu kartu juodojoje rinkoje nupirko 1,5 tonos Lietuvoje pagautos lašišos, nors visa metinė kvota yra 8 tonos", - sako K. Klimavičius. Anot jo, ypač situacija pablogėjo per paskutinius šešerius metus, kai buvo pradėta leisti žvejyba tinklais-gaudyklėmis, kurie yra efektyvesni už įprastu tinklus apie tris kartus.

Verslinė žvejyba Lietuvai yra nuostolinga. Milijonai išleidžiami kontrolei, įžuvinimui, kompensacijoms žvejams, o keturios dešimtys Kuršių mariose žvejojančių įmonių per metus bendrai sumoka apie 170 000 mokesčių.

"Vien žvejo mėgėjo bilietų parduodama už 10 kartų didesnę sumą, todėl valstybė žymiai daugiau išloštų skatindama mėgėjišką žvejybą", - savo K. Klimavičius. Anot jo, nelegalios žvejybos mastą gali iliustruoti ir tai, kad žvejai priešinasi draudimui, nors kompensacijoms yra numatyta apie 10 milijonų eurų.

Paveldas išliktų

Tačiau Neringos meras D. Jaisaitis sako,kad žvejybos draudimas yra pasikėsinimas į krašto tradicijas. Jis akcentuoja, kad Kuršių nerija – unikali Lietuvos pajūrio sausuma, kurioje nuo seno gyvenantys vietiniai žmonės vertėsi vieninteliu jiems įmanomu pragyvenimo šaltiniu – žvejyba.

Nors pastaruoju metu verslaujančių žvejų skaičius Neringoje yra ženkliai sumažėjęs, iki šiol šis amatas vis dar gyvas ir perduodamas iš kartos į kartą. Neringos meras pabrėžė būtent amato sąvoką, nes daugeliui vietinių gyventojų tai yra amatas ir tęsiamos tėvelių bei protėvių tradicijos, o ne tik pelną nešantis verslas.

"Praeis dar 20-30 metų ir žvejai patys išnyks, todėl reikia jau pradėti galvoti kaip šį paveldą galėtume išsaugoti, o ne naikinti", - sako D. Jasaitis.

Klimavičius taip pat sutinka, kad žvejyba stilizuotais laivais, su autentiška apranga galėtų būti turistų traukos objektu, tačiau tai kas vyksta dabar jis vadina sovietinės nomenklatūros palikuonių verslu.

"Tai yra aplinkosaugininkų, politikų ir įvairaus plauko vertelgų klanas. Tai, kad šiame versle yra ir žinomų pajūrio politikų Komskių šeima, daug ką pasako", - nevynioja žodžių į vatą K. Klimavičius. Kuris dėl savo veiklos jau yra sulaukęs ir perspėjumų, tačiau užsibrėžtą tikslą -uždrausti verslinė žvejybą, - žada pasiekti.

Tęsti diskusiją

"Visos pusės turi savo argumentų, pasigendu platesnio mokslininkų vertinimo. Tačiau dabartinė situacija tik supriešino skirtingose pusėse esančius žvejus verslininku ir mėgėjus, todėl reikia tęsti diskusiją", - įsitikinęs savo žvejybos įmonę anksčiau turėjęs D. Jasaitis.

Jis mano, kad šią savaitę LR Seime užregistruotas Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis numatoma uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir visuose šalies vidaus vandenyse yra skubotos. Taip pat situaciją keičia ir paaiškėjusi "Gazprom" pinigų įtaka šiame procese.

Dėl to Neringos meras dar kartą raštu kreipėsi į LR Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkę Aistę Gedvilienę ir visus LR Seimo narius, teigdamas, kad jaučia didelę atsakomybę už šio krašto žmones, vertybes, kultūrinį palikimą ir identitetą, ir prašydamas objektyviai įvertinti esamą situaciją, dar kartą atidžiai išnagrinėti priežastis, kodėl šis sprendimas priimamas, kodėl jis negalėtų būti kitoks, ir be abejo, būsimas jo pasekmes unikalios pamario vietovės „veidui“ bei Lietuvos kultūros bei istorijos puoselėjimui.

"Visiškai niekas žvejybos neplanuoja uždrausti, lieka stintų žvejyba, žvejyba Nemuno deltos polderiuose, todėl verslininkai netektų tik apie puse savo oficialiai deklaruojamų pajamų", - pastebi K. Klimavičius.

Plačiau skaitykite antradienio "Vakarų ekspreso" dienraščio numeryje